|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-02-25 15:57
Birutė PAVLOVIENĖ
Tik yra ir kitokių duonos bei emigracijos sąsajų. Rajono verslininkų susitikime su Savivaldybės tarybos atstovais vienos kepyklos direktorius kalbėjo, kad vis mažiau tenka kepti duonos, nes krinta jos suvartojimo rodikliai. Ir iš to galima spręsti, kaip emigracija mažina gyventojų skaičių. Duonos rinkos tyrinėtojai teigia, jog tradicinis lietuvis duonos suvalgo tiek pat, kiek ir anksčiau: 59–60 kg per metus. Bet iš tiesų stebima tendencija, jog visi bendrai duonos suvartojame mažiau. Rinkos ekspertai, skirtingai nei gamybininkai, tai labiau sieja su išsiplėtusiu duonos produkcijos asortimentu ir tuo, kad žmonės daugiau perka pyrago gaminių. Kas beverstų nerimauti duonos kepėjus, faktai apie emigracijos mastus ir dėl kitokių priežasčių mažėjantį gyventojų skaičių nuo to nepasikeis. Juk nepadaugės žmonių, kuomet jų daugiau miršta nei gimsta. Atotrūkis tarp pernai rajone mirusių ir gimusių – tragiškas: mirė 710 žmonių, gimė – 504. Bet pastarasis skaičius dar pagražintas. Iš tikrųjų rajono gyventojų skaičius naujagimių sąskaita pernai tepasipildė 480 vaikų, nes 24 buvo tik įrašyti į gimimų apskaitą. Vieni – Kybartuose seniai gyvenantys paaugliai, tebeturėję Kaliningrado srityje išduotus gimimo liudijimus. Kiti – taip pat jau ūgtelėję berniukai ir mergaitės, augantys kraštiečių arba mišriose šeimose Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir t.t. Su pažįstamais neretai aptarinėjame, kad šiandien sunku rasti šeimą, iš kurios niekas nebūtų išvykęs į užsienį. Traukia į jį programuotojai, informatikai, dainininkai, muzikantai ir kiti kultūros darbuotojai, pedagogai, vaikų auklės, slaugytojos, žmonės iš kepyklų ir skerdyklų, mėsos perdirbimo įmonių ir siuvimo cechų, gėlių kioskų ir jau net iš pasienio užkardų. Kai stovintys prie valdžios vairo giriasi, jog Lietuvoje vis sėkmingiau likviduojama bedarbystė, opozicija tik šaiposi: o kaip nemažės nedarbas? Juk išvykstantys palieka vietas laukiantiems įsidarbinti. Ir nors dar rikiuojasi darbo ieškančių eilės, bet jose vis sudėtingiau tampa rasti gerą savo srities specialistą. Įmonių vadovai neslepia, jog investuoti pinigus į darbuotojų ruošimą – rizikinga, nes „grietinėlę“ nugraibo ne tik užsienis, bet ir kaimyniniai rajonai. Darbininkus iš Vilkaviškio rajono vežasi įvairios Kazlų Rūdos, Marijampolės, Kauno ir kitų miestų firmos. Mūsų darbdaviai neatmeta galimybės, kad jiems žmonių teks ieškotis Kaliningrado srityje arba Baltarusijoje, o gal ir... Kinijoje. Marijampolės apskrityje, pavyzdžiui, labai trūksta pardavėjų. Įsivaizduokime, kad prie kasos aparatų sėdės kinės. O kas čia tokio? Juk ir prekės mūsų prekybos centruose beveik visos – iš Kinijos. Publikuota: 2005-02-25 15:57:04 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|