|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Draudikai teigia, kad, ko gero, ir neturėdami kalendoriaus galėtų suprasti, kada prasideda pavasaris: pagausėja į sodo namelius bei užmiesčio sodybas po žiemos grįžtančių žmonių pranešimų apie įsilaužimus bei vagystes.
Dažnu atveju daug problemų sukelia tai, kad praėjus ilgam laikui gerokai sunkiau nustatyti įvykio aplinkybes, o nuostoliai ne tik dėl turto pasisavinimo, bet ir apgadinimo kartais būna išaugę net kelis kartus.
„Ilgapirščius dažniausiai masina sodybose paliktas likvidus turtas: lauke, rūsyje ar garaže esantys dviračiai, įvairūs ūkio rakandai, sodo ir daržo technika. Namo viduje – televizoriai, išmanieji įrenginiai, netgi smulki buitinė technika: mikrobangų krosnelės, kepsninės. Taip pat metalo gaminiai: apdailos detalės, metaliniai suoliukų porankiai. Kitaip tariant, domina viskas, ką galima be didesnio vargo parduoti ir paversti grynaisiais pinigais“, – sako draudimo bendrovės BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.
Linkę turtą palikti likimo valiai
Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, vien šiemet sausį įvykdyta beveik 150 vagysčių iš gyvenamųjų patalpų. Vasarnamių vagystės, lyginant su įsilaužimais į gyvenamuosius namus, išsiskiria dėl stipriau apgadinamo paties ir nekilnojamojo turto: išdaužiami langai, išlaužiamos durys, apgadinami turėklai.
BTA duomenimis, vidutinė nekilnojamajam turtui padaryta žala įsilaužimo metu sodybose ir sodo nameliuose siekia apie 370 eurų.
„Didžiausia problema, kad gyventojai įpratę sodybas ar sodo namelius tarsi „užkonservuoti“– išvažiuoja spalį-lapkritį ir atvyksta tik kitų metų pavasarį, atšilus orams. Savininkai retai įrengia saugos ar stebėjimo sistemas, o dažniau aplankyti atokiau esančius statinius žiemą trukdo ir sudėtingos kelių sąlygos, ir tikrai nepagrįstas nusiteikimas, kad nėra ten ką vogti. Ypač svarbu žinoti, kad vagystės iš sodybų dažnai pasižymi ne tik kilnojamo turto pasisavinimu, bet ir nekilnojamojo turto suniokojimu.“, – teigia D. Strazdienė.
Anot jos, jei sodo namelyje ar sodyboje vagystė nėra pastebima kurį laiką, vagišiai gali ten sugrįžti ir padaryti dar daugiau žalos: išnešti, jų akimis, vertingesnius baldus, veidrodžius, netgi išmontuoti santechnikos įrenginius, pavyzdžiui, laistymo įrangą. Vasarnamių vagystės, lyginant su įsilaužimais į gyvenamuosius namus, išsiskiria dėl stipriau apgadinamo paties ir nekilnojamojo turto: išdaužiami langai, išlaužiamos durys, apgadinami turėklai.
Svarbu laiku pastebėti
Kuo seniau padaryti nuostoliai, tuo sunkiau juos įvertinti, nustatyti priežastis, ištirti situaciją, tad svarbu laiku pastebėti nusikaltimą ir kuo greičiau apie jį pranešti.
„Nelankomose sodybose apie įsilaužimą galima nežinoti mėnesiais. Tuomet kur kas sudėtingiau nustatyti priežastis, dažnai su laiku išauga ir nuostoliai. Pavyzdžiui, jei buvo išdaužtas langas ir niekas to nepastebėjo žiemos metu, žalos bus kur kas daugiau, palyginti su laiku įstiklintu langu“, – įspėja D. Strazdienė.
Vienu efektyviausių vagysčių prevencijos būdų vis dar išlieka saugi kaimynystė – užmezgus ryšį su kaimynais ir sutarus, kad jie periodiškai apžiūrėtų jūsų turtą, galima jaustis žymiai saugiau.
„Nors 100 proc. nuo vagysčių kaimynai tikrai neapsaugo, bendrauti su jais verta – neretai būtent kaimynystėje gyvenantys asmenys praneša apie vagystes operatyviau nei jų šeimininkai“, – teigia D. Strazdienė.
Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, per praėjusius metus užfiksuotos 1983 vagystės įsibraunant į gyvenamą patalpą – 23 proc. mažiau nei 2017 metais (2590 vagysčių).
