|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Čia – mūsų namai
|
|
|
Paežerių dvaras buvo mėgstamiausia aristokrato Zigmanto Gauronskio vasaros rezidencija.
Kažkada visa Suvalkija buvo girdėjusi apie išdidaus dvarininko, stambaus magnato Zigmanto Gauronskio klestėjimą. O jis savo aukso amžiuje turėjo keliolika dvarų visoje Lietuvoje, daugiausiai jų stovėjo Suvalkijoje. Matyt dėl to, kad nuo Varšuvos miesto Užnemunė buvo ranka pasiekiama. Didelius žemių plotus turėjo ir Lenkijoje. Savo namais laikė puošnius Varšuvos ir Paryžiaus rūmus.
Gauronskis atvažiavęs į Lietuvą dažniausiai apsistodavo netoli Vilkaviškio esančiame Paežerių dvare. Rezidencijai vieta buvo puikiai pasirinkta. Iš vienos pusės parką skalauja ežeras, netoliese teka Kastinės upelis. Iš kitos pusės – kelias iš Vilkaviškio į Kybartus, šalia – Osijos miškas. Patys rūmai skęsta parko šešėliuose, o šio viduryje esančiuose tvenkiniuose plaukiojo daugybė auksinių žuvelių ir karpių.
Gauronskis čia praleisdavo tik keletą vasaros savaičių, bet tada ežerą skrosdavo laiveliai, skambėdavo muzika, pakrantėje „vaikščiodavo“ šviesos. Puikiuose apartamentuose šokdavo polonezus, o senieji magnatai lošdavo kortomis. Sklinda legendos, kad Gauronskis savo kaimynui iš Didvyžių dvaro Geištarui per dieną pralošė devynis dvarus. Ir tik tada pasakė: šiam vakarui pakaks. Kitą vakarą – ir vėl kortos. Šįkart iš lenkų didiko Gauronskis jau išlošė keturias rezidencijas Lodzėje.
Išsiskirsčius svečiams dvaras likdavo niūrus, o tarnų gyvenimas tapdavo nuobodus. Vyresniems tarnams tekdavo nuolat slankioti tuščiose rūmų salėse. Tačiau laukuose darbas virte virdavo: norėdamos įtikti ponams, ištisos kumečių šeimos lenkdavo nugarą dvaro laukuose.
Smetoninėje Lietuvoje, kada ištirpo aristokratiškos tradicijos, mirė ir senasis Gauronskis. Daugiau jau nebevaikščiojo Paežerių ežero pakrantėmis iš Paryžiaus ir Varšuvos atvykusios puošniosios damos. Kaitriomis rugpjūčio dienomis išnyko ir romantiška senovė. Tačiau liko tyvuliuoti ežeras, vis dar tekantis įprasta vaga upelis ir puošnūs rūmai, o parko tvenkiniuose tebeplaukiojo laukinės antys.
Po vyro mirties apartamentuose liko vaikščioti tik senoji dama Ona, palikusi už nugaros ypač turiningą praeitį. Iki 1938 metų ji valdė puikiąją Gauronskio buveinę. Vėliau kartu su ja iš Paežerių rezidencijos dingo lenkų didikų giminės šešėliai.
O žmogus, išlošęs devynis dvarus per vieną vakarą, po Pirmojo pasaulinio karo audrų negrįžo į savo apartamentus Didvyžiuose (Geištaruose). Gal tik senasis Didvyžių parapijos klebonas, nesulaukęs savo rėmėjo, kartais pasimelsdavo už pono Geištaro dūšią. Gal...
Tad kviečiame visus atvykti į Paežerių dvarą, atsigręžti į XIX amžių ir leistis į praeities keliones.
Tomas SUŠINSKAS
Muziejininkas
Projektą „Čia – mūsų namai“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Kažkada visa Suvalkija buvo girdėjusi apie išdidaus dvarininko, stambaus magnato Zigmanto Gauronskio klestėjimą. O jis savo aukso amžiuje turėjo keliolika dvarų visoje Lietuvoje, daugiausiai jų stovėjo Suvalkijoje. Matyt dėl to, kad nuo Varšuvos miesto Užnemunė buvo ranka pasiekiama. Didelius žemių plotus turėjo ir Lenkijoje. Savo namais laikė puošnius Varšuvos ir Paryžiaus rūmus. |
Gauronskis atvažiavęs į Lietuvą dažniausiai apsistodavo netoli Vilkaviškio esančiame Paežerių dvare. Rezidencijai vieta buvo puikiai pasirinkta. Iš vienos pusės parką skalauja ežeras, netoliese teka Kastinės upelis. Iš kitos pusės – kelias iš Vilkaviškio į Kybartus, šalia – Osijos miškas. Patys rūmai skęsta parko šešėliuose, o šio viduryje esančiuose tvenkiniuose plaukiojo daugybė auksinių žuvelių ir karpių.
Gauronskis čia praleisdavo tik keletą vasaros savaičių, bet tada ežerą skrosdavo laiveliai, skambėdavo muzika, pakrantėje „vaikščiodavo“ šviesos. Puikiuose apartamentuose šokdavo polonezus, o senieji magnatai lošdavo kortomis. Sklinda legendos, kad Gauronskis savo kaimynui iš Didvyžių dvaro Geištarui per dieną pralošė devynis dvarus. Ir tik tada pasakė: šiam vakarui pakaks. Kitą vakarą – ir vėl kortos. Šįkart iš lenkų didiko Gauronskis jau išlošė keturias rezidencijas Lodzėje.
Išsiskirsčius svečiams dvaras likdavo niūrus, o tarnų gyvenimas tapdavo nuobodus. Vyresniems tarnams tekdavo nuolat slankioti tuščiose rūmų salėse. Tačiau laukuose darbas virte virdavo: norėdamos įtikti ponams, ištisos kumečių šeimos lenkdavo nugarą dvaro laukuose.
Smetoninėje Lietuvoje, kada ištirpo aristokratiškos tradicijos, mirė ir senasis Gauronskis. Daugiau jau nebevaikščiojo Paežerių ežero pakrantėmis iš Paryžiaus ir Varšuvos atvykusios puošniosios damos. Kaitriomis rugpjūčio dienomis išnyko ir romantiška senovė. Tačiau liko tyvuliuoti ežeras, vis dar tekantis įprasta vaga upelis ir puošnūs rūmai, o parko tvenkiniuose tebeplaukiojo laukinės antys.
Po vyro mirties apartamentuose liko vaikščioti tik senoji dama Ona, palikusi už nugaros ypač turiningą praeitį. Iki 1938 metų ji valdė puikiąją Gauronskio buveinę. Vėliau kartu su ja iš Paežerių rezidencijos dingo lenkų didikų giminės šešėliai.
O žmogus, išlošęs devynis dvarus per vieną vakarą, po Pirmojo pasaulinio karo audrų negrįžo į savo apartamentus Didvyžiuose (Geištaruose). Gal tik senasis Didvyžių parapijos klebonas, nesulaukęs savo rėmėjo, kartais pasimelsdavo už pono Geištaro dūšią. Gal...
Tad kviečiame visus atvykti į Paežerių dvarą, atsigręžti į XIX amžių ir leistis į praeities keliones.
Tomas SUŠINSKAS
Muziejininkas
Projektą „Čia – mūsų namai“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Publikuota: 2019-02-05 16:40:20
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|