Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-01-11 10:14

---

Kalbos kultūrai aktualūs priesagų vediniai, nes juos sudarant ir vartojant klystama gana dažnai. Taisytinų priesagų vedinių yra dvi grupės: arba žodį gadina svetima nevartotina priesaga, arba savai priesagai suteikiama netinkama reikšmė. Tad aptarkime priesagų vartojimą, kai yra įvardijami asmenys.

-ietis, -ė

Ši priesaga yra gera, kai žmogus pavadinamas pagal jo gyvenamą miestą, miestelį, kaimą. Pvz., vilnietis, vilkaviškietis, kybartietis, pajevonietis ir t.t. Tačiau gyvojoje kalboje, nelygu tarmė, gyventojų pavadinimai pagal gyvenamąją vietą gali būti skirtingi. Tą įvairovę verta išsaugoti, nesuniveliuoti segant vien tik priesagą -ietis, -ė. Štai gana plačiai vartojama priesaga -iškis, -ė: alytiškis, sintautiškis, tad galima sakyti ir teiberiškis, girėniškis, maldėniškis ir t.t. Gera priesaga ir -ėnas, -ė, pvz., anykštėnas, kupiškėnas. Nėra klaida ir retesni variantai: Šeduvos gyventojai vadinasi šeduviais, Sintautų – sintautiniais, Seirijų – seirijokais, Vištyčio – vištyčiokais ir t.t. Tokia įvairovė praturtina kalbą, daro ją gyvesnę.

Priesaga -ietis, -ė netinka įvardyti asmenis, jeigu jų gyvenamosios vietos pavadinimas yra keliažodis. Kazlų Rūdos gyventojai negali būti vadinami kazlūrūdiečiais ar Didžiųjų Šelvių žmonės – didžiašelviečiais. Tai prieštarautų kalbos normoms.

Ši priesaga visiškai netinka pavadinant asmenis pagal jų veiklos, darbo pobūdį. Anais laikas buvo atsiradę ir švietimiečiai, ir siuvimiečiai, nesenas dar vedinys ir sąjūdiečiai. Taisyklingi pavadinimai turėtų būti tokie: švietimo darbuotojai, bendrovės darbuotojai, sąjūdininkai, geležinkelininkai ir t.t. Išimtys, kurių jau nebetaisome dėl paplitimo: tautietis, partietis, ansamblietis, maironietis, žalgirietis ir dar keletas kitų.



-istas, -ė ar -ininkas, -ė?

Kai žodžio kamienas yra tarptautinis, asmenims pagal jų veiklą įvardyti daug kur teiktina jau įsigalėjusi sava priesaga -ininkas, -ė: futbolininkas (ne futbolistas), traktorininkas (ne traktoristas), parašiutininkas (ne parašiutistas), kompiuterininkas (ne kompiuteristas) ir t.t. Žinoma, yra dalis nuo seno vartojamų pavadinimų, turinčių tarptautinį baigmenį: ekonomistas, juristas, žurnalistas, choristas ir kt.

-orius, -ė

Tai yra įprasta įteisintų tarptautinių žodžių, reiškiančių asmenis, priesaga, pvz., sekretorius, administratorius. Tačiau reikėtų vengti vedinių, kurių baigmuo yra paimtas iš slavų kalbų ir pridėtas prie lietuviškų kamienų. Taigi turėtų būti pasakotojas (ne pasakorius), dainininkas (ne dainorius), mažieji dainininkai (ne dainorėliai), giesmininkas, giedotojas (ne giedorius), rūkalius (ne rūkorius).



-iokas, -ė

Šios priesagos vediniai tinka ūgtelėjusiems padarams įvardyti: jaučiokas, paršiokas, berniokas. Tačiau kitais atvejais jie nevartotini: ne klasiokas, o bendraklasis, klasės draugas; ne kursiokas, o bendrakursis, kurso draugas; ne kambariokas, o kambario draugas.



-iakas, -ė

Pagal pavartojamus rusiškus žodžius jaunimas pasidarė visiškai netinkamų vedinių: blatniakas, saviakas, mariakas, zemliakas ir kt. Nevalia teršti gimtosios kalbos – reikia sakyti apsukruolis, saviškis, jūrininkas, kraštietis.



-ka

Tai neretai pavartojama slaviška priesaga (kartais -kė) moteriškos lyties asmenims įvardyti: kaimynka, miesčionka, vagilka. Turi būti sakoma kaimynė, miestietė (miesčionė), vagilė ir pan. Jau nekalbant apie nepagarbų familiarių vardų vartojimą, pvz., Gražinka, Romka, Staska.

Gerbkime vieni kitus ir gimtąją kalbą. Iki kitų susitikimų!

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---