|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Švietimas
Tai matyti ir pilietiškiausių jaunimo iniciatyvų konkursui „Tėvyne mūsų“ anketose: iš vienų mokyklų sulaukiama šimtų anketų, iš kitų – nieko. Apie susidariusią nevienalytę pilietinio ugdymo situaciją švietimo įstaigose savo nomonę turi ir Vilniaus kolegijos dėstytoja, buvusi Vilniaus licėjaus ir Valdorfo mokyklos mokytoja Elžbieta Banytė. „Pirmiausia reikėtų turėti omenyje, kad visgi ne mokykla, o tėvai formuoja pilietiškumo pagrindus. Mokykla gali tik pastiprinti. Visose mokyklose labai skirtinga situacija: tiek kalbant apie bendrąjį ugdymą, tiek išskiriant pilietinį ugdymą“, – sako E. Banytė. Pilietinis ugdymas 5–10 klasėse integruojamas į kitas bendrojo ugdymo programas, o 9–10 klasėse mokomas kaip atskiras kursas. Vyresniems ir jaunesniems mokiniams sudaryti sąlygas mokytis pilietinio ugdymo gali pati mokykla. Bendrojoje pilietinio ugdymo programoje pilietiškumas skirstomas į tris sritis: visuomenės pažinimas ir tyrinėjimas, dalyvavimas ir pokyčių inicijavimas visuomenėje, socialinių ryšių kūrimas ir palaikymas. Šios kompetencijos įgyjamos skirtingose klasėse pagal jaunimo brandą. „Bet visada turi atsirasti žmogus – mokytojas, kuris seks tomis gairėmis. Kitu atveju programa lieka rašytine. Pažįstu labai pilietiškų mokytojų ir mokinių, bet žinau ir atvejį, kai dėl direktorės įsitikinimų mokykloje nebuvo leista švęsti Sausio 13-osios“, – apibendrina E. Banytė. 2012 m. „Vilmorus“ atliktas tyrimas rodo, kad tiek mokytojai, tiek mokiniai kelia klausimą dėl pilietinio ugdymo kokybės mokyklose. Mokiniai teigia gaunantys tik teorines žinias, o labiau norėtų domėtis aktualiais juos supančiais dalykais. „Šiemet teko dalyvauti tikrinant studentų Konstitucijos egzaminą, liūdna, bet net teorinės žinios apie Konstituciją studentų nėra gerai įsisavintos. Rezultatai prasti, nes tokie dalykai mokykloje mokomi sausai, o universitete ar kolegijoje neatnaujinami“, – sako Vilniaus kolegijos dėstytoja. Žvelgiant iš kitos perspektyvos, pilietinio ugdymo pagrindai praverčia prieštaringai vertiname lietuvių kalbos brandos egzamine. Jo metu neretai rašymo užduoties tema formuluojama pilietiškumo pagrindu. Bet ir čia mokytoja, Konstitucijos egzamino vertintoja E. Banytė įžvelgia problemą: „Temos, formuluojamos literatūros pagrindu ir, sakyčiau, kad yra labai susijusios su tautiškumu, o ne su pilietiškumu plačiąja prasme“. To paties „Vilmorus“ atlikto tyrimo metu mokytojai teigė, kad daug pilietinės ugdymo veiklos yra susiję su aktyvia visuomenine veikla, taip skatinant moksleivius integruotis į bendruomenę. Moksleiviai teigė, jog tokios veiklos per maža ir įsitraukimas galėtų būti didesnis. Praėjus šešeriems metams matyti teigiamas pokytis: daugelis konkursui „Tėvyne mūsų“ siunčiamų iniciatyvų yra susijusios su bendruomenės vienijimu. Ir ne mokytojai, o mokiniai patys aktyviai sugalvoja ir skatina tokią veiklą. Jaunimas, aktyviai prisidedantis prie teigiamų aplinkos ir bendruomenės pokyčių, yra kviečiamas dalyvauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamame konkurse „Tėvyne mūsų“, registruojantis tinklalapyje www.tevynemusu.lt. Publikuota: 2018-12-10 11:18:06 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|