|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Tavo vaikas
Maži vaikai siekia būti saugūs ir bet kokia kaina sulaukti dėmesio.Eglės MIČIULIENĖS nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Į redakciją paskambinusi kybartietė Kristina išsakė didelį nerimą dėl savo dukrelės ir kitų darželio vaikučių. Moteris papasakojo, kad vieną pavakarę, kai į Kybartų mokyklą-darželį „Ąžuoliukas“ nuėjo pasiimti savo pusantrų metukų dukrelės, ją pasitikusi auklėtoja informavo, jog nutiko nelaimė – mergaitei įkando grupės draugas. – Iš pradžių pamaniau, kad nieko baisaus nenutiko, – pasakojo kybartietė Kristina. – Bet kai pamačiau dukters skruostą, likau sukrėsta. Ant veido matėsi gilios dantų žymės. Kai pradėjau aiškintis, kas nutiko, auklėtoja, tarsi nieko blogo nebūtų įvykę, ramiai paaiškino, kad tai – ne pirmas kartas. Tas berniukas jau kone visus grupės vaikus „pakrikštijęs“. Kristiną nustebino toks darželio pedagogių požiūris: vienas vaikas žaloja kitus grupės draugus, bet niekas nesiima jokių priemonių. Juk, anot mergaitės mamos, taip besielgiantis berniukas gali ir rimčiau sužaloti – nukąsti nosytę ar ausytę. Jei vaikas nuolat kandžiojasi, auklėtoja turėtų neišleisti jo iš akių, o ne leisti žaloti kitus mažylius. Jei berniukas nuolat taip elgiasi ir kelia grėsmę, gal reikėtų jo išvis neleisti į kolektyvą. Kristina pati būtų norėjusi susitikti su besikandžiojančio lopšelinuko tėvais ir pasikalbėti, ar vaikas šeimoje nepatiria blogų emocijų, sukrėtimų, kad taip elgiasi. Tačiau niekas berniuko tėvų nepakvietė, Kristinos dėl įvykusio incidento jie neatsiprašė. – Iškart pasakiau, kad šito taip nepaliksiu – dukters į darželį, kur kyla pavojus, daugiau nevesiu. Apie incidentą pranešiau darželio vedėjai ir tikiuosi, kad ji imsis priemonių, – piktinosi kybartietė. Kybartų mokyklos-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Ineta Grudzinskaitė sakė žinanti apie įvykusį incidentą ir kalbėjusi su abiejų vaikučių tėvais. Draugus kandžiojančio berniuko tėvai labai išgyvena dėl tokio sūnaus elgesio. Jie pažadėjo dėti visas pastangas, kad išgyvendintų blogą sūnaus įprotį. Įstaigos vadovei irgi labai nemalonu, kad taip įvyko. Ji atsiprašė nukentėjusios mergaitės mamos ir savo, ir auklėtojų vardu, tačiau besikandžiojančio berniuko ir jo tėvų pedagogė nebūtų linkusi taip griežtai teisti. – Abu vaikučiai – ir mergaitė, ir jai įkandęs berniukas – darželį pradėjo lankyti tik šiais metais. Jie abu išgyvena adaptacinį periodą, o jis kiekvienam vaikui pasireiškia skirtingai, – aiškino I. Grudzinskaitė. – Tas adaptacijos periodas, kol vaikai artimiau susipažįsta, prisitaiko prie aplinkos, juos supančių naujų žmonių, – labai sunkus ir patiems ugdytiniams, ir jų tėvams, ir auklėtojoms. Mokyklos-darželio direktorė kalbėjo, kad tokių vaikučių, kurie emocijas reiškia kandžiodamiesi, pasitaiko kiekvienais metais. O kartais grupėse jų būna net ne po vieną. Toks elgesys labiausiai būdingas vaikams, kurie dar nemoka kalbėti. Jie negali kitaip išreikšti savo norų, emocijų. Kristiną nustebino toks darželio pedagogių požiūris: vienas vaikas žaloja kitus grupės draugus, bet niekas nesiima jokių priemonių. – Auklėtojoms numatyti galimą grėsmę labai sunku, – aiškino I. Grudzinskaitė. – Tokio amžiaus vaikai sykiu žaidžia, kartais abu užsimano to paties žaislo. Kadangi nemoka pasidalyti, pasakyti, ko nori, jie gali kepštelėti draugui, kąsti ir pan. Tačiau tai daro nesąmoningai, nevalingai. Visai kas kita, kai bendrauja 5–6 metų vaikai. Jie moka pasakyti ir reaguoja į auklėtojos pastabas. Įstaigos vadovė įsitikinusi, kad reikia išlaukti šį sunkų vaikams periodą ir problema išsispręs. O vaikų nesutarimai neturėtų peraugti į suaugusiųjų konfliktus. Vaikų psichologai tvirtina, kad kandžiojimasis, nors ir nepriimtinas elgesys, yra normali vaiko raidos dalis. Jis būdingas vaikams iki 3, 5 m. Daugelis darželinukų kartą ar du yra kažkam įkandę arba patys patyrę kitų įkandimą. Svarbu suvokti, kad vaiko kandžiojimasis nėra tyčinis. Mažylis tikrai nesėdi planuodamas, kaip ryt įkąs į petį draugui ar užplos jam kastuvėliu per nosį. Vaikui daug smagiau, užuot pykusis bei kandžiojusis, žaisti ir draugauti. Todėl tėvams labai svarbu suprasti, kodėl sūnus ar dukra kandžiojasi, kad galėtų savo atžalai padėti nustoti taip elgtis. Vaikai kandžiojasi dėl daugelio priežasčių. Pavyzdžiui, jam įdomi kito žmogaus reakcija, taigi jis kanda iš smalsumo. Mažylis gali kąsti broliui, sesei ar draugui kieme, kad išgirstų nepasitenkinimo ir nuostabos riksmą, ir nė nesuvokti, jog kandžiojimasis kitam yra skausmingas. Kartais vaikai kandžiojasi siekdami sulaukti dėmesio. Kai jaučiasi atstumti ir ignoruojami, jie siekia net ir neigiamo dėmesio. Mažylis gali pradėti kandžiotis, kai patiria stresą dėl didelių pokyčių gyvenime. Pavyzdžiui, kai šeimoje atsiranda dar vienas vaikas, pradeda lankyti darželį ar pan. Vaikai kartais kandžiojasi, kai yra suirzę ar pavargę. Kandžiojimasis vaikui gali tapti būdu gauti norimą žaislą, išsakyti savo nepasitenkinimą ar parodyti grupės draugams, kad norisi pabūti vienam. Anot psichologų, tėvams bei auklėtojams reikėtų atkreipti dėmesį, kodėl, kada ir kam kanda vaikas. Reikia jį stebėti ir vengti situacijų, kur mažylis galėtų susierzinti tiek, kad pradėtų kandžiotis. Jei vaikas ėmė kandžiotis, stabdykite jį ir neleiskite kąsti dar kartą. Labai svarbu į kandžiojimąsi reaguoti nuosekliai ir pakartoti, kiek tik reikės kartų, kad kandžiotis negalima ir kad tai kelia skausmą. Jei kandžiojasi vyresnis – 4–6 metų vaikas, tai gali būti ženklas, kad jis turi rimtesnių emocinių sunkumų. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į psichologą. Publikuota: 2018-12-11 09:57:22 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|