„Santaka“ / 2018-ieji gyvybės draudimo rinkai buvo sėkmingi / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  


2018-ieji gyvybės draudimo rinkai buvo sėkmingi


Lietuvos gyventojai vis daugiau taupo „juodai dienai“ ir pensijai per gyvybės draudimą.

Lietuvos banko duomenimis, gyvybės draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas 2018-aisiais Lietuvoje augo 7, 3 proc. Tikimasi, kad pasirašytų įmokų dydis augs ir 2019-aisiais – Lietuvos bankas prognozuoja 5-7 proc. augimą. Bendrovės teigia, jog šiais metais galime sulaukti 2–8 proc. gyvybės draudimo rinkos augimo, tai priklauso nuo pasaulinės ekonomikos situacijos.

„Praėjusieji metai Lietuvos gyvybės draudimo rinkai buvo sėkmingi – rinkos augimas pagal pasirašytas įmokas rodo, jog žmonės vis labiau rūpinasi savo finansiniu saugumu. Gyvybės draudimas – tai vienas iš būdų tikslingai taupyti ateičiai, pavyzdžiui, vaikų studijoms ar pensijai, turėti galimybę gauti išmoką, kai netikėtai ištinka nelaimė, susergama sunkia liga arba apsidrausti savo gyvybę tam tikrai sumai ir taip pasirūpinti savo artimaisiais, kai patys to nebegalėsite padaryti“, – praėjusių metų rezultatus apibendrina Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Daugiausiai įmokų – investiciniame gyvybės draudime


Lietuvos banko duomenimis, praėjusiais metais gyvybės draudimo pasirašytų įmokų dydis pasiekė apie 250 mln. eurų sumą – 20 milijonų daugiau nei 2017 metais. 2018-aisiais 93 proc. (230 mln. eurų) gyvybės draudimo pasirašytų įmokų sudarė periodinės draudimo įmokos (pavyzdžiui, kai mokama kartą per mėnesį), 7 proc. – vienkartinės draudimo įmokos (18 mln. eurų). 2018-aisiais kaip ir 2017-aisiais vienkartinių įmokų dydis liko stabilus – apie 20 mln. eurų, tačiau 19 mln. eurų ūgtelėjo periodinės įmokos. Pasak A. Bakšinsko, šie duomenys rodo, jog absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų renkasi periodines įmokas.

Praėjusiais metais vidutinis įmokos dydis vienam sutarties elementui (pvz., draudimui nuo nelaimingų atsitikimų ar kritinių ligų) augo apie 3 proc., t. y. iki 234 eurų per metus (2017 m. – 228 eurai).

Daugiau negu pusę – 60 proc. pasirašytų įmokų praėjusiais metais sudarė investicinio gyvybės draudimo įmokos, siekusios 150 mln. eurų. Tai yra populiariausia gyvybės draudimo rūšis, kurią renkasi Lietuvos gyventojai. Per 2018-uosius investicinio gyvybės draudimo įmokos augo beveik 9 proc. (2017 m. šių įmokų dydis siekė 137 mln. eurų).


Antroje vietoje pagal populiarumą – gyvybės draudimas su teise dalytis pelną. Šios įmokos praėjusiais metais pasiekė 49 mln. eurų, 2017-aisiais – 51 mln. eurų. Trečia dažniausiai pasirenkama gyvybės draudimo rūšis – tai sveikatos draudimas, kurio pasirašytų įmokų dydis 2018-aisiais metais augo beveik 7 proc. ir pasiekė 31 mln. eurų (2017 m. – 29 mln. eurų).

„Džiaugiamės ryškėjančia tendencija draustis sveikatos draudimu. Žmonės vis daugiau dėmesio skiria savo ateities finansiniam saugumui, jeigu susirgtų kritine liga, patirtų sunkią traumą, taptų neįgaliais dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos arba dėl šių priežasčių netektų darbingumo“, – sako A. Bakšinskas.

Ketvirtoje vietoje – kitas draudimas, kurį 97 proc. sudaro rizikinis gyvybės draudimas – tai draudimas, kai apsidraudusio žmogaus mirties atveju jo artimiesiems išmokama suma, kuriai asmuo buvo apsidraudęs. Šios įmokos 2018 metais sudarė daugiau nei 6 proc. visos gyvybės draudimo rinkos ir siekė 16 mln. eurų.

2018-aisiais galiojančių sutarčių elementų (pvz., draudimui nuo nelaimingų atsitikimų ar kritinių ligų) skaičius pasiekė apie 1, 06 mln. – tai beveik 50 tūkst. daugiau negu 2017 metais.


Išmokų – iš viso už 130 mln. eurų

2018-aisiais gyvybės draudimo išmokas žaloms padengti (pvz., patekus į avariją ir susižalojus) gavo 22 tūkst. apsidraudusių žmonių – beveik 1 tūkst. daugiau asmenų negu 2017 m. Didėjo ne tik išmokas gavusiųjų skaičius, bet ir pačių išmokų dydis – vidutinis išmokos dydis augo iki apytiksliai 660 eurų (2017 m. – apie 630 eurų). Maksimali išmokos suma praėjusiais metais siekė apie 90 tūkst. eurų. Iš viso 2018 m. gyvybės draudimo išmokos žaloms padengti siekė beveik 14, 7 mln. eurų, o 2017 m. – 13, 5 mln. eurų.

Praėjusiais metais beveik 3 tūkst. mažiau žmonių buvo išmokėtos išmokos pasibaigus draudimo sutarties terminui. 2018 m. šias išmokas gavo 10 tūkst. draudėjų, o 2017-aisiais – beveik 13 tūkst. Išmokos pasibaigus sutarties terminui praėjusiais metais siekė 41 mln. eurų.

Iš viso per praėjusius metus Lietuvos draudimo bendrovės išmokėjo išmokų už beveik 130 mln. eurų – į šį skaičių įeina išmokos draudimo žaloms padengti, išmokėtos išmokos pasibaigus draudimo sutarties terminui ir išmokėtos išmokos sutarties nutraukimo atveju.

„2019-ieji prasidėjo sėkmingai – pasirašytų įmokų dydis auga, didėja sudaromų sutarčių skaičius. Žmonės vis daugiau pajamų skiria taupymui ir renkasi didesnes gyvybės draudimo įmokų sumas, nuo ko priklauso ir išmokų dydis. Džiugu, jog Lietuvos gyventojų taupymo įpročiai stiprėja, kaip ir didėja suvokimas, jog taupymui reikia skirti 10 proc. savo gaunamų pajamų“, – sako A. Bakšinskas.





Publikuota: 2019-03-12 09:48:37

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai