„Santaka“ / Pilietiškumas mokykloje: programa prasilenkia su realybe? / Švietimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Švietimas

Dalinkitės:  


Pilietiškumas mokykloje: programa prasilenkia su realybe?


LR švietimo ir mokslo ministerija kaip vieną iš svarbiausių dalykų į ugdymo programas įvedė ir pilietiškumo pagrindų mokymą. Tačiau kaip ir visus diskusijų keliančius mokomuosius dalykus, pilietinį ugdymą mokyklos integruoja labai skirtingai.

Tai matyti ir pilietiškiausių jaunimo iniciatyvų konkursui „Tėvyne mūsų“ anketose: iš vienų mokyklų sulaukiama šimtų anketų, iš kitų – nieko. Apie susidariusią nevienalytę pilietinio ugdymo situaciją švietimo įstaigose savo nomonę turi ir Vilniaus kolegijos dėstytoja, buvusi Vilniaus licėjaus ir Valdorfo mokyklos mokytoja Elžbieta Banytė.

Mokinių pilietiškumas – iniciatyvių mokytojų rankose

„Pirmiausia reikėtų turėti omenyje, kad visgi ne mokykla, o tėvai formuoja pilietiškumo pagrindus. Mokykla gali tik pastiprinti. Visose mokyklose labai skirtinga situacija: tiek kalbant apie bendrąjį ugdymą, tiek išskiriant pilietinį ugdymą“, – sako E. Banytė.

Pilietinis ugdymas 5–10 klasėse integruojamas į kitas bendrojo ugdymo programas, o 9–10 klasėse mokomas kaip atskiras kursas. Vyresniems ir jaunesniems mokiniams sudaryti sąlygas mokytis pilietinio ugdymo gali pati mokykla.


Bendrojoje pilietinio ugdymo programoje pilietiškumas skirstomas į tris sritis: visuomenės pažinimas ir tyrinėjimas, dalyvavimas ir pokyčių inicijavimas visuomenėje, socialinių ryšių kūrimas ir palaikymas. Šios kompetencijos įgyjamos skirtingose klasėse pagal jaunimo brandą.

„Bet visada turi atsirasti žmogus – mokytojas, kuris seks tomis gairėmis. Kitu atveju programa lieka rašytine. Pažįstu labai pilietiškų mokytojų ir mokinių, bet žinau ir atvejį, kai dėl direktorės įsitikinimų mokykloje nebuvo leista švęsti Sausio 13-osios“, – apibendrina E. Banytė.

Pilietinio ugdymo problema: žinios nepasiekia mokinių

2012 m. „Vilmorus“ atliktas tyrimas rodo, kad tiek mokytojai, tiek mokiniai kelia klausimą dėl pilietinio ugdymo kokybės mokyklose. Mokiniai teigia gaunantys tik teorines žinias, o labiau norėtų domėtis aktualiais juos supančiais dalykais.

„Šiemet teko dalyvauti tikrinant studentų Konstitucijos egzaminą, liūdna, bet net teorinės žinios apie Konstituciją studentų nėra gerai įsisavintos. Rezultatai prasti, nes tokie dalykai mokykloje mokomi sausai, o universitete ar kolegijoje neatnaujinami“, – sako Vilniaus kolegijos dėstytoja.


Žvelgiant iš kitos perspektyvos, pilietinio ugdymo pagrindai praverčia prieštaringai vertiname lietuvių kalbos brandos egzamine. Jo metu neretai rašymo užduoties tema formuluojama pilietiškumo pagrindu.

Bet ir čia mokytoja, Konstitucijos egzamino vertintoja E. Banytė įžvelgia problemą: „Temos, formuluojamos literatūros pagrindu ir, sakyčiau, kad yra labai susijusios su tautiškumu, o ne su pilietiškumu plačiąja prasme“.

Pastaraisiais metais – teigiamas pilietinio ugdymo pokytis

To paties „Vilmorus“ atlikto tyrimo metu mokytojai teigė, kad daug pilietinės ugdymo veiklos yra susiję su aktyvia visuomenine veikla, taip skatinant moksleivius integruotis į bendruomenę. Moksleiviai teigė, jog tokios veiklos per maža ir įsitraukimas galėtų būti didesnis.

Praėjus šešeriems metams matyti teigiamas pokytis: daugelis konkursui „Tėvyne mūsų“ siunčiamų iniciatyvų yra susijusios su bendruomenės vienijimu. Ir ne mokytojai, o mokiniai patys aktyviai sugalvoja ir skatina tokią veiklą.

Jaunimas, aktyviai prisidedantis prie teigiamų aplinkos ir bendruomenės pokyčių, yra kviečiamas dalyvauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamame konkurse „Tėvyne mūsų“, registruojantis tinklalapyje www.tevynemusu.lt.




Publikuota: 2018-12-10 11:18:06

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai