Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.
Parduoda ekologiškai užaugintą mėsinę kiaulę (apie 200 kg svorio, 1,70 Eur už kg). Tel. 8 670 98 550.
Galioja iki: 2019-02-21 13:54:29 Atlieka vidaus ir lauko apdailos darbus. Tel. 8 623 56 052.
Galioja iki: 2019-02-23 09:35:01
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2005-02-25 15:59
Neseniai Vilkaviškyje į kaimo bendruomenių sueigą susirinkę rajono bendruomenių
pirmininkai žadėjo įdėti nemažai jėgų ir sumanumo kaimo žmonių gyvenimui gerinti.
Romo ČĖPLOS nuotr. Seime diskutavo kaimo bendruomenių atstovai
Algimantas GUDAITIS
Praeitą savaitgalį Seime įvyko konferencija „Bendruomenių judėjimas Lietuvoje –
naujos galimybės ir iššūkiai“.
Konferencijoje be Seimo ir Vyriausybės narių, mokslininkų dalyvavo ir kiekvieno
rajono atstovai. Mūsų rajono bendruomenėms atstovavo Vilkaviškio rajono kaimo ben-
druomenių sąjungos pirmininkė Lina Kružinauskienė ir Pajevonio seniūnas Gediminas
Bisikirskas.
– Buvo perskaityta keletas pranešimų, pasisakė valdžios, mokslo atstovai. Abstrakčiai
buvo kalbėta daug, o konkrečiai pasakyta mažai. Gal tik žemės ūkio ministrės Kazimieros
Prunskienės mintys buvo konkretesnės. Jautėsi, kad ministrė neblogai pažįsta situaciją
kaime, – pasakojo iš konferencijos grįžusi rajono Kaimo bendruomenių sąjungos pirminin-
kė L.Kružinauskienė.
Pasak L.Kružinauskienės, kai kalbėdami apie savo darbą bendruomenių atstovai
pasiguodė, kad jų veiklai plėtoti trūksta lėšų, patalpų, kompiuterių, transporto priemonių,
valdžios atstovai siūlė daugiau rašyti projektų ir aktyviau naudotis Europos Sąjungos (ES)
struktūrinių fondų parama. Diskusijose paaiškėjo, kad projektų parašyta kur kas didesnei
paramos sumai, nei fonduose numatyta pinigų bendruomenėms remti. „Įsiminė K.Prunskienės mintis, jog finansiniai ištekliai yra tas lietus, kuris palaisto bendruomenių kūrimosi
daigus. Tikimės sulaukti tokio lietaus, nors jaučiame, kad per daug jo nebus“, – sakė
L.Kružinauskienė.
|
Seniūnai turėjo susidomėti, kai savo kalboje ministrė akcentavo, jog kaimo bendruomenės turėtų aktyviau prisidėti vykdant Vyriausybės programos nuostatas, kuriomis numatyta perskirstyti apskričių bei savivaldybių funkcijas, dalį jų perduoti seniūnijoms.
Ministrė pažadėjo įsteigti seniūnijose darbo vietą specialistui, kuris nuolat, o ne tik
epizodiškai užsiimtų žemės ūkio reikalais. Deja, šioms darbo vietoms seniūnijose finansuoti ministrė lėšų dar neturi, bet aktyviai ieško.
K.Prunskienė pristatė naują ministerijos iniciatyvą – imtis atsakomybės užtikrinti
maisto atsargų iš intervencinių sandėlių pateikimą mažiausiai pasiturintiems žmonėms.
Ši programa kyla iš Europos Sąjungos pasiūlymų. Kol kas ji derinama su Europos
Komisija. Intervenciniuose sandėliuose susikaupia nemaži grūdų, sviesto ir ryžių kiekiai.
Atsirastų galimybė dalį šių produktų skirti socialiai remtinoms šeimoms, nepasiturintiems žmonėms. Ministrės nuomone, bendruomenės galėtų būti šių produktų skirstytojos
ar tarpininkės, nes geriausiai pažįsta jų teritorijose gyvenančius žmones. K.Prunskienė
pažadėjo kaimo bendruomenėms nuolatinį ministerijos dėmesį ir paramą. Ji prašė
bendruomenes ugdyti kaimo gyvybingumą, skatinti alternatyvius verslus ir kt.
Dar viena iniciatyva nuskambėjo Seimo pirmininko visuomeninės patarėjos bendruomenių klausimais Nijolės Giedraitienės pranešime. Patarėja siūlė suvienyti bendruomenes
ir įsteigti Nacionalinį bendruomenių parlamentą.
Dėl šio pasiūlymo buvo balsuojama, tačiau jam pritarė tik nedaug bendruomenių
atstovų.
– Ir mano manymu, siūti bendrą „kepurę“ dar per anksti. Mums dar reikia sustiprėti,
patiems išsiaiškinti, ką galime ir pajėgiame padaryti, – sakė rajono kaimo bendruomenių
pirmininkė.
Šiuo metu rajone įsteigtos 38 kaimų bendruomenės. Jų žmonės dirba be atlygio, gera
valia. Bendruomenėms reikia patalpų, kompiuterių, transporto, kitų priemonių. L.Kružinauskienė pasidžiaugė, kad ne viena bendruomenė talkomis ir Savivaldybės paremtos
įveikė nemažai darbų.
Čyčkų bendruomenė suremontavo savo namų stogą, alvitiečiai susitvarkė grindis,
neatpažįstamai pasikeitė Pašeimenių kaimo bendruomenės namai. Tačiau vien entuziazmu bendruomenės gyvos nebus. Bendruomenių sąjungos pirmininkės nuomone, joms reikia
pastovios, kryptingos paramos.
Šiokią tokią paramą bendruomenių sąjunga gauna rašydama ir teikdama įvairiems
paramos fondams programas savo veiklai tobulinti.
Praeitais metais buvo sukurti 4 projektai, 3 iš jų laimėjo konkursus ir gavo 7,5 tūkst.
JAV dolerių ir tiek pat litų. Visos šios lėšos turi tikslinę paskirtį, jos skiriamos bendruomenių narių mokymui, organizacijai stiprinti. Už kiekvieną išleistą litą ar dolerį reikia
griežtai atsiskaityti rėmėjams.
Seime vykusios konferencijos rezoliucijoje „Dėl bendruomenių gyvybingumo stiprinimo“ kreipiamasi į Lietuvos Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę bei siūloma numatyti
galimybę iš nacionalinio biudžeto finansiškai paremti bendruomenes, suteikti galimybę
jų veiklai plėtoti. Ateinančių metų savivaldybių biudžetuose prašoma numatyti lėšų ir
bendruomenių projektams finansuoti.
Rezoliucijoje įrašyta ir daugiau įvairių punktų, kurie padėtų stiprinti bendruomenių
materialinę bazę, didintų jų gyvybingumą, sudarytų sąlygas kaimo žmonių gerovei kelti.
Komentarai:
|
 
* Vasario 16-oji Vilkaviškyje: istorinė kartų jungtis * Klausimas valdžiai: išlaikyti ar uždaryti? * Kandidatams į merus nevengta užduoti ir nepatogių klausimų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Ar vartotinas žodis „stribas“? Taip. Stribai (rus. istrebitel – „naikintojas“) – civilinių ginkluotų sovietų valdžios būriai, 1944–1954 m. Lietuvoje padėję okupantams vykdyti represijas.
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis stribas teikiamas su žyma šnek.
Šūksniai
Statistika
|