„Santaka“ / Europos Parlamento nario V. Landsbergio pareiškimas dėl Sausio 13-osios humanitarinių pasekmių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-01-11 09:34

Dalinkitės:  


Europos Parlamento nario V. Landsbergio pareiškimas dėl Sausio 13-osios humanitarinių pasekmių


Artėja Sausio 13-osios didžiojo susirėmimo metinės. Prieš šešiolika metų Vilniuje susirėmė SSRS kariuomenė ir Lietuvos pilietinė visuomenė. Svetima kariuomenė, kurią tada ir čia sudarė anos šalies prezidento tiesioginiame pavaldume veikiantis ir operacijai atsiųstas KGB šturmo padalinys „Alfa“, Pskovo desantininkai ir užsilikęs okupacinis garnizonas su papildomais padaliniais, užspringo beginklių Lietuvos gynėjų krauju ir atsitraukė. Jų veiksmų – tiesioginės SSRS agresijos prieš nepriklausomą Kovo 11-osios valstybę – rezultatas žinomas. Keturiolika žuvusiųjų, šimtai sužeistųjų. Didieji agresijos kaltininkai neteisti, bemaž nė neapklausti. Bausmę atsiėmė keli kolaborantai, o vienas, tik nuteistas Lietuvos teismo, paspruko į Maskvą ir ten šiltai priglaustas. Tačiau dabar svarbu pažvelgti į šio kriminalinio ir tarptautinio nusikaltimo pasekmes.

Seime įregistruotas spaudos jau komentuojamas dokumento projektas, pagal kurį parlamentas pavestų Vyriausybei kreiptis į SSRS tęsėjos Rusijos vyriausybę dėl kompensacijų 1991 m. sausio 13-osios agresijos aukoms. Tai yra nužudytųjų laisvės gynėjų šeimoms ir nukentėjusiems sužeistiesiems, kurių daugelis liko ir invalidais, kentės visą likusį gyvenimą.


Tokia normali tarptautinė problemų reguliavimo praktika, reikia išdrįsti būti valstybe, kuri rūpinasi savo piliečiais ir gina pažeistas jų teises. O kad girdima nepritariančių balsų, tai nieko nauja. Ne sužeistųjų tie balsai. Tačiau kad neklaidintų, kai ką reikia priminti.

Be ryšio su tikrove yra mintis „pirmiau visa okupacijos žala, po to – dėl Sausio agresijos“. Be ryšio su žmoniškumu mintis „per vėlai, o jeigu anksčiau nesikreipta, tai tegul nukentėjusieji ir toliau nesitiki tarptautinių humanitarinių normų“. Kai kas gal ir neskiria, kad Lietuva po Kovo 11-osios jau kitokia ir tarptautine atkurtos nepriklausomybės prasme; su šia data ją pripažino ir demokratiniai Vakarai, ir Rusijos Federacija (1991–1992 m. tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartyje). Todėl Sausio 13-oji – tai agresija prieš atkurtą valstybę, o ne dar vienas smurtas okupuotoje žemėje. Galų gale, tai vaizdai pasaulio televizijų ekranuose, dar nepamiršti, tad ir Lietuvos veiksmas pradėti dialogą dėl kompensacijų bus visiškai suprantamas.

Mąstymai, kad reiktų pirmiau sužinoti, ar Rusijos valdžia leisis į kalbas, grąžina mus į pačią Sąjūdžio pradžią. Ar leis? Ar neturėsime nemalonumų? Su tokiu nendrių lingavimu būtume ir likę žinia kur. Todėl svarbiausia – suvokti pareigą ir atsakomybę, ir tegul tautos atstovai taria žodį, ar agresijos aukos turi teisę į kaltę paveldėjusios šalies kompensacijas. O toliau – Vyriausybė ir kitos pusės atsakymas, dialogo pradžia. Tik nereikia Lietuvos politikams kalbėti avansu, lyg būtų kokie Rusijos neetatiniai ambasadoriai.


Abejojantiems dėl rezoliucijos balsavimo rezultatų Seime galima ir taip tarti: pamatysime Seimo kokybę. Testas, į kurį nebūtina žvelgti iš anksto pesimistiškai.



Vilnius

2007-01-08



Užsk. 138





Publikuota: 2007-01-11 09:34:22

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai