|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-12-29 19:25
Vilma ir Ginas Menčinskai jaunystėje nesvajojo apie gausią šeimą, tačiau dabar augina (iš kairės) Dainutę, Aidą, Birutę, Gabrielę, Brigitą ir Sandrą.Autorės nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Nors rajone yra nemažai šeimų, pasiryžusių globoti ir išauginti vieną ar net du svetimus vaikelius, daugelis tėviška šiluma dalijasi tuomet, kai į gyvenimą išleidžia savo atžalas. Vilma su Ginu tokiam žingsniui pasiryžo, kai pačių dukrelės – dabar jau vienuolikmetė Sandra ir devynmetė Aida – buvo pakankamai mažos. Ginas neslepia, jog niekada jaunystėje nesvajojęs turėti tokią didelę šeimą. Vilma sako irgi nemaniusi, jog taps net šešių mergaičių mama. Tačiau minčių globoti ar įsivaikinti našlaitį turėjusi nuo vaikystės. Kažkada dar besimokant teko lankytis vaikų namuose. Nuo tada Vilmos neapleido mintis, kad sukūrusi savo šeimą ir kiek finansiškai „prakutusi“ pasiims globotinį. Prieš ketverius metus, artėjant Kalėdoms, šeima nutarė pradžiuginti bent vieną Kybartų specialiosios mokyklos globotinį. Ginas prisimena, jog galutinį tašką padėjo Nomedos akcijos, skatinančios globoti našlaičius. Menčinskai tąkart nusprendė, jog į savus namus parsiveš mažą berniuką ir jį apdovanos kalėdiniu džiaugsmu. Vilma pasakojo, jog tuomet nutarė, kad jai bus mielas bet kuris vaikas, tad išsirinkti globotinį patikėjo Ginui ir dukrelėms. Svajojęs apie vyrišką palaikymą namuose, Ginas, nors ir labai keista, su dukrelėmis išsirinko mažą šviesiaplaukę mergaitę Brigitą. Iš pradžių visi stebėjosi, kad net nesitarus į akis visiems trims krito ta pati mažylė. Šeima jau buvo nusprendusi, jog Kalėdoms į namus vešis Brigitą, kai prie Gino pribėgo dar viena mergaitė. Tik tuomet šeimos tėvas pastebėjo, jog ji lyg du vandens lašai panaši į jų išsirinktąją. Iš auklėtojų Menčinskai sužinojo, jog Brigita turi dvynę seserį Birutę. Planai šventėms į namus parsivežti mažą berniuką akimirksniu sugriuvo. Reikėjo tuoj pat apsispręsti, ar ryžtis pasiimti iškart dvi seseris, ar išsirinkti kitą vaiką. Tačiau Menčinskai sakė svarstę neilgai – išsirinkta mergaitė jiems atrodė labai miela, kaip ir jos dvynė sesutė. Taip Brigita ir Birutė pirmą kartą atvažiavo į Menčinskų namus. Iš pradžių mergaites į Vištytį šeima parsiveždavo tik per šventes ar savaitgaliais. Visi pratinosi būti drauge. Sandrai ir Aidai naujosios draugės tapo kaip sesės, bet mergaitės vis negalėjo atsistebėti, kad dvynės tarsi būtų augusios ne šiame pasaulyje. Visas daržoves jos vadino morkomis, daug ko nesuvokė, nesuprato. Net į arbatą bandė majonezo prisipilti. Dvynės buvo tarsi prilipusios prie įtėvių. Jos nuolat užsirangydavo ant kelių, prašydavo panešioti, glaustydavosi ir nesitraukdavo nė per žingsnį. Šeimos galvai dar ir dabar graudu prisiminti dienas, kai pasisvečiavusias mergaites reikėdavo parvežti į globos grupę. Tik įsėdus į mašiną prasidėdavo ašaros, suaugusiems tai draskė širdį. Tuomet šeima galutinai apsisprendė, kad dvynės gyvens jų namuose. Bet Menčinskų laukė dar vienas netikėtumas. Pranešę, jog nori tvarkytis globos dokumentus, vištytiškiai sužinojo, kad dvynės turi dar vieną seserį, augančią globos grupėje. Sutrikusiems vyrui ir žmonai pedagogai siūlė rinktis kitus vaikus, nes sesių išskirti ir leisti į šeimą tik vieną ar dvi negalima. Vilma iškart apsisprendė, jog ims visas sesutes, nors mažosios, nė dvejų dar nesulaukusios Gabrielės, net nebuvo mačiusi. Moteris pasakojo, jog vyras nebuvo toks ryžtingas ir jai tekę ilgokai įtikinėti, kad trys mergaitės vietoj vieno berniuko – ne taip ir blogai. Tuomet prasidėjo sunkūs dokumentų tvarkymo keliai. Šeimai teko ilgai įtikinėti vaikų teises ginančias pareigūnes, kad mergaites ima ne dėl pašalpų. Menčinskai – Vištytyje žinomi žmonės. Vilma turi savo parduotuvę, taip pat aibę visuomeninių pareigų. Mat ji – Vištyčio bedruomenės pirmininkė. Iš pradžių pareigūnės gana dažnai aplankydavo Menčinskų namus, bet vėliau nurimo įsitikinusios, kad vaikai čia tikrai mylimi. Tai patvirtino dar vienas faktas – Vilmą ir Giną vėl aplankė gandrai. Sūnaus vis laukusiam Ginui likimas lėmė tapti dar vienos dukrelės tėčiu. Mažajai Dainutei dabar jau vieneri. Menčinskų dukros labai myli netikras seses. Niekada tarp mergaičių nekyla nesutarimų ar konkurencijos dėl tėvų meilės. Visos sesės, išskyrus mažąją, turi savų įpareigojimų – tvarkosi kambarius, žaislus, eina į parduotuvę, yra labai savarankiškos. Vilma juokauja, kad jai nesunku turint tiek pagalbininkių. Paprašius atnešti malkų, iškart atkeliauja penki glėbiai. Didžiosios mergaitės gerai mokosi, yra gabios. Aida neseniai tapo rajoninio piešinių konkurso nugalėtoja. Paklausta, ar nebūna sunkių dienų, kad pasigailėtų savo sprendimo globoti tiek svetimų vaikų, Vilma papurto galvą. Nei jai, nei vyrui per trejus metus (tiek visos trys mergaitės oficialiai globojamos jų namuose) nekilo abejonių. – Reikėtų visiems bent kartą apsilankyti vaikų globos namuose ir pamatyti laukiančias, vilties kupinas akis, pajusti tą širdį spaudžiantį jausmą. Tuomet daugeliui ir mūsų pasirinkimas taptų visai suprantamas, ir patiems kiltų įvairių minčių, – paprastai šeimos apsisprendimą dalyti gyvenimą ir saviems, ir svetimiems vaikams paaiškino Vilma. Publikuota: 2006-12-29 19:25:33 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|