„Santaka“ / Vištyčio gyventojų sodyboje kas rytą pusryčiauja voverės / Gamta

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gamta

Dalinkitės:  


Voverės drąsiai šmirinėja aplink Tupčiauskų sodybą, užsuka į lesyklą, užšoka ant židinio atbrailos: jos jau žino, kur ieškoti pusryčiams paliktų riešutų.

Eglės BARKAUSKIENĖS nuotr.


Vištyčio gyventojų sodyboje kas rytą pusryčiauja voverės

Eglė MIČIULIENĖ


Vištyčio regioniniame parke gyvenantys ūkininkai Tupčiauskai jau kuris laikas džiaugiasi mielų gyvūnėlių draugija.

Daugelis iš mūsų šaltuoju metu rūpinamės sparnuočiais, į lesyklas beriame grūdų, saulėgrąžų, kabiname lašinukų.

Vištyčio gyventojas Antanas Petras Tupčiauskas savo sodyboje taip pat įtaisė dailią lesyklėlę. Tačiau joje ėmė lankytis ne paukščiai, o... voverės!

Gamtos apsuptyje gyvenantys Tupčiauskai pasakojo, kad šie mieli gyvūnėliai sodybos gale augančiame spygliuočių miškelyje tai vienu, tai kitu laiku pasirodydavo jau daug metų.

– Bet anksčiau voverės būdavo tik prabėgančios, o šios gal jau bus apsistojusios ilgesniam laikui. Visą vasarą jos čia gyveno, rudenį mūsų vadinamame parkelyje riešutaudavome kartu: mes apačioje riešutus skiname, o voverė skina per metrą viršuje, – juokėsi A. P. Tupčiauskas.

Graikiniai ir lazdyno riešutai auga pačiame šios sodybos kieme, greta pavėsinės. Anot Aldonos Tupčiauskienės, į riešutmedžius įsisukusios voverės pirmiau nei šeimininkai nurenka visus riešutus, tačiau jos vyras tik moja ranka – negi gaila! O ir likusius surinkę žmonės vis paberia jų į dabar jau labiau ne paukščiams, o voverėms skirtą lesyklą, padeda ir kiemo pavėsinėje, ant lauko židinio atbrailos. Ten papūstuodegės taip pat mielai apsilanko ir susirenka joms paliktas vaišes.


Sodybos šeimininkas į medį įkėlė ir inkilą voverėms, tikėdamasis, jog šios jame apsigyvens. Tačiau viešnios tik pasičiumpa joms privilioti prie landos paliktus riešutus, o į patį būstą nelenda, grįžta į savus namus miške.

Žvėreliai į sodybą žiemą beveik visada atliuoksi tiktai papusryčiauti tuo pačiu metu, tarp 8 ir 9 valandos ryte. Vakare kieme jų jau nepamatysi. Vasarą voverės aktyvesnės, po šakas siaučia ir dienomis.

Kadangi kiemo parkelyje lankosi dvi voverės – didesnė ir mažesnė, šeimininkai viliasi, kad eglyne įsikūrusi porelė susilauks ir palikuonių.

Žmonių labai arti voveraitės neprisileidžia, bet per daug ir nesibaimina – drąsiai kremta joms paliktus graikinius riešutus, kol šeimininkų dukra Eglė pusryčiaujančias viešnias mėgina nufotografuoti.

Pamiškėje gyvenantys Tupčiauskai savo sodyboje ne kartą yra sulaukę ir kitų miško svečių, tačiau ne visų jų apsilankymas šeimą pradžiugina.

Štai lauko pirtelėje ant sienos kabo įspūdingo grožio ožio ragai. A. P. Tupčiauskas sako šį gyvulį dėl ragų ir auginęs. Deja, prieš keletą metų savo ožkas vienai nakčiai žmonės paliko lauke, prie pat namų. Atėję ryte ožkytės neberado – ją buvo nusitempę ir sudraskę vilkai. Po savaitės nugaišo ožiukas, o dar po trijų dienų – ir ožys. Šeimininkai spėja, jog šiedu gyvuliai krito dėl vilkų sukelto streso.


Plėšrūnai į Tupčiauskų ūkį buvo įsisukę jau ne vieną kartą, pragaišino ir daugiau gyvulių. Ir praėjusį pavasarį pilkieji visai už tvarto papjovė du veršelius, dar vieną – rudenį. Šią žiemą patvory A. P. Tupčiauskas vėl matė vilkų pėdas.

Vis dėlto kiti sodyboje pasirodantys gyvūnai vištytiškius tik džiugina. Tame pačiame eglyne, kaip ir voverės, įsikūrę burkuoja laukiniai karveliai, medį pastuksenti atlekia genys, į tvenkinį atplasnoja ančių. Palaukėmis iki pat kiemo atklysta stirna, kiškiai visai Tupčiauskų pakiemy atsiveda vaikų: vieną vasarą iš žolių kyšojo net keturių kiškučių ausys.

– Tiesa, šiuo metu zuikių sumažėję. Užtat voverių turime! Reikės dar vieną lesyklą kieme padaryti, prie eglės, kad būtų geriau matyti – juk smagu į jas pažiūrėti, nuotaiką pakelia! – džiaugėsi A. P. Tupčiauskas.



Publikuota: 2019-02-28 09:42:26

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai