„Santaka“ / Šventės – tai galimybė pajausti, ar matome prasmę gyvenime / Gyvenimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį (be dokumentų), melžimo aikštelę (2 vietų), rusišką ritininį presą PRP-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-05-23 09:34:14

Reikalingas žmogus, turintis žoliapjovę, sezono metu pjauti žolę sklype aplink namą Pilviškių miestelyje. Tel. 8 682 20 404.
Galioja iki: 2019-05-23 10:45:52

Parduoda plastikinį 1 t talpos konteinerį (metaliniame rėme su prailgintu išleidimo čiaupu) vandeniui, kurui, skystoms trąšoms ir pan. Yra galimybė atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2019-05-26 09:34:13

Buhalterė ieško papildomo darbo. Tvarko įmonių, ūkininkų buhalteriją. Tel. 8 678 70 201.
Galioja iki: 2019-05-31 16:30:41



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

Dalinkitės:  


Šventės – tai galimybė pajausti, ar matome prasmę gyvenime

Psichologas, psichoterapeutas, prof. Gediminas Navaitis sako, kad ateinančios laisvos dienos prieš didžiausias metų šventes psichologams kelia pagrįstą nerimą – tikėtina, kad po ilgų šventinių dienų specialistų pagalbos ieškos daugiau susibarusių šeimų ar gilų beprasmybės jausmą stipriau išgyvenančių žmonių.



Pasak jo, šios laisvos dienos – puikus metas ne tik pabūti su artimaisiais ir pailsėti, bet ir aiškiau suprasti bei įvertinti, kokią vietą mūsų gyvenime užima darbas ir ką jis mums iš tiesų reiškia.



Ne tik pragyvenimo, bet ir prasmės šaltinis

Psichologo G. Navaičio teigimu, ypač per šventes, turint daugiau ne tiesiog maloniai laisvo, bet kai kam veikiau „tuščio laiko“, dalį žmonių aplanko pojūtis, jog nėra, ką veikti, arba suplanuota veikla neteikia džiaugsmo, neturi prasmės.

„Asmeninės gyvenimo prasmės suradimas yra viena svarbiausių psichologinių brendimo užduočių žmogaus gyvenime. Būtų gerai, jei jam tai padaryti pavyktų kuo anksčiau, nes tuomet žmogus galėtų suspėti gyvendamas tą prasmę ir realizuoti. Ne visiem tai pavyksta, todėl maždaug 5 proc. neurozių, o neurozė yra liga kuri paveikia ir kūną, ir psichiką, kyla dėl egzistencinio vakuumo ar, paprasčiau tariant, prasmės nebuvimo. Su prasmės pojūčio stoka susijusios neurozės atpažinti leidžia vadinamoji neurotinė triada, kurią sudaro agresyvumas, depresyvumas ar polinkis įvairiais būdais svaigintis“, – aiškina psichologas.



Pasak G. Navaičio, didelę mūsų gyvenimo dalį užimanti darbinė veikla yra svarbi toli gražu ne vien tik kaip pragyvenimo šaltinis, bet ir kaip psichologinės bei fizinės sveikatos sąlyga. Darbas turi galią tiek gyvenimui suteikti prasmę, tiek ir padėti pamatyti, jei tos prasmės vis dar nerandame.

„Vienas iš būdų įprasminti gyvenimą – darbas. Ir tikrai nederėtų darbo sutapatinti vien tik su pajamų šaltiniu. Darbas yra ir svarbus savirealizacijos būdas, tai prasminga veikla, kuri padeda jaustis reikalingu, pačiam sau atsakyti į klausimą, ką aš veikiu gyvenime, kodėl tai, ką aš darau, yra svarbu. Ir šitų klausimų nereikia bijoti, juos tikrai verta sau užduoti, nes tik žinodami atsakymus būsime atviri galimybėms“, – sako G. Navaitis.



Darbas, kaip dovana ir savirealizacija
Viena iš XXI a. socialinių problemų yra nemenkas skaičius taip vadinamų „nereikalingų“ žmonių, kurie šiuo metu negali parduoti savęs darbo rinkoje, negali rasti joje sau vietos.


Kad galimybė dirbti iš tiesų yra didelė dovana, geriausiai žino tie, kurie ilgai ieškojo darbo bei tie, kuriems gauti kad ir paprastą darbą yra didžiulis iššūkis. Vienišos mamos, vyresnio amžiaus dirbantieji, ar negalią turintys žmonės, kurių darbo rinkoje niekas nelaukia, su tuo susiduria itin dažnai.

„Neįgaliam žmogui galimybė vykti į darbą yra tiesiog aukso vertės, tai gali būti tas vienintelis dalykas tave ryte priverčiantis atsikelti iš lovos. Būti reikalingu, naudingu, priklausyti kolektyvui – tai tokie svarbūs dalykai, apie kuriuos sveikieji dažnai gal ir nesusimąsto kalbėdami apie darbą. Jie kur kas dažniau kalba apie karjerą, geidžiamus pokyčius. Tuo tarpu mes, dirbantys neįgalieji, tik norime, kad būtų kur dirbti. Nes tai daugiau nei pragyvenimo šaltinis. Tai jausmas, kad iš tiesų gyveni“, – sako dirbančių neįgaliųjų asociacijos atstovė Simona Kunigonytė.

Pasak jos, darbdaviai, dažnai deda daug pastangų ir tiesioginių investicijų, kad pritaikytų darbo aplinką, suburtų kolektyvą.

„Įsivaizduokite, ką reiškia visą darbo aplinką pritaikyti, pavyzdžiui, nereginčiam žmogui. Arba kokių pastangų reikia, kad šizofrenija sergantis žmogus galėtų atrasti savo vietą kolektyve. Tokių pavyzdžių Lietuvoje yra. Tos įmonės, kurios mato savo veiklą kaip misiją, į tai nuolat investuoja, ieško būdų, kaip užtikrinti, kad žmonės jaustųsi gerai, atrastų savo vietą, galėtų save išreikšti ir socializuotis“, – aiškina pati dirbanti ir negalią turinti Simona.

Pasak jos, dažnai su fiziniais apribojimais išmokę gyventi neįgalieji yra psichologiškai labai stiprūs, gebantys atlaikyti skaudžius gyvenimo smūgius, tačiau darbo netektis ir jiems yra didelė trauma.

„Neįgaliajam netekti darbo yra didžiulis iššūkis. Dirbančių neįgaliųjų asociacijos nariai ne kartą dalinosi savo skaudžiomis istorijomis, nuolat diskutuojame ką galime padaryti, kad situacija keistųsi, kaip padėti konkrečiam žmogui. Taip, mes esam labai atsparūs likimo smūgiams, daug jų pakeliam, bet vieną dieną sužinoti, kad nebėra vietos, kurioje jauteisi savas, reikalingas ir naudingas – tai iš tiesų reiškia netekti gyvenimo prasmės. Prarasti kompasą, pasiklysti, gana aiškiai ir gerai žinant, kad iš tokios situacijos tiesiog nėra išeities“, – įsitikinusi Simona.



„Nereikalingų“ žmonių – vis daugiau

Psichologo G. Navaičio teigimu, tokia „nereikalingų“, darbo rinkai dėl vienos ar kitos priežasties „netinkamų“ žmonių problema matoma visame pasaulyje ir ji vis aštrėja

„Viena iš XXI a. socialinių problemų yra nemenkas skaičius taip vadinamų „nereikalingų“ žmonių, kurie šiuo metu negali parduoti savęs darbo rinkoje, negali rasti joje sau vietos. Maža to, yra labai aiškios sąsajos tarp tokios situacijos ir tų „nereikalingų“ žmonių psichologinės būsenos. Pavyzdžiui, Graikijoje ekonominės krizės metais prasidėjusi bedarbystė depresijų skaičių išaugino net 130 proc. Tai baugina, bet turbūt nestebina, nes, kaip minėjau, darbas nėra vien pajamų šaltinis.

Žmogus dirbdamas tampa reikalingas kitiems. Tokiu pat būdu tampa vis labiau reikalingas ir sau pačiam“, – aiškina psichologas.

Pasak jo, su šia mintimi apie prasmę ir galimybę būti reikalingam verta ne tik sutikti, bet ir praleisti šventes. Pagalvoti, kas iš tikrųjų mums teikia didžiausią prasmės pojūtį, koks vaidmuo mūsų kasdienybėje tenka artimiesiems, šeimai, mylimai veiklai, o koks – televizoriui, socialiniams tinklams ar norui „užkimšti“ save maistu ar daiktais.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Mūsų balsai ir premija – „Purpurinio vakaro“ autorei
* Dovanotomis gėlėmis pasipuošė ne tik Vilkaviškis
* Dėl šalnų prognozuojamos aukštesnės vaisių ir uogų kainos
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar esate gavę europinės paramos lėšų?
Gavau paramą verslui, ūkiui.
Paramos lėšomis atsinaujinau būstą.
Prašiau, bet man jų neskyrė.
Europinių pinigų nesu prašęs.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „daleisti“?
Ne, nes jis sudarytas su svetimu priešdėliu da-. Vietoj daleisti teikiami šie veiksmažodžiai: 1. leisti atsirasti, pa(si)daryti, pvz.: Negalime daleisti pažeidimų (= leisti atsirasti pažeidimams ); 2. sakyti, tarti, manyti, pvz.: Daleiskim (= Sakykim; Tarkim ), tu teisus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas