„Santaka“ / Produktyvumas, technologinis atsinaujinimas ir žmonės – verslo laukiantys iššūkiai / Verslas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda skanius obuolius (0,20–0,40 Eur/kg, nepurkšti), medų (3,50 Eur už 0,5 l). Tel. 8 610 45 539.
Galioja iki: 2019-02-16 15:36:09

Parduoda ekologiškai užaugintą mėsinę kiaulę (apie 200 kg svorio, 1,70 Eur už kg). Tel. 8 670 98 550.
Galioja iki: 2019-02-21 13:54:29

Atlieka vidaus ir lauko apdailos darbus. Tel. 8 623 56 052.
Galioja iki: 2019-02-23 09:35:01



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Verslas

Dalinkitės:  



Produktyvumas, technologinis atsinaujinimas ir žmonės – verslo laukiantys iššūkiai

2018 m. Lietuvos ekonomikai ir verslui buvo tikrai sėkmingi – nuoseklus ekonomikos augimas, naujų investuotojų atėjimas, mūsų įmonių plėtra ir investicijos į naujus projektus.

Metinis pramonės augimas Lietuvoje spalį buvo sparčiausias Europos Sąjungoje (ES) – gamyba lyginant su praeitų metų spaliu išaugo 9, 2 proc. Bet taip pat stebime ir neraminančias tendencijas. Darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais, buvo vienas didžiausių tarp 28-ių ES valstybių – Lietuvoje valandos darbo sąnaudos per metus padidėjo 10, 7 proc. Į 2019 metus pramonės įmonės žvelgia su atsargiu optimizmu, suvokdamos kad plėtros galimybės gali būti apribotos ne tik vidaus veiksnių, bet ir pokyčių eksporto rinkose.

Verslas įdėmiai analizuoja, kaip atvirą mūsų valstybės rinką paveiks pokyčiai eksporto rinkose. Nestabili tarptautinė aplinka, išliekantis neapibrėžtumas dėl „Brexit“ bei prekybos karai – visa tai atbaido gamintojus nuo naujų investicijų į gamybos pajėgumų plėtrą, o tai, deja, neleidžia įmonėms visiškai išnaudoti didėjančių eksporto užsakymų. Visi puikiai suvokia, kad ar bus Lietuvoje recesija, ar nebus, priklauso ne nuo to, kaip verslas planuos savo procesus, o kokia situacija susiklostys mūsų eksporto rinkose.

Ekonomikos augimo lokomotyvu ir 2018 m. išliko eksportas, kuris kelis metus iš eilės augo itin sparčiai ir buvo pagrindinis Lietuvos ūkio augimo variklis. Kaip rodo ES statistikos tarnybos duomenys, Lietuvos eksportas sausio–spalio mėnesiais, palyginti su pernai tuo pačiu metu, augo 9 proc. – iki 23 mlrd. eurų. Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13, 8 proc.), Latviją (9, 9 proc.), Lenkiją (8, 2 proc.) ir Vokietiją (7, 4 proc.), o vien lietuviškos kilmės prekių eksportas buvo nukreiptas į Vokietiją (9, 2 proc.), Lenkiją (9, 1 proc.), JAV (8, 3 proc.), Latviją (7, 8 proc.) ir Švediją (7 proc.). Ekspertai prognozuoja, kad kiti metai nebus tokie dosnūs eksportuojančioms įmonėms – eksportas gali mažėti.

Darbo užmokestis ir užimtumas toliau išlieka pramonės įmonių galvos skausmu. Daugelyje sektorių atlyginimai augo sparčiau nei darbo našumas, o tai neigiamai veikia lietuviškų prekių konkurencingumą globaliose rinkose. Pramonės įmonėse darbo užmokestis per metus išaugo 9, 6 proc., o konkurencija dėl darbuotojų ir toliau auga, todėl įmonės, didinančios darbuotojų skaičių, yra priverstos didinti ir darbuotojų atlygį.

Darbo jėgos trūkumas ir augantys darbo užmokesčio kaštai yra ne tik Lietuvos problema – su šiais iššūkiais susiduria daugelis Europos valstybių, todėl visa ES pramonė daug dėmesio dabar skiria gamybos efektyvumo didinimui ir automatizavimui. Įsibėgėjančios gamybos automatizavimo tendencijos Europoje skatina Lietuvos gamintojus didinti investicijas į gamybos įrenginių atnaujinimą siekiant išlaikyti kontraktinės gamybos sutartis. Spartus darbo užmokesčio augimas ir darbuotojų stygius taip pat vers gamintojus investuoti į efektyvesnius ir modernius gamybos įrenginius siekiant labiau padidinti produktyvumą ir tokiu būdu išlaikyti konkurencingumą.

Lietuvos pramonės plėtrą riboja ir laisvų gamybos pajėgumų trūkumas ir perdėm mažos verslininkų investicijos į plėtrą. Nors pramonė pagal gamybos apimtis jau beveik 50 proc. viršija prieškrizinį lygį, bet investicijų apimtys pramonėje buvo penktadaliu mažesnės nei prieš krizę. Analizuojant Lietuvos pramonę ir jos gamybos pajėgumus, akivaizdu, kad itin aukštas gamybos pajėgumų panaudojimo lygis yra veiksnys, kuris šiemet labiausiai ribojo dar spartesnę Lietuvos apdirbamosios pramonės plėtrą. Gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvos pramonėje pastaruosius dvylika mėnesių yra užstrigęs istorinėse aukštumuose ir siekia beveik 78 proc. Dėl augančios paklausos ir didesnio naujų užsakymų skaičiaus dalis gamintojų gali investuoti į pajėgumų didinimą, o didžiausia naujų investicijų tikimybė yra tekstilės, medienos ir baldų, chemijos ir metalų gaminių sektoriuose, nes juose gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis jau viršija 80 proc.

Esminis kitų metų iššūkis – įmonių produktyvumo didinimas. Lietuvoje produktyvumas auga vangiai ir yra vis dar gerokai mažesnis nei EBPO vidurkis, o pastaraisiais metais jo augimas dar sulėtėjo. Vienintelis kelias produktyvumo didinimui yra technologinis persiginklavimas, kas leistų ne tik produktyviau gaminti, bet ir didinti aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybos apimtis.

Viena didžiausių struktūrinių Lietuvos verslo aplinkos problemų yra inovacijų trūkumas. Lietuvos pramonininkų konfederacijos skaičiavimai rodo, kad žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai generuoja 75 proc. Lietuvos pramonės gamybos apimčių, apyvartos ir pridėtinės vertės. Negana to, žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai įdarbina net 85 proc. visų užimtųjų Lietuvos pramonėje. Ir nors pramonės eksportas bei gamyba auga, tačiau per pastarąjį dešimtmetį aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų segmentų indėlis į Lietuvos pramonės struktūrą visiškai nepasikeitė, t. y. jau tradiciškai Lietuvos pramonės augimas yra generuojamas žemos pridėtinės vertės sektoriuose. Todėl ypatingai svarbu stiprinti ir plėsti verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Mokslas valstybės ekonomikai – apie tai mes iki šiol beveik nekalbame. Mokslo aktualumas ir pritaikomumas – tai turi būti valstybės keliamas klausimas.

Produktyvumas, technologinis atsinaujinimas ir žmonės – didžiausi verslo laukiantys iššūkiai 2019 metais. Didelės įtakos verslo nuotaikoms ir planams turės ne tik situacija pasaulio rinkose, bet ir valdžios pastangos stiprinti valstybės ekonomikos stuburą, o tam yra būtinos reformos, optimizuojant viešąjį sektorių, mažinant administracinę-biurokratinę naštą, yra būtina didelį dėmesį skirti inovacijų politikai bei reformų įgyvendinimui.

Robertas DARGIS

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vasario 16-oji Vilkaviškyje: istorinė kartų jungtis
* Klausimas valdžiai: išlaikyti ar uždaryti?
* Kandidatams į merus nevengta užduoti ir nepatogių klausimų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Už kurį kandidatą į merus balsuotumėte?
Sauleną Aželską
Žilviną Gelgotą
Valentiną Gražulį
Algirdą Neiberką



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „stribas“?
Taip. Stribai (rus. istrebitel – „naikintojas“) – civilinių ginkluotų sovietų valdžios būriai, 1944–1954 m. Lietuvoje padėję okupantams vykdyti represijas.
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis stribas teikiamas su žyma šnek.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas