|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Parama
|
|
|
Dabartiniams parapijiečiams tenka pareiga pasirūpinti, kad būtų pakeisti Didvyžių bažnyčios langai.
Autorės nuotr.
Renata VITKAUSKIENĖ
2019 metai Didvyžių Šv. popiežiaus Leono II parapijai – solidžios sukakties ir neatidėliotinų darbų laikas.
Šiemet minimas šimtmetis, kai įkurta Didvyžių Šv. popiežiaus Leono II parapija. O metų, kai to krašto tikintieji Didvyžių (Geištarų) dvaro savininko Leono Geištaro rūpesčiu pastatytoje bažnyčioje meldžiasi, tuokiasi, krikštija vaikus, į amžinybę išlydi artimuosius, – dar daugiau. Stačiakampio plano, vienbokštės, su žemesne apside (puskupoliu už altoriaus) šventovės amžius skaičiuojamas nuo 1885 metų.
Didvyžių parapijos bažnyčiai prieš porą metų laikas tarsi priskyrė dar vieną reikšmingą misiją. Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybai panaikinus Didvyžių kaimą, bažnyčia tapo vienu iš trijų objektų, kurių pavadinime išlieka minėtas vietovardis.
Žmonės, išlaikantys savo parapijos bažnyčią, metams bėgant keičiasi. Iš kai kurių kartų aplinkybės pareikalauja didesnio rūpesčio ir pastangų pasirūpinti maldos namais.
Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1917 m., vokiečiai nusikabino bažnyčios varpą. Tikintiesiems reikėjo pasistengti, kad bažnyčios varpinėje suskambėtų kitas. Tų, kurie norėtų prisidėti prie planuojamų darbų, prašoma pervesti lėšų į Didvyžių Šv. popiežiaus Leono II parapijos sąskaitą „Luminor“ banke (kodas 191313397, a. s. LT984010040100160139).
Po kelių dešimtmečių parapijiečiai surėmė pečius, kad suremontuotų per Antrąjį pasaulinį karą nuniokotą bažnyčią. Jos sienoje žiojėjo 1944 m. pramuštos skylės, frontui traukiantis buvo išplėštos ir sudegintos medinės bažnyčios dalys, liko tik didysis altorius, maldos namuose kareiviai laikė arklius. Pokario metais raudonų plytų mūro bažnyčią žmonės sutvarkė.
Laikui bėgant susiklostė tokia situacija, kad dabartiniams parapijiečiams tenka rūpintis Augalų kaime stovinčių maldos namų langais. Jie kiauri, mediniai rėmai tveria paskutines dienas, vienur kitur iškritęs stiklas, o įstiklinti keblu – medis smarkiai sutrūnijęs. Garbaus amžiaus žmonės pasakoja, jog bažnyčios vidus buvo kelissyk gražintas, remontuotas, bet kad būtų kada nors keisti langai, neatmena. Aplinkinių kaimų senbuviai svarsto, jog pusę amžiaus langai jau tikrai bus atlaikę.
Praeitą rudenį parapijiečiai pradėjo rimtai galvoti, kad bažnyčiai reikia naujų langų. Žmonės ne kartą rinkosi tartis, žvalgėsi, kur geriausia būtų užsakyti plastikinius langus. Šių paieškų maršrutas vedė ir pas artimiausius kaimynus į Punską. Vis dėlto pasitarus su architektu apsistota prie minties bažnyčiai gaminti medinius langus iš pušies. Tokius pagamintų Prienuose esanti bendrovė „Rūdupis“ – atestuota statybos ir langų gamybos įmonė, galinti pagaminti nestandartinius gaminius.
Šiuo metu lieka vienas rūpestis – lėšos. Pagal išgales pinigų aukojo aplinkinių kaimų gyventojai. Dėl finansinės paramos iš Savivaldybės biudžeto parapijos klebonas Mindaugas Martinaitis neseniai kreipėsi į rajono merą Algirdą Neiberką.
Visų vietinių gyventojų jau paprašyta pagal išgales finansiškai paremti idėją pakeisti bažnyčios langus. Gerą valią patys parodę parapijiečiai viliasi, kad rėmėjų atsiras ir daugiau. Juk daug kraštiečių, kuriems patiems ar jų vaikams Didvyžių bažnyčioje buvo suteikti Krikšto, Sutvirtinimo, Santuokos sakramentai, yra pasklidę po rajoną, po Lietuvą, po pasaulį, todėl šie žmonės liko nepakviesti paremti gimtojo krašto bažnyčios. Tų, kurie norėtų prisidėti prie planuojamų darbų, prašoma pervesti lėšų į Didvyžių Šv. popiežiaus Leono II parapijos sąskaitą „Luminor“ banke (kodas 191313397, a. s. LT984010040100160139).
2019 metai Didvyžių Šv. popiežiaus Leono II parapijai – solidžios sukakties ir neatidėliotinų darbų laikas. |
Šiemet minimas šimtmetis, kai įkurta Didvyžių Šv. popiežiaus Leono II parapija. O metų, kai to krašto tikintieji Didvyžių (Geištarų) dvaro savininko Leono Geištaro rūpesčiu pastatytoje bažnyčioje meldžiasi, tuokiasi, krikštija vaikus, į amžinybę išlydi artimuosius, – dar daugiau. Stačiakampio plano, vienbokštės, su žemesne apside (puskupoliu už altoriaus) šventovės amžius skaičiuojamas nuo 1885 metų.
Didvyžių parapijos bažnyčiai prieš porą metų laikas tarsi priskyrė dar vieną reikšmingą misiją. Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybai panaikinus Didvyžių kaimą, bažnyčia tapo vienu iš trijų objektų, kurių pavadinime išlieka minėtas vietovardis.
Žmonės, išlaikantys savo parapijos bažnyčią, metams bėgant keičiasi. Iš kai kurių kartų aplinkybės pareikalauja didesnio rūpesčio ir pastangų pasirūpinti maldos namais.
Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1917 m., vokiečiai nusikabino bažnyčios varpą. Tikintiesiems reikėjo pasistengti, kad bažnyčios varpinėje suskambėtų kitas.
Tų, kurie norėtų prisidėti prie planuojamų darbų, prašoma pervesti lėšų į Didvyžių Šv. popiežiaus Leono II parapijos sąskaitą „Luminor“ banke (kodas 191313397, a. s. LT984010040100160139).
Po kelių dešimtmečių parapijiečiai surėmė pečius, kad suremontuotų per Antrąjį pasaulinį karą nuniokotą bažnyčią. Jos sienoje žiojėjo 1944 m. pramuštos skylės, frontui traukiantis buvo išplėštos ir sudegintos medinės bažnyčios dalys, liko tik didysis altorius, maldos namuose kareiviai laikė arklius. Pokario metais raudonų plytų mūro bažnyčią žmonės sutvarkė.
Laikui bėgant susiklostė tokia situacija, kad dabartiniams parapijiečiams tenka rūpintis Augalų kaime stovinčių maldos namų langais. Jie kiauri, mediniai rėmai tveria paskutines dienas, vienur kitur iškritęs stiklas, o įstiklinti keblu – medis smarkiai sutrūnijęs. Garbaus amžiaus žmonės pasakoja, jog bažnyčios vidus buvo kelissyk gražintas, remontuotas, bet kad būtų kada nors keisti langai, neatmena. Aplinkinių kaimų senbuviai svarsto, jog pusę amžiaus langai jau tikrai bus atlaikę.
Praeitą rudenį parapijiečiai pradėjo rimtai galvoti, kad bažnyčiai reikia naujų langų. Žmonės ne kartą rinkosi tartis, žvalgėsi, kur geriausia būtų užsakyti plastikinius langus. Šių paieškų maršrutas vedė ir pas artimiausius kaimynus į Punską. Vis dėlto pasitarus su architektu apsistota prie minties bažnyčiai gaminti medinius langus iš pušies. Tokius pagamintų Prienuose esanti bendrovė „Rūdupis“ – atestuota statybos ir langų gamybos įmonė, galinti pagaminti nestandartinius gaminius.
Šiuo metu lieka vienas rūpestis – lėšos. Pagal išgales pinigų aukojo aplinkinių kaimų gyventojai. Dėl finansinės paramos iš Savivaldybės biudžeto parapijos klebonas Mindaugas Martinaitis neseniai kreipėsi į rajono merą Algirdą Neiberką.
Visų vietinių gyventojų jau paprašyta pagal išgales finansiškai paremti idėją pakeisti bažnyčios langus. Gerą valią patys parodę parapijiečiai viliasi, kad rėmėjų atsiras ir daugiau. Juk daug kraštiečių, kuriems patiems ar jų vaikams Didvyžių bažnyčioje buvo suteikti Krikšto, Sutvirtinimo, Santuokos sakramentai, yra pasklidę po rajoną, po Lietuvą, po pasaulį, todėl šie žmonės liko nepakviesti paremti gimtojo krašto bažnyčios. Tų, kurie norėtų prisidėti prie planuojamų darbų, prašoma pervesti lėšų į Didvyžių Šv. popiežiaus Leono II parapijos sąskaitą „Luminor“ banke (kodas 191313397, a. s. LT984010040100160139).
Publikuota: 2019-02-01 11:21:11
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|