„Santaka“ / Psichologas P. Rakštikas apie šventinę psichozę / Gyvenimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

Dalinkitės:  



Psichologas P. Rakštikas apie šventinę psichozę


Dovanojimas ir dovanų laukimas mums visiems pažįstamas ir geidžiamas. Tačiau turbūt kiekvienas labai skirtingai regime šį veiksmą, kuris yra aktualus žmonijai nuo seniausių laikų.

Praėjo nemažai laiko, kai žmonės vienas kitam dovanojo gyvūnų dantis ar kabančius sodus, tačiau šiandien šis tarsi nekaltas ir savanoriškai malonus aktas virto savotišku judėjimu, įtraukiančiu tam nepasiruošusius žmones. Dovanų pirkimas ir nuolaidų medžioklė išplinta lyg užkrečiama psichozė, miestai skęsta spūstyse – šventės ir vėl užklupo netikėtai.

O juk šventės yra nuostabus laikas, nes jų metu žmonės linkę sau ir kitiems dovanoti tai, ko jie nusipelnė paties geriausio. Bet kas tai? Pagalvokime.

Apklausos, tyrimai ir statistika sako, kad šis geriausias dalykas yra nuperkamas. Jis turi konkrečią kainą ir ji proporcingai priklauso nuo mūsų pajamų. Galima sakyti, kad šios geriausios dovanos kaina yra kiek didesnė, nei mūsų galimybės ją nupirkti. Tai patvirtina Lietuvoje jau skelbiama žinia, kad kreditų įstaigų paslaugos suaktyvėja būtent šiuo laikotarpiu. Vakarų pasaulis su Jungtinėmis Valstijomis priešakyje yra išvystęs didžiulį verslą, vadinamą kalėdinėmis paskolomis. Nuostabus žodžių junginys. O jei dar pridėtume ir tą žinutę, kad kasmet šimtai milijonų eurų išleidžiama toms dovanoms, kurios nėra geidžiamos (nepatinka gavėjams), tada viskas skamba dar liūdniau. Šis kasmet didėjantis dovanų pirkimo bumas dažnai stimuliuojamas iš mūsų vidinio noro padaryti viską teisingai. Bet gal kaip tik dėl šio noro ir klystame? Gal visgi kažkuri dovanos dalis nėra nuperkama?


Atlikta nemažai tyrimų dovanų ir dovanojimo tematika. Žvilgterkime, ką šie tyrimai atskleidžia.

Daiktų praktiškumas

Daiktus dovanoms žmonės perka dažniausiai. Tai yra maistas ir gėrimai, drabužiai, technikos įrenginiai (populiariausi telefonai ir planšetės), papuošalai, dovanų kuponai. Šiai dovanų grupei išleidžiama daugiausia pinigų, nes dažnai siekiama nupirkti naujausius ir ypatingiausius daiktus, todėl jau įprasta, kad kainos žymiai pakyla. Tai dažnai yra ir rinkodaros dalis, todėl verta būti budriems ir savęs paklausti, ar jūsų išrinktas daiktas tikrai bus prasmingas tam, kuriam jį dovanosite. Jeilio universiteto apklausos atskleidė, kad mes kur kas labiau vertiname daikto pritaikomumo ir dažno naudojimo galimybę, o ne patį daiktą savaime. Galbūt skambės keistai, bet žavus kavos puodelis, kurį naudosime kasdien, gali suteikti daugiau džiaugsmo nei slidinėjimo abonementas, kuriuo pasinaudosime du kartus per metus, nors pastarojo kaina ir akimirkos įspūdis gali būti kur kas efektingesni.

Taigi, dovanos brangumas nereiškia garantuotai didesnio džiaugsmo, nes praktiškumas yra svarbesnis kriterijus.

Patirtys

Greičiausiai daug kas girdėjo ir žino, bet statistika skatina priminti. Tik apie 20 % (Jungtinių Valstijų duomenys) perkamų dovanų yra ne daiktai, o patirtys, t. y. kelionės, kino ar teatro bilietai ir kitos pramogos. Tačiau patirtys yra būtent tai, ką žmonės (ypatingai jaunesni, Z karta) vertina žymiai labiau nei daiktus. Jei dovanojate bilietus į teatrą dviem, jūs padovanojate ne tik teatro reginį, bet dar ir laiką su jumis ar su kitu žmogumi, o tai kuria dar didesnę vertę.


Taigi, dovana, žadanti ir kviečianti į patirtį, palyginti su daiktais turi daugiau galimybių sukurti tikrą dėkingumą ir džiaugsmą ją gavus.

Simbolizmas

Tiek daiktai, tiek patirtys gali sukurti dar daugiau džiaugsmo, jei dovanodami juos suteiksite simbolinę reikšmę. Šis simbolis gali būti jūsų ir to žmogaus santykių, praėjusių metų, pasiektų tikslų, įveiktų sunkumų, prasmingų susitarimų, susitaikymo, amžinos draugystės ar ko kito simbolis. Gimus Jėzui Trys Karaliai atnešė dovanų, tačiau jos turėjo simbolinę reikšmę: auksas, smilkalai ir mira. Dovana be simbolio nuvertėja itin greitai.

