|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aktualu
|
|
|
„Siūlome nuotolinį darbą, patirtis nebūtina, reikalingas asmeninis kompiuteris ir banko sąskaita“, – panašūs skelbimai gali patraukti akį net turint nuolatinį užimtumą. Tačiau tokias viliones pasitelkia ir nusikaltėliai, verbuojantys lengvatikius pinigų plovimo veikloms. Neseniai surengtos Europos teisėsaugos operacijos metu nustatyta 1 504 vadinamųjų pinigų mulų tapatybė, iš jų suimta 168, sustabdytos 26 376 neteisėtos piniginės operacijos, kurios būtų atnešusios 36, 1 mln. eurų nuostolių.
Pinigų mulais (angl. money mules ) vadinami asmenys, nusikalstamų organizacijų pasamdyti atlikti piniginių pavedimų, kad paslėptų neteisėtai įgytų pinigų kilmę. Dažnai mulai nežino tikrojo savo veiksmų tikslo. Susivilioję pažadais, jie pervedinėja vogtas lėšas tarp skirtingų bankų sąskaitų, ir už tai gauna savo dalį.
„Klaidingai manydami, jog „tiesiog paskolina“ savo banko sąskaitą, šie asmenys iš tiesų paskolina savo duomenis ir tapatybę, – akcentavo Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas. – Dar liūdnesnis scenarijus – tapatybės vagystė, kai, užvaldžius kito asmens sąskaitą, ši pasitelkiama neteisėtiems veiksmams.“
Pinigų mulai verbuojami įvairiausiais būdais, tačiau nusikaltėliai vis dažniau tam pasitelkia socialinę žiniasklaidą, publikuodami melagingus skelbimus ir reklamas, siūlančias darbą. Apgaulingai vaizduojamas kaip greitas ir paprastas atlygio šaltinis, jis gali turėti sunkių teisinių pasekmių ir paveikti visą tolesnį gyvenimą. Asmeniui, dalyvavusiam tokioje veikloje, gali nebelikti galimybių sudaryti hipotekos sutarties ar atsidaryti banko sąskaitos.
Įprastai šiai veiklai pasitelkiami imigrantai, bedarbiai ir kiti socialinės rizikos grupių atstovai. Tačiau šiemet pastebėta tendencija šiai neteisėtai veiklai samdyti jaunimą, nusikaltimų organizatoriams ypač taikantis į finansinio stabilumo bei finansinio raštingumo žinių stokojančius studentus.
Pinigų mulų veiklai, kaip reikšmingai pinigų plovimo sudėtinei daliai, pažaboti pajėgas telkia visos Europos teisėsauga ir bankai. Prie naujausios operacijos, vykusios šių metų rugsėjį–lapkritį, prisidėjo 30 valstybių kartu su Europolu, Eurojustu, Europos bankų federacija ir 20 jai priklausančių bankų asociacijų, iniciatyvą palaikė daugiau kaip 300 bankų.
Anot LBA, tokios grėsmės – dar viena paskata apsvarstyti, kokių prevencijos veiksmų galėtume imtis ir kaip užtikrinti visuomenės informuotumą. Siekiant didinti supratimą apie šio tipo sukčiavimą, šiuo metu Europoje vykdoma informacinė kampanija #DontBeAMule. Informacija šia tema pasirodys LBA interneto svetainėje www.lba.lt bei asociacijos paskyrose socialiniuose tinkluose „Facebook“ bei „LinkedIn“.
„Siūlome nuotolinį darbą, patirtis nebūtina, reikalingas asmeninis kompiuteris ir banko sąskaita“, – panašūs skelbimai gali patraukti akį net turint nuolatinį užimtumą. Tačiau tokias viliones pasitelkia ir nusikaltėliai, verbuojantys lengvatikius pinigų plovimo veikloms. Neseniai surengtos Europos teisėsaugos operacijos metu nustatyta 1 504 vadinamųjų pinigų mulų tapatybė, iš jų suimta 168, sustabdytos 26 376 neteisėtos piniginės operacijos, kurios būtų atnešusios 36, 1 mln. eurų nuostolių. |
Pinigų mulais (angl. money mules ) vadinami asmenys, nusikalstamų organizacijų pasamdyti atlikti piniginių pavedimų, kad paslėptų neteisėtai įgytų pinigų kilmę. Dažnai mulai nežino tikrojo savo veiksmų tikslo. Susivilioję pažadais, jie pervedinėja vogtas lėšas tarp skirtingų bankų sąskaitų, ir už tai gauna savo dalį.
„Klaidingai manydami, jog „tiesiog paskolina“ savo banko sąskaitą, šie asmenys iš tiesų paskolina savo duomenis ir tapatybę, – akcentavo Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas. – Dar liūdnesnis scenarijus – tapatybės vagystė, kai, užvaldžius kito asmens sąskaitą, ši pasitelkiama neteisėtiems veiksmams.“
Pinigų mulai verbuojami įvairiausiais būdais, tačiau nusikaltėliai vis dažniau tam pasitelkia socialinę žiniasklaidą, publikuodami melagingus skelbimus ir reklamas, siūlančias darbą. Apgaulingai vaizduojamas kaip greitas ir paprastas atlygio šaltinis, jis gali turėti sunkių teisinių pasekmių ir paveikti visą tolesnį gyvenimą. Asmeniui, dalyvavusiam tokioje veikloje, gali nebelikti galimybių sudaryti hipotekos sutarties ar atsidaryti banko sąskaitos.
Įprastai šiai veiklai pasitelkiami imigrantai, bedarbiai ir kiti socialinės rizikos grupių atstovai. Tačiau šiemet pastebėta tendencija šiai neteisėtai veiklai samdyti jaunimą, nusikaltimų organizatoriams ypač taikantis į finansinio stabilumo bei finansinio raštingumo žinių stokojančius studentus.
Pinigų mulų veiklai, kaip reikšmingai pinigų plovimo sudėtinei daliai, pažaboti pajėgas telkia visos Europos teisėsauga ir bankai. Prie naujausios operacijos, vykusios šių metų rugsėjį–lapkritį, prisidėjo 30 valstybių kartu su Europolu, Eurojustu, Europos bankų federacija ir 20 jai priklausančių bankų asociacijų, iniciatyvą palaikė daugiau kaip 300 bankų.
Anot LBA, tokios grėsmės – dar viena paskata apsvarstyti, kokių prevencijos veiksmų galėtume imtis ir kaip užtikrinti visuomenės informuotumą. Siekiant didinti supratimą apie šio tipo sukčiavimą, šiuo metu Europoje vykdoma informacinė kampanija #DontBeAMule. Informacija šia tema pasirodys LBA interneto svetainėje www.lba.lt bei asociacijos paskyrose socialiniuose tinkluose „Facebook“ bei „LinkedIn“.
Publikuota: 2018-12-19 15:53:45
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|