„Santaka“ / Profesinio mokymo įstaigos išlikimo planas dar tik įgauna kontūrus / Problema

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Problema

Dalinkitės:  


Pasak MPRC Vilkaviškio syriaus vedėjo Gražvydo Šliauterio, mokymo įstaigoms spėti su besikeičiančiomis technologijomis – praktiškai neįmanoma.

Autorės nuotr.


Profesinio mokymo įstaigos išlikimo planas dar tik įgauna kontūrus


Prieš pusmetį Marijampolės profesinio rengimo centro (MPRC) Vilkaviškio skyriaus likimas pakibo ant plauko – įstaigai neleista priimti naujų mokinių ir 2020 m. planuota ją uždaryti.

Įsikišus Vilkaviškio rajono valdžiai ir Seimo nariui Algirdui Butkevičiui, skyriui vėl leista priimti naujų mokinių, tačiau tolesnis mokyklos likimas vis dar labai miglotas. Naujų mokinių šįmet priimta, tačiau, kaip teigė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, ar ši įstaiga nebus uždaryta ateityje, priklausys nuo jos bendruomenės pastangų. Minties po pusantrų metų panaikinti Vilkaviškio skyrių neatsisakyta. Tačiau mokyklai dar duota laiko iš esmės pasikeisti ir įrodyti, kad yra reikalinga.



Kaip sekasi šiai mokymo įstaigai atsinaujinti, pasiteiravome MPRC Vilkaviškio skyriaus vedėjo Gražvydo ŠLIAUTERIO .



– Praėjo beveik pusmetis, kai mokyklai suteikta šiek tiek vilties. Ar jau turite konkretų planą ir ar jis įgauna apčiuopiamų darbų pavidalą?

– Mes nesame savarankiška įstaiga, o MPRC skyrius, tad patys nieko nesprendžiame. Sudaryta darbo grupė, kurioje esu ir aš, kuriamas planas, jį pateiksime Švietimo ir mokslo ministerijai. Planuojame pasiūlyti tris naujas profesinio mokymo programas. Dvi iš jų bus susijusios su informacinėmis technologijomis. Pas mus esančios trys mokymo programos yra pačios reikalingiausios ne tik rajone, bet ir apskrityje. Jei pavyktų pridėti dar kelias, būtume labai patrauklūs ne tik jaunimui.




– Kaip manote, kodėl būtent virš Jūsų vadovaujamos įstaigos pakibo Damoklo kardas?

– Atsakymas paprastas – optimizavimas. Kaip uždarinėjamos bendrojo lavinimo mokyklos, ketinama mažinti ligoninių skaičių, taip ir čia. Profesinių rengimo centrų tinklas Lietuvoje labai tankus – jų priskaičiuojama per 70, planuojama palikti tik 46 – tiek, kiek yra sektorinių mokymo centrų.

Mums sakoma, kad esame netoli Marijampolės, panašių profesijų specialistus – virėjus ir apdailininkus ruošia ir marijampoliečiai. Jie neturi tik technikos priežiūros verslo darbuotojo programos. Jei uždarytų mūsų skyrių, tai minėtą programą kartu su mūsų dėstytojais perkeltų į Marijampolę. Ministerijos atstovai motyvuoja tuo, kad atstumas nedidelis, tad vilkaviškiečiai gali važiuoti mokytis į Marijampolę. Tačiau taip nėra, žmonėms į Vilkaviškį atvykti nelengva, o ką jau kalbėti apie kitus miestus.

Labiausiai stengsimės kreipti ministerijos dėmesį į tai, kad mūsų regione yra tik viena tokio tipo mokymo įstaiga, kai kituose priskaičiuojama po 5–6, derėdamiesi teiksime šį argumentą.



– Gal išsigelbėti padėtų, pavyzdžiui, mokomosios bazės atnaujinimas?


– Visada sakau, kad spėti su naujausiomis technologijomis profesinio rengimo centrams nėra šansų. Viskas kinta labai greitai ir prisitaikyti prie tokio tempo, drįstu sakyti, negalėtų jokia mokymo įstaiga. Dėl to mes bendradarbiaujame su verslininkais, vežame mokinius atlikti praktiką į įmones. Virėjus mielai priima ir mūsų rajono, ir Marijampolės kavinės. Turime socialinius partnerius ir pas juos organizuojame pamokas neformalioje aplinkoje. Būna, kad mūsų mokiniai lieka dirbti įmonėse, kuriose atliko praktiką. Profesija paklausi, virėjų paruošiame nemažai, tačiau jie ieško darbo su geresniu atlyginimu negu mūsų rajone, tad dažniausiai čia nepasilieka.

Technikos priežiūros darbuotojų mokymo bazė labai gera. Marijampolėje yra net du modernūs sektoriniai mokymo centrai: žemės ūkio technologijų ir melioracijos (kelių statybos bei remonto). Teorines žinias mūsų mokiniai gauna skyriuje, o mokytis praktinių dalykų vežame į Marijampolę. Vilkaviškyje turime modernų traktorių, kuriuo mokiniai mokosi vairuoti. Turime savo laukus – apie 5 ha, kur jie mokosi arti, akėti. Yra viskas, ko reikia. Kol nebuvo sektorinių centrų, mūsų mokiniai turėjo galimybę mokytis su modernia technika, nes bendradarbiavome su rajono ūkininkais.




– Kavinėms trūksta padavėjų, kodėl neruošiate šios profesijos atstovų?

– Juos ruošia Marijampolės ir Kudirkos Naumiesčio skyriai, tad Vilkaviškyje, kaip minėjau, tos pačios profesijos mokyti neleidžiama. Nors profesija paklausi, bet mūsų rajono gyventojai jos mokytis į minėtus skyrius nevažiuoja.



– Kai įstaigai reikia kovoti dėl išlikimo, visada ieškoma kaltų ir dažniausiai akys krypsta į vadovą.

– Kiek vadovauju šiai įstaigai, niekada nebuvo, kad sėdėtume vietoje. Nors esame padalinys, nevengiame bendradarbiauti su vietos valdžia, kuri visada mums geranoriškai padeda. Nuolat palaikome ryšį su vietine Užimtumo tarnyba (buvusi darbo birža – aut. past.), pas mus mokosi ir jos siunčiami žmonės. Būtent Užimtumo tarnybos Vilkaviškio skyriaus vadovė Reda Besasparienė ir yra didžiausia mūsų palaikytoja. Uždarius mūsų skyrių tarnyba neturėtų kur siųsti mokytis žmonių, nes į kitus miestus žmonės iš kaimų važiuoti nesiryžta. Šįmet į profesinį mokymą atsiųsti 52 bedarbiai pas mus įgijo virėjų, siuvėjų, valytojų, traktorininkų profesines kvalifikacijas, pernai mokslus baigė 81 asmuo. Dabar mokosi valytojų bei virėjų grupės. Pernai ypač paklausios buvo siuvėjos. Jų baigė net 3 grupės. Turime galimybę mokyti daugybės profesijų, esame įgiję bent keturiasdešimt licencijų. Tačiau viskas priklauso nuo to, ar ministerija leidžia mokyti vienos ar kitos profesijos.

Mes viliojame jaunimą: važiuojame į rajono mokyklas, skyriuje rengiame atvirų durų dienas, rodome, ko mokome. Tikrai nesame prasčiausi iš skyrių. Turime žmonių, kurie labai gerai mokėsi, įsteigė savo verslus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vieną mūsų absolventą Mantą Kalasauską už mokslo rezultatus apdovanojo Ministras Pirmininkas.

Manau, kad Vilkaviškio skyriaus uždarymas – politinis sprendimas ir priklauso ne nuo rezultatų, o nuo politikų įtakos. Dėl to visi bendrai ieškome būdų, kaip įtikinti politikus, jog mokyklos uždarymas duos daugiau žalos nei naudos.



– Mokyklai galbūt geriau būti savarankiškai?

– Kai atėjau dirbti prieš 12 metų, čia jau buvo skyrius, priklausantis Marijampolės centrui. Kiek žinau, 1999 m. mokyklai buvo kilusi uždarymo grėsmė, nes slėgė tūkstantinės skolos. Mokymo įstaigą išgelbėjo centro kūrimasis. MPRC, priglobusi mus po savo sparnu, sumokėjo skolas. Teko susimažinti teritoriją, beveik trečdalį atidavėme rajono Savivaldybei, dar dėl vienos dalies ruošiami dokumentai – ji bus atiduota turto bankui. Esame atsisakę bendrabučio, sutaupėme šildymo išlaidų.


Savarankiškumas mums dabar nebūtų išeitis, nes žmonių mažėja, mokinių – dar labiau. Sutinku, kad tenka derėtis, tartis dėl įvairių sprendimų su MPRC, bet mums tikrai geriau būti vienu vienetu nei atskirai.



– Šalyje vyksta žiemos priėmimas į profesinio mokymo įstaigas. Ar Vilkaviškio skyriui pakanka mokinių?

– Mūsų įstaiga šiuo metu priima į technikos priežiūros verslo darbuotojų tęstinę programą, į valstybės nefinansuojamas vietas. Tai – pakartotinis priėmimas į tas vietas, kurios liko nuo vasaros priėmimo. Metams ši programa kainuoja per 1200 eurų. Turime 31 laisvą vietą, galima registruotis. Priėmimas vykdomas per LAMA BPO programą. Visų kitų profesijų mokymo programų visos vietos užpildytos. Technikų grupėje leista turėti 19, virėjų 12, tai tiek ir turime. Kai priėmimas vykdomas per LAMA BPO sistemą, mes daug ko negalime daryti. Pavyzdžiui, negalime atgal priimti mokinio, kuris iš skyriaus išėjo, bet persigalvojo ir norėtų grįžti. Jis turi stoti kitais mokslo metais iš naujo.



– Ar daug yra norinčiųjų mokytis profesijos?

– Kaip matote, norinčiųjų yra. Mums duotos vietos užpildytos. Turime labai gerai besimokančių jaunuolių, atėjusių iš vidurinių mokyklų su gerais pažymiais, bet norinčių greičiau įsigyti profesiją. Daugelis prasčiau besimokiusiųjų vidurinėje čia atranda save, nes ten buvo užgožti smarkesnių mokinių. Skyriuje jie tarsi pražysta. Gabius mokinius siunčiame stažuotis į užsienį. Pernai keli buvo išvykę į Portugaliją, šįmet – į Graikiją, anksčiau – į Turkiją. Mūsų mokytojai labai geri ir randa priėjimą prie kiekvieno. Šiuo metu turime per 130 mokinių. O kur dar kvalifikaciją įgiję suaugusieji?! Būtų labai gaila, jei ši įstaiga išnyktų. Tad mes nesiruošiame nuleisti rankų.




Galerija: MPRC Vilkaviškio skyrius




Publikuota: 2018-12-04 10:35:16

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai