„Santaka“ / Kai laisvės rytas aušo: vilkaviškiečiai Nepriklausomybės kovose

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2019-02-21 17:20

Dalinkitės:  


Jiezno kapinėse palaidoti pirmieji už laisvę žuvę Vilkaviškio krašto savanoriai.

Kai laisvės rytas aušo: vilkaviškiečiai Nepriklausomybės kovose

Tęsinys. Pradžia Nr. 12.



Savanorių vargai ir pirmieji mūšiai

Atvykę į Kauną pirmieji savanoriai patyrė daug vargo. Pulkininkas P. Kaunas prisimena: „Kareivinės po vokiečių išėjimo buvo nejaukios, šaltos. Anksčiau atvykę savanoriai miegojo ant cementinių grindų, šiek tiek pasikloję šiaudų. Kadangi buvo vėlus laikas, tai mūsų grupei pritrūko šiaudų. Teko miegoti ant suolų, cementinių plikų grindų. Keletas savanorių buvo apsiavę klumpėmis.“

Sermėguoti, apsiginklavę už lašinius iš vokiečių karių įsigytais trofėjiniais ginklais, vadovaujami buvusios carinės Rusijos puskarininkių ir karininkų, pirmieji daliniai stokojo amunicijos, maisto, bet nestokojo entuziazmo.

Jiezno kautynėse su bolševikais susikovė karininko M. Zaskevičiaus vadovaujama mokomoji rinktinė, kurios pagrindą sudarė iš Suvalkijos atvykę savanoriai. Šiose kautynėse išryškėjo ir silpnoji lietuvių kariuomenės pusė, vadų išdavystė. Lietuvių pirmojo būrio vadas išdavikas karininkas J. Cetuchinas savo karius tiesiog nuvedė pas bolševikus. Kautynėse prie Jiezno vasario 10 d. žuvo 18 savanorių, tarp jų – keliolika vilkaviškiečių: Motiejus Katilius, Pijus Literskis, Alijošius Pumeris, Jonas Paulavičius ir dar šeši kariai, kurių pavardės nežinomos. Tačiau po sėkmingų vasario 13-osios kautynių į Jiezną įžengė lietuvių daliniai. Žuvę savanoriai buvo iškilmingai perlaidoti šio miestelio kapinėse, jiems pastatytas paminklas. Jame iškaltos dvylikos už Jiezną žuvusių vilkaviškiečių savanorių pavardės.



Pirmieji pagerbti savanoriai didvyriai

Mūšiuose dėl Alytaus ir Kėdainių žuvo pirmieji Lietuvos didvyriai: savanoris P. Lukšys ir karininkas A. Juozapavičius.

Supamuoju manevru siekdama užimti Kauną, bolševikų karinė vadovybė planavo pirmiausiai įsitvirtinti Alytuje ir per Marijampolę pasiekti Vilkaviškį, tikėdamasi čia sukelti ginkluotą sukilimą. Tada, apsupę Kauną, ketino išvaikyti Lietuvos Vyriausybę.

Alytų ginti buvo pasiųstas besiformuojantis 1-asis pėstininkų pulkas, vadovaujamas jauno karininko Antano Juozapavičiaus. Šiame pulke kovos krikštą gavo ir karininkas Zenonas Gerulaitis, gimęs Paežerių dvare. Jis vadovavo 30 karių mokomajai kuopai. Pulko vadovybei didelių rūpesčių kėlė ginklų ir amunicijos stoka, labai trūko šovinių.

Vasario 13-osios rytą karininkas A. Juozapavičius, pakrovęs į roges ginklus, su keliais kareiviais drąsiai metėsi per tiltą į Suvalkijos pusę, tikėdamasis ten pasiekti savanorius. Deja, jojantis drąsusis karininkas ant tilto buvo nukautas. Taip nelygioje kovoje žuvo pirmasis Lietuvos karininkas A. Juozapavičius. Alytaus senosiose kapinėse pirmojo už laisvę žuvusio karininko kapas papuoštas išraiškingu paminklu, jo vardu pavadintas tiltas. Sovietmečiu kapas ir paminklas išliko, buvo alytiškių lankomas ir prižiūrimas.

Apie kitą Nepriklausomybės kovų didvyrį, kritusį mūšiuose prie Kėdainių, Taučiūnų kaime, Povilą Lukšį, vadinamą pirmuoju žuvusiu už laisvę savanoriu, gana poetiškai „Kario“ žurnale 1929 metais rašoma: „Krito pakirstas priešo kulkos ir jo galinga dvasia nuskrido ten, kur jos laukė senųjų Lietuvos didvyrių vėlės.“

1928 m. P. Lukšio žuvimo vietoje pagal architekto Vytauto Landsbergio projektą pastatytas paminklas. Sovietmečiu 1961 m. paminklas buvo nugriautas, o 1992 m. – atstatytas.

Po Alytaus ir Kėdainių kautynių žlugo Sovietų Rusijos planai užimti Lietuvą.



Kapeliai po visą Lietuvą

Krašto muziejuje surinktais duomenimis, žuvo ar mirė nuo žaizdų, dingo be žinios 195 savanoriai iš Vilkaviškio krašto. Nepriklausomybės kovose žuvusių karių kapelių randama visoje Lietuvoje.

Garsiosiose Giedraičių ir Širvintų kovose su lenkais žuvo ir Giedraičiuose buvo palaidoti mūsų krašto savanoriai Juozas Grigaitis (Pilviškiai), Jonas Bendžiūnas (Gudeliai), Juozas Bendoraitis (Žalioji). Kovose su bermontininkais ties Radviliškiu žuvo ir ten palaidotas Vincas Jablonskis (Šikšniai).

Nesėkmingose lietuviams Seinų ir Augustavo kautynėse žuvo, dingo be žinios ar pateko į nelaisvę dešimtys savanorių. Tarp jų – ir Vincas Neiberka (Opšrūtai), Jonas Eidukaitis (Šelviai), Juozas Galinaitis (Vaišvilai), Juozas Gudaitis (Gižai), Jonas Jurkynas (Krijobaliai).

Ne vieno savanorio kauleliai ilsisi Sibiro platybėse, Karagandos, Pečioros lageriuose, ten atgulė ir Pijus Grumblys iš Čyčkų kaimo. Vladas Čekauskas iš Paršelių kaimo žuvo Štuthofo lageryje.

Dalį buvusių savanorių priglaudė ir užjūrio šalys: JAV, Brazilija, Argentina, Australija.



Antanas ŽILINSKAS



(Bus daugiau)






Projektą „Iš piliečio pozicijos“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas





Publikuota: 2019-02-21 17:20:12

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai