|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Parama
Eglė MIČIULIENĖ
Moteris pasakojo pabudusi nuo triukšmo. Buvo netoli 1 val. nakties. Iš pradžių A. Viltrakienė pagalvojo, kad kažkas laužiasi į namus, tačiau pakilusi per langą pamatė pleškantį ūkio pastatą. Liepsnos jau plaikstėsi virš stogo. – Išlėkusi į lauką pirmiausia pamačiau Alksnėnų parapijos kleboną Mindaugą Martinaitį – jis pirmas atbėgo su gesintuvu ir šoko gelbėti mūsų turtą, – pasakojo moteris. Netrukus į Viltrakių kiemą subėgo ir daugiau žmonių. Jie taip pat kas su gesintuvu, kas kitomis priemonėmis bandė padėti. Atbėgęs kaimynas Gintas Juraitis suspėjo iš kiemo išvaryti automobilius, stovėjusius visai šalia ūkio pastato. Deja, į tvarto vidų patekti jau nebuvo įmanoma. Sudegė per šimtą paukščių (vištų ir viščiukų), dvi kiaulės. Ugnis supleškino ir viduje buvusį turtą: žoliapjoves, traktoriuką, visos šeimos dviračius. Lauko virtuvėlėje šeimininkė kepdavo šakočius, darydavo kitus darbus, tad ten buvusi orkaitė, visi prietaisai, įrankiai irgi sudegė. Anot moters, ūkio pastate buvo daugiau turto nei kambariuose. Viskas pražuvo. Aušra dar kartą prisiminė seną posakį, kad vagis bent kažką palieka, o ugnis nusineša viską. Moteris sakė su nepilnametėmis dukromis išgyvenusios didžiulį stresą. – Vyro namuose nėra, jis išvažiavęs į užsienį su vilkiku. Aš buvau tokios būsenos, kad tikriausiai būčiau pati šokusi į tas liepsnas viską gelbėti. Gerai, kad šalia visą laiką buvo kaimynė Daiva Kulikauskienė, ji per naktį nešė arbatos, ramino mane, prižiūrėjo. Buvo atvažiavusi ir greitoji medicinos pagalba, suleido raminamųjų. Vaizdas tikrai buvo baisus. Dukros iki šiol blogai miega naktimis. Kai vieną savaitgalį kažkas paleido petardų, mergaitės šoko iš lovų su riksmais, – kalbėjo moteris. Kaimo gyventojai iškvietė ir ugniagesius. Vilkaviškio, Bagotosios, Pilviškių ugniagesių komandos gaisro vietoje dirbo iki šeštos valandos ryto. Pusiau mūrinis, pusiau medinis tvartas buvo visiškai suniokotas. Nuo gaisro apsaugotas medinis gyvenamasis namas ir kitas ūkio pastatas, esantys už 6 metrų. Pasisekė, kad tą naktį nebuvo stipraus vėjo, nes ugnis galėjo nubėgti per visą gatvę, kurioje namai sutūpę visai vienas šalia kito. Viltrakių pastatų amžius siekia apie šimtmetį – seną sodybą žmonės įsigijo paėmę paskolą. Gyvenamąjį namą darbštūs šeimininkai jau buvo renovavę, o ūkio pastato atnaujinti taip ir nespėjo. Pareigūnai pagrindine nelaimės versija įvardijo elektros instaliacijos gedimą tvarte, nors Aušra svarstė, kad instaliacija, palyginti su paties pastato amžiumi, buvo ne tokia sena, įrengta prieš keturiolika metų, kai šeima atsikraustė į sodybą. Nuolat įjungtos specialios lempos, skirtos šildyti viščiukus, buvo apsaugotos stikliniais gaubtais. Tačiau įvyko taip, kaip įvyko. Moteris džiaugėsi tik vienu: kad po nelaimės jos šeima nebuvo palikta viena ir sulaukė didžiulės pagalbos. Pinigų padegėliams aukojo ne tik Stirnėnų, Alksnėnų, bet ir Jurkšų, Starkų bei kitų aplinkinių kaimų gyventojai, net ir pilviškiečiai. Parėmė ir giminės, draugai, pinigų paaukojo Seimo narys Kęstutis Smirnovas, į kurį kreipėsi pati A. Viltrakienė, lėšų skyrė Dariaus Matijošaičio ūkis, kuriame Aušra dirba, bendradarbiai padėjo sutvarkyti gaisravietę. Pinigų nuo gaisro nukentėjusiai šeimai taip pat skyrė Vilkaviškio rajono savivaldybė. Tiesa, atsirado ir tokių, kurie ne tik nepagelbėjo, bet ir piktinosi, esą aukos renkamos ne patiems „biedniausiems“ žmonėms. Vis dėlto A. Viltrakienės kaimynė D. Kulikauskienė, kuri yra Alksnėnų kaimo bendruomenės pirmininkė, teigė, jog dauguma gyventojų padėti neatsisakė. Pagrindinis paramos iniciatorius buvo „Alksnės“ kapelos vadovas Ramutis Skrinskas, kuris su kita kolektyvo nare Zina Šukšina rinko pinigus. – Tai yra darbšti šeima, puikūs bendruomenės žmonės, jie patys visada geranoriškai, net ir neprašyti padeda kitiems viskuo, kuo tik reikia – ar darbu, ar pinigais. Dėl to atsirado daug norinčiųjų pagelbėti ir jiems, – kalbėjo D. Kulikauskienė. Tuo tarpu pati A. Viltrakienė sakė dar kartą norinti padėkoti visiems žmonėms už tai, kad nepaliko nelaimėje ir padėjo kaip galėdami. – Su viena šeima netgi pasipykdavome, o jie mums sunkiausiu momentu ištiesė pagalbos ranką: ir padėti atbėgo, ir lėšomis parėmė. Tikrai nesitikėjau, ačiū jiems! Dabar žinau, kad bėdoje geriausiai pažinsi žmogų, – kalbėjo moteris. Publikuota: 2019-03-15 10:05:28 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą * Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|