„Santaka“ / Sūnaus laukusi vištytiečių šeima augina šešias mergaites

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-12-29 19:25

Dalinkitės:  


Vilma ir Ginas Menčinskai jaunystėje nesvajojo apie gausią šeimą, tačiau dabar augina (iš kairės) Dainutę, Aidą, Birutę, Gabrielę, Brigitą ir Sandrą.

Autorės nuotr.


Sūnaus laukusi vištytiečių šeima augina šešias mergaites

Eglė KVIESULAITIENĖ


Vištytiečiai Vilma ir Ginas Menčinskai kuklinasi, jog jų šeima – tik viena iš daugelio, niekuo neišsiskirianti iš kitų, auginančių savus vaikus ir dar globojančių augintines. Šešios panašios mergytės Menčinskų namuose visos vienodai mylimos – trys savos nuo globotinių skiriasi tik pavardėmis, kurių daugelis net nežino ir visas šaukia Menčinskaitėmis.



Svarstė nuo vaikystės

Nors rajone yra nemažai šeimų, pasiryžusių globoti ir išauginti vieną ar net du svetimus vaikelius, daugelis tėviška šiluma dalijasi tuomet, kai į gyvenimą išleidžia savo atžalas. Vilma su Ginu tokiam žingsniui pasiryžo, kai pačių dukrelės – dabar jau vienuolikmetė Sandra ir devynmetė Aida – buvo pakankamai mažos.

Ginas neslepia, jog niekada jaunystėje nesvajojęs turėti tokią didelę šeimą. Vilma sako irgi nemaniusi, jog taps net šešių mergaičių mama. Tačiau minčių globoti ar įsivaikinti našlaitį turėjusi nuo vaikystės. Kažkada dar besimokant teko lankytis vaikų namuose. Nuo tada Vilmos neapleido mintis, kad sukūrusi savo šeimą ir kiek finansiškai „prakutusi“ pasiims globotinį.



Vietoj berniuko – mergaitės

Prieš ketverius metus, artėjant Kalėdoms, šeima nutarė pradžiuginti bent vieną Kybartų specialiosios mokyklos globotinį. Ginas prisimena, jog galutinį tašką padėjo Nomedos akcijos, skatinančios globoti našlaičius. Menčinskai tąkart nusprendė, jog į savus namus parsiveš mažą berniuką ir jį apdovanos kalėdiniu džiaugsmu.



Vilma pasakojo, jog tuomet nutarė, kad jai bus mielas bet kuris vaikas, tad išsirinkti globotinį patikėjo Ginui ir dukrelėms. Svajojęs apie vyrišką palaikymą namuose, Ginas, nors ir labai keista, su dukrelėmis išsirinko mažą šviesiaplaukę mergaitę Brigitą. Iš pradžių visi stebėjosi, kad net nesitarus į akis visiems trims krito ta pati mažylė.

Šeima jau buvo nusprendusi, jog Kalėdoms į namus vešis Brigitą, kai prie Gino pribėgo dar viena mergaitė. Tik tuomet šeimos tėvas pastebėjo, jog ji lyg du vandens lašai panaši į jų išsirinktąją. Iš auklėtojų Menčinskai sužinojo, jog Brigita turi dvynę seserį Birutę. Planai šventėms į namus parsivežti mažą berniuką akimirksniu sugriuvo. Reikėjo tuoj pat apsispręsti, ar ryžtis pasiimti iškart dvi seseris, ar išsirinkti kitą vaiką. Tačiau Menčinskai sakė svarstę neilgai – išsirinkta mergaitė jiems atrodė labai miela, kaip ir jos dvynė sesutė. Taip Brigita ir Birutė pirmą kartą atvažiavo į Menčinskų namus.



