|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Kultūra
Šviesa suspindo ne tik programos dalyvių delnuose, bet ir jų bei drauge su jais vakarojusiųjų širdyse.Jono JUŠKEVIČIAUS nuotr. Laima VABALIENĖ
Ruošdamasis renginiui „Šviesos delnuose“ choras programos svečių toli nesidairė, o pakvietė artimiausius ir mieliausius. Keletas dainininkių, dirbančių įvairiose ugdymo įstaigose, šventei kartu su kolegėmis parengė savo auklėtinių pasirodymus. Scenarijaus autorė ir renginio vedėja choristė Edita Andriulionienė sumaniai sekė mažiausiųjų vaikų lopšelio-darželio „Pasaka“ nykštukų pradėtą šviesos kelią. Baltų žibintų ant scenos pakylos ir šviesos daugėjo po kiekvieno Vilkaviškio pradinės mokyklos mokinukų, vaikų lopšelio- darželio „Buratinas“ priešmokyklinukų, vokalinės studijos „Akimirka“ terceto nuoširdaus pasirodymo, „Uosijos“ choro atliekamų kūrinių. Vakaro pabaigoje sušvito ir pats didžiausias žibintas. Geros emocijos palietė ne tik programos dalyvius, bet ir žiūrovus, kurie sunkiai tilpo ant saulės ratu sustatytų kėdžių mažojoje kultūros centro salėje. Susikaupimo akimirkas per „Uosijos“ dainas keitė mažųjų atlikėjų nuoširdus noras tarp susirinkusiųjų pamatyti savo mamą, tėtį, močiutę ar vyresnį draugą, kad ir per pasirodymą su jais susimojuoti, nusišypsoti. Tokia, atrodo, ir buvo vakaro „Šviesos delnuose“ esmė: suburti kelių kartų žmones, visiems drauge pajusti, kad gebėjimo dalytis dovana šviečia ryškiau už bet kokią liepsną. Publikuota: 2018-12-25 10:49:44 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|