Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Jaunimas

---

Galimybių, ką veikti baigus mokyklą, gausa, aplinkos spaudimas, baimė, ką pasakys tėvai, klausimai, ką iš tiesų nori veikti gyvenime, galvą susuka daugeliui abiturientų. Specialistai pastebi, kad užuot pabandę išsigryninti savuosius polinkius jaunuoliai linkę žengti klaidų ir bandymų keliu.

Karjeros „nesimatuoja“

Esminė klaida, kurią daro abiturientai, – nesuvokimas, jog karjera yra ilgas procesas, reikalaujantis ne vienkartinio spontaniško apsisprendimo, bet laiko ir savęs pažinimo.

„Dabar jaunas žmogus daugiau laiko skiria, pavyzdžiui, išsirinkti striukę nei karjeros planavimui. Prieš pirkdamas drabužį jį keletą kartų pasimatuoji, palygini su kitais ir neperki, kol neįsitikini, kad būtent jis tinka ir patinka labiausiai. Dėl karjeros planavimo stebime atvirkštinę situaciją. Kai kurie abiturientai gegužės mėnesį dar nebūna apsisprendę, kur stos ar ką veiks baigę mokyklą, o kai ateina laikas teikti dokumentus, sprendžia spontaniškai“, – įžvalgomis dalijosi Rytis Jurkėnas, profesionalus konsultantas karjeros ir vidurinio mokslo klausimais.

Šiais laikais galimybių baigus mokyklą yra tiek daug, kad abiturientus pasirinkimų gausa gąsdina, kelia įtampą. Tiesiausias kelias išsiaiškinti, ką nori ir ką galėtum veikti gyvenime, – sąmoningas savęs pažinimas, savo galimybių bei polinkių tyrinėjimas. Tam yra prigimčių ir intelekto, „egoCOMPASS“ testai, Karjeros interesų sistema ir kiti instrumentai.

„Būna, kad odontologijos studentai tik trečiame kurse supranta, jog neturi subtiliojo kūno intelekto – šioje profesijoje būtino motorikos gebėjimo kruopščiai dirbti su smulkiais daiktais. Tokį faktą žinodamas anksčiau odontologo profesijos abiturientas turbūt nė nesirinktų. Jaunuoliai mokykloje visas pastangas deda siekdami gerų pažymių, kurie anaiptol negarantuoja sėkmingos karjeros. Daug svarbesnis kriterijus – savęs pažinimas, kuris nėra baigtinis procesas. Jis tęsiasi visą gyvenimą, o bazines žinias apie save ir savo gebėjimus reikėtų įgyti dar prieš renkantis karjerą“, – pabrėžė R. Jurkėnas.



Savanorystė, o gal kariuomenė?

Dėl ateities bandantis apsispręsti jaunuolis turi atremti aplinkos spaudimą, tėvų lūkesčius. Šeima, matydama, kad vaikas jaučiasi sutrikęs, stengiasi padėti, tačiau ne visada efektyviai.

„Lietuvos gimnazistai dažnai renkasi studijas „iš reikalo“: draugai studijuos, tad atrodo, jog tiesiog negali niekur nestoti. Prisideda tėvų spaudimas. Nekintantis populiariausių programų trejetukas – medicina, ekonomika ir teisė – patvirtina studijų iš inercijos faktą. Tiesa, neseniai šį sąrašą papildė programų sistemos. Manau, tai ženklas, kad situacija po truputį keičiasi“, – sakė karjeros specialistė Edita Mačiulskė.

Pasaulyje yra kitokios tendencijos: populiarėja technologijų mokslai, neuromokslai, neurorinkodara. Dalis lietuvaičių renkasi šias perspektyvias studijas užsienyje.

Vasario 7–9 d. „Litexpo“ centre vyksianti mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2019“ – viena iš galimybių sužinoti, kokią specialybę vertėtų pasirinkti.

Pasak E. Mačiulskės, ryški dar viena tendencija: nemažai abiturientų renkasi tarptautinę savanorystę, laisvai samdomo darbuotojo kelią ar savanorišką karo tarnybą.

„Pertrauką po mokslų pateisinu tuomet, kai žmogus nežino, kur stoti, tačiau nesėdi ant sofos ir netinginiauja, o aktyviai kažkuo užsiima, domisi, įgyja naujos patirties. Žinojimas, ką veikti gyvenime, niekada neateina poilsiaujant“, – patirtimi dalijosi karjeros konsultantė.



Sėkmės istorija – ne taisyklė

Mokinius, tėvus, studentus bei mokytojus parodoje „Studijos“ konsultuojanti E. Mačiulskė tvirtino, kad net ir tie, kurie susidomi savęs pažinimo testais, tikisi labai greito rezultato ir ne visada linkę skirti laiko, gilintis.

„Kai teste reikia įvardyti stipriausias ir silpniausias savo savybes, moksleiviai susiima už galvos, jiems tai pernelyg sunku, nes tas procesas reikalauja mąstyti, užima laiko. Jaunuoliai verčiau rinktųsi greitą testą, kuris iškart parodytų rezultatus, nors visada pabrėžiame, jog tai tik pagalbinė priemonė. Su tokiu požiūriu žmonės tiesiog „nuslysta“ paviršiumi, pasirenka specialybę neįsigilinę, jiems svarbiausia – įvaizdis. Labai daug jaunuolių kreipia dėmesį į tai, ką apie jų sprendimą pasakys kiti“, – sakė E. Mačiulskė.

R. Jurkėnas pastebi, kad jaunimui įspūdį daro sėkmės istorijos, kurios, konsultanto teigimu, dažnai neatspindi realybės.

„Žmonės, nesuprantantys, jog tinkamos specialybės pasirinkimas yra procesas, tarsi lošia loterijoje. Tyrimai rodo, jog tik 5 proc. jaunuolių, spontaniškai pasirinkusių studijas, išlošia ir būna patenkinti karjera. Blogiausia, kad „sėkmės istorijos“, kai žmogus nesvarstęs įstojo studijuoti pirmos pasitaikiusios specialybės ir pasiekė puikių rezultatų, viešojoje erdvėje eskaluojamos ir sudaro įspūdį, jog daug kam taip pasisekė. Ko gero, visiems norėtųsi nieko nedaryti ir tapti „sėkmės kūdikiais“, tačiau tai toli gražu neatspindi realybės, – teigė R. Jurkėnas. – Nemaža dalis jaunų žmonių tiesiog laukia, kol kažkas jiems ant lėkštutės atneš gyvenimo sėkmės receptą. Bet taip nebūna. Žmonės laimingi dažnai nesijaučia ir dėl to, kad stengiasi įgyvendinti ne savo, o kitų svajones.“







Pagal pranešimus spaudai

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---