Laukė staigmena

Iš pradžių mergaites į Vištytį šeima parsiveždavo tik per šventes ar savaitgaliais. Visi pratinosi būti drauge. Sandrai ir Aidai naujosios draugės tapo kaip sesės, bet mergaitės vis negalėjo atsistebėti, kad dvynės tarsi būtų augusios ne šiame pasaulyje. Visas daržoves jos vadino morkomis, daug ko nesuvokė, nesuprato. Net į arbatą bandė majonezo prisipilti.



Dvynės buvo tarsi prilipusios prie įtėvių. Jos nuolat užsirangydavo ant kelių, prašydavo panešioti, glaustydavosi ir nesitraukdavo nė per žingsnį.

Šeimos galvai dar ir dabar graudu prisiminti dienas, kai pasisvečiavusias mergaites reikėdavo parvežti į globos grupę. Tik įsėdus į mašiną prasidėdavo ašaros, suaugusiems tai draskė širdį.

Tuomet šeima galutinai apsisprendė, kad dvynės gyvens jų namuose. Bet Menčinskų laukė dar vienas netikėtumas. Pranešę, jog nori tvarkytis globos dokumentus, vištytiškiai sužinojo, kad dvynės turi dar vieną seserį, augančią globos grupėje. Sutrikusiems vyrui ir žmonai pedagogai siūlė rinktis kitus vaikus, nes sesių išskirti ir leisti į šeimą tik vieną ar dvi negalima.



Aplankė gandrai

Vilma iškart apsisprendė, jog ims visas sesutes, nors mažosios, nė dvejų dar nesulaukusios Gabrielės, net nebuvo mačiusi. Moteris pasakojo, jog vyras nebuvo toks ryžtingas ir jai tekę ilgokai įtikinėti, kad trys mergaitės vietoj vieno berniuko – ne taip ir blogai.

Tuomet prasidėjo sunkūs dokumentų tvarkymo keliai. Šeimai teko ilgai įtikinėti vaikų teises ginančias pareigūnes, kad mergaites ima ne dėl pašalpų. Menčinskai – Vištytyje žinomi žmonės. Vilma turi savo parduotuvę, taip pat aibę visuomeninių pareigų. Mat ji – Vištyčio bedruomenės pirmininkė.



Iš pradžių pareigūnės gana dažnai aplankydavo Menčinskų namus, bet vėliau nurimo įsitikinusios, kad vaikai čia tikrai mylimi. Tai patvirtino dar vienas faktas – Vilmą ir Giną vėl aplankė gandrai. Sūnaus vis laukusiam Ginui likimas lėmė tapti dar vienos dukrelės tėčiu. Mažajai Dainutei dabar jau vieneri.



Pajusti reikėtų visiems

Menčinskų dukros labai myli netikras seses. Niekada tarp mergaičių nekyla nesutarimų ar konkurencijos dėl tėvų meilės. Visos sesės, išskyrus mažąją, turi savų įpareigojimų – tvarkosi kambarius, žaislus, eina į parduotuvę, yra labai savarankiškos.

Vilma juokauja, kad jai nesunku turint tiek pagalbininkių. Paprašius atnešti malkų, iškart atkeliauja penki glėbiai. Didžiosios mergaitės gerai mokosi, yra gabios. Aida neseniai tapo rajoninio piešinių konkurso nugalėtoja.

Paklausta, ar nebūna sunkių dienų, kad pasigailėtų savo sprendimo globoti tiek svetimų vaikų, Vilma papurto galvą. Nei jai, nei vyrui per trejus metus (tiek visos trys mergaitės oficialiai globojamos jų namuose) nekilo abejonių.

– Reikėtų visiems bent kartą apsilankyti vaikų globos namuose ir pamatyti laukiančias, vilties kupinas akis, pajusti tą širdį spaudžiantį jausmą. Tuomet daugeliui ir mūsų pasirinkimas taptų visai suprantamas, ir patiems kiltų įvairių minčių, – paprastai šeimos apsisprendimą dalyti gyvenimą ir saviems, ir svetimiems vaikams paaiškino Vilma.





Publikuota: 2006-12-29 19:25:33

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai