Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2007-01-09 09:20

---

Kai buvęs kybartietis, dabar Vilniuje gyvenantis Stasys Rutkauskas apsilanko savame krašte, užsuka ir į „Santakos“ redakciją. Paskutinės trumpos viešnagės metu jis padovanojo kelias savo poezijos knygas „Medis vėjyje“.

Rinkinio autoriaus pristatyme rašoma: „Stasys Rutkauskas – vyresniosios kartos poetas. Su savo pirmąja knyga jis ateina jau sulaukęs garbaus amžiaus, pragyvenęs gana sudėtingą gyvenimą. Todėl ir jo poezija labai įvairi, permaininga, pilna netikėtų minties posūkių, sudėtingų metaforų, homonimų, tropų, deminutyvų“. Tokią kraštiečio kūrybą mename ir iš anksčiau mūsų laikraštyje spausdintų eilėraščių.

S.Rutkauską žinome ne tik kaip literatą. Nuo mažumės jį traukė ir vaizduojamieji menai. Savo kūrybai labai didelius reikalavimus keliančio S.Rutkausko tapybos, grafikos darbai, piešiniai bei raižiniai yra įdomūs ir profesionalūs. Keletas jo kūrinių reprodukcijų spausdinama ir poezijos rinkinyje „Medis vėjyje“.

Džiaugdamiesi savo kraštiečio knyga linkime jam kūrybinės sėkmės.



„Santakos“ inform.





Stasys RUTKAUSKAS



Iš knygos „Medis vėjyje“



KARKLINIAI

Nenori likti pelėdos –

verkia be ašarų.

Nuoširdumas veiduos

lyg švenčiausių mergelių.

Raganos, nuo vaizduotės

ugnelės nukeltos, išsivėdėtų.

Jos – ne.

Bėgu sausų patrakų.

Noksta serbentai naktim

juosvumo įkvėpę.

Tik tvenkinys mažais

augalėliais apklotas.

Kaip įbristi mėnuliui –

padoriai išsimaudyt.

O,

plyna dabar:

flora, fauna išgaravo.



RAMYBĖ

Impresionistiškai ošiant keptuvėje

sakralinei sakinio nuolaužai,

liežuvis žodį apverčia.



Po ilgus debesio plaukus

kvatojančias glindas gainioja

naršydami saulėti pirštai.



O eteris giedras, pilnas malonės

važiuoklei –

debesėliams į atlaidus.



Tiktai dilgėlynas dirglusis

prie vietos apleistos prikaltas

vinimi surūdijusia.



SAUSROJE

Keliaujantis sakytojas lietus

krapnoja ant nosytės karosiukui.

Garuoja apsiskalbęs debesis,

pakraigėj saulės šypsnių prisidžiaustęs,

kol vėlei apie suostantįjį pirštą

paliūnę tirštą, ežerą kaip žiedą suksiąs.



Žolynų jaudinami atspindžiai

patamsintan sidabran įsilieja

šalia miglotų vasarojų. Tuo metu

mielasis uodas, labdarą nešąs, –

palieka sau geriausią malonumą –

visatą sukonstruotą galvoje.



Įsiūlęs ligą šilumai rugpjūtis,

rankas sunėręs, vėsta pamažu.

O kam bangodaros sušiauštą bangą,

bėgiojančią dviem plokštumom, palikt,

kada po ajeru sūriu

antelė vėl nepaskelbta šventąja.



GERO VYRO DARYMAS

Vyrą nuo vyrių nukėlus

į lovą, prieš tai pamaitinus

plovu.

Iš lovos – ant stogo.

Nuo stogo jisai jau liepos viršūnėj.

Oi, prisiegėle mano,

kaip tu gražiai atrodai:

nei velnias, anei gegutė,

užkukuok, balandėli.

o,

kaip tu gražiai plauki

viršūnėlėmis rūko!

Priskink man paukščių

didesnių dangaus pievoj.

Išeitų kruopienė paukštienoj

su pasikraipymais.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---