Stikliniai turėklai gera kaina https://www.beremisstiklas.lt/tureklai/
Draudikai teigia, kad, ko gero, ir neturėdami kalendoriaus galėtų suprasti, kada prasideda pavasaris: pagausėja į sodo namelius bei užmiesčio sodybas po žiemos grįžtančių žmonių pranešimų apie įsilaužimus bei vagystes. |
Dažnu atveju daug problemų sukelia tai, kad praėjus ilgam laikui gerokai sunkiau nustatyti įvykio aplinkybes, o nuostoliai ne tik dėl turto pasisavinimo, bet ir apgadinimo kartais būna išaugę net kelis kartus.
„Ilgapirščius dažniausiai masina sodybose paliktas likvidus turtas: lauke, rūsyje ar garaže esantys dviračiai, įvairūs ūkio rakandai, sodo ir daržo technika. Namo viduje – televizoriai, išmanieji įrenginiai, netgi smulki buitinė technika: mikrobangų krosnelės, kepsninės. Taip pat metalo gaminiai: apdailos detalės, metaliniai suoliukų porankiai. Kitaip tariant, domina viskas, ką galima be didesnio vargo parduoti ir paversti grynaisiais pinigais“, – sako draudimo bendrovės BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.
Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, vien šiemet sausį įvykdyta beveik 150 vagysčių iš gyvenamųjų patalpų. Vasarnamių vagystės, lyginant su įsilaužimais į gyvenamuosius namus, išsiskiria dėl stipriau apgadinamo paties ir nekilnojamojo turto: išdaužiami langai, išlaužiamos durys, apgadinami turėklai.
BTA duomenimis, vidutinė nekilnojamajam turtui padaryta žala įsilaužimo metu sodybose ir sodo nameliuose siekia apie 370 eurų.
„Didžiausia problema, kad gyventojai įpratę sodybas ar sodo namelius tarsi „užkonservuoti“– išvažiuoja spalį-lapkritį ir atvyksta tik kitų metų pavasarį, atšilus orams. Savininkai retai įrengia saugos ar stebėjimo sistemas, o dažniau aplankyti atokiau esančius statinius žiemą trukdo ir sudėtingos kelių sąlygos, ir tikrai nepagrįstas nusiteikimas, kad nėra ten ką vogti. Ypač svarbu žinoti, kad vagystės iš sodybų dažnai pasižymi ne tik kilnojamo turto pasisavinimu, bet ir nekilnojamojo turto suniokojimu.“, – teigia D. Strazdienė.
Anot jos, jei sodo namelyje ar sodyboje vagystė nėra pastebima kurį laiką, vagišiai gali ten sugrįžti ir padaryti dar daugiau žalos: išnešti, jų akimis, vertingesnius baldus, veidrodžius, netgi išmontuoti santechnikos įrenginius, pavyzdžiui, laistymo įrangą.
Vasarnamių vagystės, lyginant su įsilaužimais į gyvenamuosius namus, išsiskiria dėl stipriau apgadinamo paties ir nekilnojamojo turto: išdaužiami langai, išlaužiamos durys, apgadinami turėklai.
Kuo seniau padaryti nuostoliai, tuo sunkiau juos įvertinti, nustatyti priežastis, ištirti situaciją, tad svarbu laiku pastebėti nusikaltimą ir kuo greičiau apie jį pranešti.
„Nelankomose sodybose apie įsilaužimą galima nežinoti mėnesiais. Tuomet kur kas sudėtingiau nustatyti priežastis, dažnai su laiku išauga ir nuostoliai. Pavyzdžiui, jei buvo išdaužtas langas ir niekas to nepastebėjo žiemos metu, žalos bus kur kas daugiau, palyginti su laiku įstiklintu langu“, – įspėja D. Strazdienė.
Vienu efektyviausių vagysčių prevencijos būdų vis dar išlieka saugi kaimynystė – užmezgus ryšį su kaimynais ir sutarus, kad jie periodiškai apžiūrėtų jūsų turtą, galima jaustis žymiai saugiau.
„Nors 100 proc. nuo vagysčių kaimynai tikrai neapsaugo, bendrauti su jais verta – neretai būtent kaimynystėje gyvenantys asmenys praneša apie vagystes operatyviau nei jų šeimininkai“, – teigia D. Strazdienė.
Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, per praėjusius metus užfiksuotos 1983 vagystės įsibraunant į gyvenamą patalpą – 23 proc. mažiau nei 2017 metais (2590 vagysčių).
Stikliniai turėklai gera kaina https://www.beremisstiklas.lt/tureklai/
Publikuota: 2019-03-07 10:25:41
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|