|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2007-01-09 09:02
|
|
|
Žemės ūkio ministrė K.D Prunskienė, viceministrė Virginija Žoštautienė ir kiti atsakingi ministerijos pareigūnai atsakė į žemdirbių klausimus.
Autorės nuotr.
Penktadienį žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė susitiko su Kazlų Rūdos savivaldybės žemdirbiais. Ūkininkus domino tokie patys klausimai, kaip ir jų kolegas visoje Lietuvoje.
Pirmiausia ministrė pranešė naujausias žinias – Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas pritarė nuostolių, patirtų dėl hidrometeorologinių reiškinių rizikos, valdymo koncepcijai, kurios veikimo principai turėtų būti patvirtinti iki 2007 metų balandžio 1 dienos.
Projekte numatoma, kad žemės ūkio veiklos subjektai, kurie neapdraudė pasėlių, negalės pretenduoti į valstybės paramą gamtinės nelaimės atveju dėl rizikos veiksnių.
K.Prunskienė informavo susirinkusius, kad nutarta sudaryti Žemės ūkio draudimo koordinacinę tarybą iš žemės ūkio veiklos subjektus atstovaujančių asociacijų, draudikų, valstybės institucijų – Draudimo priežiūros komisijos, Žemės ūkio bei Finansų ministerijų – atstovų, kurie teiktų suderintus pasiūlymus pasėlių draudimo sistemai tobulinti, derintų pasėlių draudimo ir nuostolių reguliavimo sąlygas bei nustatytų žemės ūkio veiklos sritis ir sąlygas, kurioms esant draustis būtų privaloma.
Vadovaujantis užsienio šalių patirtimi, pasėlių draudimo paslaugas teikiančią įmonę ketinama parinkti viešojo konkurso būdu.
Pasak ministrės, visi supranta, kad toliau taip gyventi negalima.
– Kai lyja, reikia lįsti po skėčiu, o ne galvoti, kaip išsidžiovinti, – aiškino K.Prunskienė. – Taigi skėčiu nuo stichinių nelaimių žemdirbiams turėtų tarnauti privalomas pasėlių draudimas.
Prieštaravimų ar nepasitenkinimo ministrės pareiškimas nesukėlė, juolab kad buvo paaiškinta, jog valstybė įsipareigoja atlyginti 50 proc. žemės ūkio veiklos subjektų sumokėtų draudimo įmokų sumos.
Pradėjus veikti draudimo sistemai, žemdirbiai galėtų apsisaugoti nuo didelių nuostolių ir galimo bankroto, nes, kaip rodo praeitų metų patirtis, su stichija juokauti negalima. Naujoji draudimo sistema taip pat sudarytų sąlygas objektyviai ir teisingai atlyginti žemės ūkio veiklos subjektams jų patirtus nuostolius, leistų planuoti biudžeto lėšas, skiriamas kompensavimo sistemai remti.
Ministrė sakė, kad juo daugiau žemdirbių drausis, tuo mažesnė bus įmoka. Ketinama siekti, kad draudimo kompanijos neskaičiuotų rizikos vien pažvelgę į praeitus metus, o išvestų kelerių metų vidurkį. Juk tokie nuostolingi metai būna ypač retai.
Draudimo polisus planuojama leisti pildyti seniūnijų specialistams, kad deklaruoti žemės atėjęs žemdirbys galėtų kartu ir apsidrausti.
– Ne taip lengva Vyriausybės strateginio planavimo komitete išgirsti palaikymo žodį iš kolegų, – sakė K.Prunskienė. – Visi gina savo sritis, sako, kad ir jiems (pvz., aukštosioms mokykloms) sunku. Bet ne kiekvienas išeina plikas prieš stichiją, ne kiekvienam „sudega“ jo veiklos rezultatai. Manau, kad jei dirbantiems pensininkams skirta per 100 tūkstančių litų, kodėl turi būti skriaudžiami žemdirbiai?
Ministrė informavo, kad kompensacijos turėtų būti mokamos nuo kovo mėnesio pabaigos. Kol kas laukiama atsakymo iš Briuselio, ar Europos Sąjunga leis dalinti pinigus kompensacijoms.
Žemdirbiai klausė ministrės, kaip atrodys Lietuvos žemės ūkis po 2013 metų, kai baigsis ES lėšos? Ministrės teigimu, kritimo į duobę neturėtų būti. Žemės ūkio rėmimas neturėtų išnykti, juk išliks investiciniai projektai – reikės spėti „į traukinį“ ir pasinaudoti kitomis paramos formomis.
Ieva VAIČIŪTĖ
Užsk. 126
Penktadienį žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė susitiko su Kazlų Rūdos savivaldybės žemdirbiais. Ūkininkus domino tokie patys klausimai, kaip ir jų kolegas visoje Lietuvoje. |
Pirmiausia ministrė pranešė naujausias žinias – Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas pritarė nuostolių, patirtų dėl hidrometeorologinių reiškinių rizikos, valdymo koncepcijai, kurios veikimo principai turėtų būti patvirtinti iki 2007 metų balandžio 1 dienos.
Projekte numatoma, kad žemės ūkio veiklos subjektai, kurie neapdraudė pasėlių, negalės pretenduoti į valstybės paramą gamtinės nelaimės atveju dėl rizikos veiksnių.
K.Prunskienė informavo susirinkusius, kad nutarta sudaryti Žemės ūkio draudimo koordinacinę tarybą iš žemės ūkio veiklos subjektus atstovaujančių asociacijų, draudikų, valstybės institucijų – Draudimo priežiūros komisijos, Žemės ūkio bei Finansų ministerijų – atstovų, kurie teiktų suderintus pasiūlymus pasėlių draudimo sistemai tobulinti, derintų pasėlių draudimo ir nuostolių reguliavimo sąlygas bei nustatytų žemės ūkio veiklos sritis ir sąlygas, kurioms esant draustis būtų privaloma.
Vadovaujantis užsienio šalių patirtimi, pasėlių draudimo paslaugas teikiančią įmonę ketinama parinkti viešojo konkurso būdu.
Pasak ministrės, visi supranta, kad toliau taip gyventi negalima.
– Kai lyja, reikia lįsti po skėčiu, o ne galvoti, kaip išsidžiovinti, – aiškino K.Prunskienė. – Taigi skėčiu nuo stichinių nelaimių žemdirbiams turėtų tarnauti privalomas pasėlių draudimas.
Prieštaravimų ar nepasitenkinimo ministrės pareiškimas nesukėlė, juolab kad buvo paaiškinta, jog valstybė įsipareigoja atlyginti 50 proc. žemės ūkio veiklos subjektų sumokėtų draudimo įmokų sumos.
Pradėjus veikti draudimo sistemai, žemdirbiai galėtų apsisaugoti nuo didelių nuostolių ir galimo bankroto, nes, kaip rodo praeitų metų patirtis, su stichija juokauti negalima. Naujoji draudimo sistema taip pat sudarytų sąlygas objektyviai ir teisingai atlyginti žemės ūkio veiklos subjektams jų patirtus nuostolius, leistų planuoti biudžeto lėšas, skiriamas kompensavimo sistemai remti.
Ministrė sakė, kad juo daugiau žemdirbių drausis, tuo mažesnė bus įmoka. Ketinama siekti, kad draudimo kompanijos neskaičiuotų rizikos vien pažvelgę į praeitus metus, o išvestų kelerių metų vidurkį. Juk tokie nuostolingi metai būna ypač retai.
Draudimo polisus planuojama leisti pildyti seniūnijų specialistams, kad deklaruoti žemės atėjęs žemdirbys galėtų kartu ir apsidrausti.
– Ne taip lengva Vyriausybės strateginio planavimo komitete išgirsti palaikymo žodį iš kolegų, – sakė K.Prunskienė. – Visi gina savo sritis, sako, kad ir jiems (pvz., aukštosioms mokykloms) sunku. Bet ne kiekvienas išeina plikas prieš stichiją, ne kiekvienam „sudega“ jo veiklos rezultatai. Manau, kad jei dirbantiems pensininkams skirta per 100 tūkstančių litų, kodėl turi būti skriaudžiami žemdirbiai?
Ministrė informavo, kad kompensacijos turėtų būti mokamos nuo kovo mėnesio pabaigos. Kol kas laukiama atsakymo iš Briuselio, ar Europos Sąjunga leis dalinti pinigus kompensacijoms.
Žemdirbiai klausė ministrės, kaip atrodys Lietuvos žemės ūkis po 2013 metų, kai baigsis ES lėšos? Ministrės teigimu, kritimo į duobę neturėtų būti. Žemės ūkio rėmimas neturėtų išnykti, juk išliks investiciniai projektai – reikės spėti „į traukinį“ ir pasinaudoti kitomis paramos formomis.
Ieva VAIČIŪTĖ
Užsk. 126
Publikuota: 2007-01-09 09:02:10
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|