Taigi, simbolio suteikimas dovanai padidins jos vertę labiau nei kaina.

Suasmeninimas

Visi norime būti išskirtiniai, todėl žmogų neabejotinai pradžiugins asmeniškai jam sukurta dovana. Tačiau dovanoti tokias dovanas nėra lengva, rizikuojame stipriai prašauti, nes mūsų manymas, kas pradžiugins žmogų, ir tai, kas jį iš tiesų pradžiugins, gali būti labai skirtingi. Suasmeninimas gali būti gana paprastas, pvz., dovanoti puodelį termosą su ant jo išgraviruota gavėjo mėgstama fraze, arba sudėtingesnis – žinant artimojo mėgstamą lietuvių rašytoją suorganizuoti su juo susitikimą (žinoma, ne Kalėdų rytą) arba bent jau linkėjimą ant knygos.


Taigi, suasmeninimas reikalauja daugiau kūrybos, bet ir emocionaliai labai sujaudina.

Nuostaba

Žmonės, nelinkę atskleisti ar klausti ko kitas norėtų dovanų, rizikuoja pirkti ir gauti daug nereikalingų dalykų. Nuostaba ir staigmena yra tarsi neatsiejama dovanos dalis, tačiau ji kiek pervertinama. Galime pagalvoti taip: ar vertingiau yra padovanoti tai, ko žmogus tikrai nori, ar mums svarbiau jį nustebinti mažiau jam reikalinga dovana? Siekis nustebinti kartais yra svarbus tik dovanotojui, o tas, kas gauna dovaną, labiau vertina pačią dovaną. Galime ieškoti aukso vidurio, pvz., šeimoje susikurti asmeninius norų sąrašus ir pasidalyti jais su kitais. Tokiu atveju paliksime ir staigmenos džiaugsmą, o taip pat apsisaugosime nuo nereikalingų dalykų pirkimo ir gavimo.

Taigi, siekdami nustebinti labiau rizikuojame. Ar verta?

Įpakavimas

Įspūdingas dovanos įpakavimas sukuria ir didesnę viltį rasti įspūdingą dovaną viduje. Didelė dovanų dėžė, prabangus popierius ir kitos vizualiai įspūdį kuriančios pakuotės gali turėti visai priešingą efektą, todėl su įpakavimu geriau nepersistengti ir nesuteikti per didelių vilčių.

Taigi, ypatingas dovanos įpakavimas gali sumenkinti pačią dovaną, todėl geriau rinktis kuklesnį variantą.

Tai ką pirkti?

Geriau savęs klausti, ką dovanoti, o ne, ką pirkti, nes tai lengviau pametės mintį, kad dovanos vertę dažniau kuria ne pati dovana, o jos asmeninė ar simbolinė reikšmė bei pritaikomumas. Tam nereikia paskolų. Klauskime artimųjų ne apie tai, ko jie nori dovanų, o ko jiems trūksta. Jei bičiuliui trūksta motyvacijos sportuoti, padovanokite jam pažadą kasdien daryti mankštą kartu, gyvai ar virtualiai. Tokio 2 mėnesių sporto abonemento nepranoks joks sporto klubas. Jei vaikai prašo žaislų (o taip!), padovanokime tokius, kurie skatins leisti laiką kartu, o ne atsiriboti nuo šeimos.

Jei sutuoktiniui trūksta laiko sau, dovanokime laiką. Tokia dovana gali būti suplanuotas jūsų dviejų poilsio savaitgalis, keletas bilietų į renginius (vienam asmeniui), o gal ramybės simbolis – vaistažolių arbata, su jūsų kvietimu ir pažadu ją išgerti kiekvieną vakarą kartu. Dažnai pakanka tiesiog pasivaikščioti gryname ore ir atsigręžti į gamtą, kuri yra neišsemiamas sveikatos ir geros savijautos šaltinis, padedantis atgauti vidinę ramybę. Būtent ramybė yra didžiausia vertybė šioje prieššventinėje psichozėje. O tam tikras vaistažolių derinys, pavyzdžiui, iš ramunėlių, melisų, valerijonų, apynių spurgų ir mėtų, turi ne tik simbolinę prasmę – tai natūralus gamtos turtas, mokslo patikrintas kaip turintis raminamą poveikį ir gerinantis miego kokybę.


Pati dovana itin retai yra vertinga savaime ir neabejoju, kad mažiau ar daugiau visi tą jaučiame. Mes nusipelnėme paties geriausio. Reikia tik paklausti ir nuoširdžiai išgirsti.

Ko norėtumėte jūs?



Publikuota: 2018-12-11 11:03:57

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai