Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-01-09 09:25

---

Birutės NENĖNIENĖS nuotr.

Vladas BURAGAS



CREDO *)

Ledas

Tirps. Skambės lašai tyri.

Dvelks pietys ir plaukus šiauš.

Paukščiai

Grįš ir leisis pagiry,

Naują laimę žemei pranašaus.



Saulė

Pasiilgs giedrių veidų,

Šypsenas dalins žvaliai.

Kloniai

Bals nuo nuostabių žiedų.

Pievos suliepsnos žaliai.



Žemė

Bus. Ir laimė aplankys

Langus tuos, kur atviri.

Ir ištirps

Juodos žiemos kranklys.

Dvelks pietys. Skambės lašai tyri...



*) Tikiu (lot.).





Zofija KIJAUSKIENĖ



Pasiilgau žodžio – gero ir jaukaus,

Tartum vakaras rudens ramaus.

Kad paklaustų kas tyliu balsu:

Ar nebūna kartais tau baisu?

Tik nepirkit man auksinių blizgalų,

Nestatykit rūmų prašmatnių,

Nieko kito neprašau daugiau –

Gerą žodį pasakykite, prašau.

Byra mūrai, marmuru statyti,

Lieka vien tik žodžiai

Iš širdies sakyti.





Rimas BAUKUS

Gal pasibels?

Laikų verpetais

Nuskriejęs vėjas

Dar neišgairino

Širdy tos tuštumos...

Kas pasakys,

Kuriuo keliu

Pasuks likimas,

Kai taip suspaudžia

Ilgesys?..

Regiu tavas akis

Ir rausvą skruostą

Vėl bučiuoju.

Laikų verpetuose

Sustingo ši minutė...

Gal pasibelsi tyliai į duris?

Prie židinio ugnies

Sušildyčiau sušalusias

Tavo rankas.

Deja, dabar tik

Vėjas gaudžia...

Gal ryt į langą

Pasibels kažkas?..





Virginija KARPAVIČIENĖ



Dienų tėkmėj



Dienų tėkmėj,

pavasarinių gaivalų verpete,

tikėjimo tvirtam kiaute

aš savo praeitį

kaip perlą

saujoje suspaudus

mėginsiu žvelgt

į ateitį

šviesia širdim.

Atseikėjo likimas

daug dienų prasmingų,

žvaigždes skabiau

rieškučiom iš dangaus,

ir, rodos, mylinčia širdim

tvarkingai

dienas ant pirštų

skaičiavau.

Taip greit pavasariai

praeina,

likime, ar suteiksi

man jėgų

išsilaikyt, išbūt

gyvenime prasmingai.

Neverkt dėl nesėkmių mažų,

įvertinti

džiaugsmus,

žvaigždes skaičiuoti,

pakėlus kantrų žvilgsnį

į skliautus.





Vytas DRUNIS



Saulė po debesim,

ašara po blakstiena...

Netikėk klaidžiu

žvaigždžių mirgėjimu –

apgaulinga jų šviesa...

Visą naktį mudu ėjome

žemėn,

kuri lig šiol neatrasta.





Ona GABARTIENĖ



Vakaras



Ta nesibaigianti naktis

Lyg okeano begalybė

Ir nerimas be atvangos

Dienom naktim tarsi šešėlis lydi.



Nurimk, nesiblaškyk, širdie,

Tarytum paukštis, negandos pašautas.

Nedrįski pranašaut mirties,

Lai trokštamos šviesos ištrykšta srautas.



Pagirdyk sielą spinduliu aušros,

Tegu nauja diena viltim nušvinta...

Gal tamsūs debesys grūmot nustos...

Dvejonių jūroj skausmą nuskandinki.





Vida VOSYLIENĖ



Vakaras



Žingsniuoja

vakaras juodais arimais,

keleliais, vieškeliais, laukų barais.

Prie beržo

svyrančio prigludęs rymo,

žvaigždynus supa debesų laivais.

Plaukia

upėmis, miškais ir pievom,

po sodą vaikšto išdidus,

prie lango

rymo ir, apsupęs kiemą,

su meile saugo mane ir namus.

Tai sodų

žiedlapius tamsoj bučiuoja,

švininiais

rudenio lašais į širdį beldžias,

speiguotą naktį medžius sidabruoja,

sirpina uogas,

gražiausius žiedus skleidžia.

Į mano lopšį

krištolo dažus pabėręs,

vaikystę ir

jaunystę barstė žvaigždėmis.

Keliaujame kartu per gelstančias alėjas

ir mus

priglaudžia žvaigždėtoji naktis.





Vytautas STANKŪNAS



Labas,

Tai mano laiškas

Iš vienatvės.

Nereikia jau atsakymo.

Širdis tylės.

Žinau,

Šitam mieste

Nėra tos išsvajotos gatvės.

Jame nėra

Net tos gėlės,

Kurią augino

Vien tik mūsų akys.

Kurioj pražuvo

Spalvos ateities...

Sudiev,

O taip norėtųsi

Ištarti

Labas.

Bet kam, kas girdi

Ir galbūt girdės.





Janina KURTINAITIENĖ



***

sidabrinio upelio gelmėj

naktiniame lietaus sruvenime

dienų manų tėkmėj

prasiskleidusio žiedo kalbėjime

rasos lašelio spinduliuos

rytiniame saulės tekėjime

vakarinio dangaus atspindžiuos

tyliam medžių šnarėjime

man buvai

man esi

ir man būsi

kaip naktis

kaip diena

kaip lemtis...

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---