„Santaka“ / Paežerių mokyklos istorijoje – jubiliejus / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda plastikinį 1 t talpos konteinerį (metaliniame rėme su prailgintu išleidimo čiaupu) vandeniui, kurui, skystoms trąšoms ir pan. Yra galimybė atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2019-05-26 09:34:13

Buhalterė ieško papildomo darbo. Tvarko įmonių, ūkininkų buhalteriją. Tel. 8 678 70 201.
Galioja iki: 2019-05-31 16:30:41

3 greta esančius sodus „Pasagos“ bendrijoje. Bendras plotas 12 a. Tel. 8 637 22 279.
Galioja iki: 2019-06-01 15:31:53



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Tipinė mokykla su mokytojo butu Paežerių kaime buvo pastatyta XIX a. pabaigoje.

Paežerių mokyklos istorijoje – jubiliejus



Lapkričio 30 d. Paežerių pagrindinėje mokykloje bus švenčiamas jos įkūrimo 150-ies metų jubiliejus. Tai viena iš seniausių mokyklų rajone.



Pradinė mokykla

1868 m. vienoje Paežerių valsčiaus namo patalpoje buvo įsteigta trijų skyrių kaimo pradinė mokykla. Po tuo pačiu stogu buvo įkurdinta ir valsčiaus areštinė (daboklė).

Paežerių valsčiaus mokykla įkurta viena iš pirmųjų apskrityje, tad pradžia buvo nelengva. Mokslo metai prasidėjo tik lapkritį, nes iki tol dauguma vaikų dar ganė gyvulius.

Valsčiaus užsakymu staliai padarė apie penkiolika keturviečių ir penkiaviečių suolų. Į mokyklą dirbti valdžia atsiuntė mokytoją Juozą Grudzinską. Jis mokinius rusino, griežtai draudė kalbėti lietuviškai, o prakalbusįjį nubausdavo, liepdamas ant kaklo užsidėti lentelę su lotynišku užrašu „Kalbėti lietuviškai draudžiama“. Ją vaikas turėjo nešioti tol, kol lietuviškai prasitardavo kitas mokinys. Klasėje ant sienos kabojo rūstaus caro portretas. Į tokios mokyklos pirmąjį skyrių vienas iš pirmųjų savo dešimtmetį sūnų Vincuką atvedė kaimo ūkininkas Motiejus Kudirka.

1869 m. mokyklą lankė koks pusšimtis mokinių, o po metų jų buvo jau apie aštuonias dešimtis. Mažiausiai vaikų mokėsi trečiame skyriuje, nes mokslus jame tęsdavo tik tie, kuriuos ruošdavo į gimnaziją, raštines ir kariuomenę.

1878 m. į Paežerių pradžios mokyklą mokytojauti paskirtas Jurgis Vencius. Jis buvo mokęsis šioje mokykloje ir turėjo surinkęs daug kraštotyrinės medžiagos apie Paežerius. J. Vencius dirbo ketverius metus, išleido keturias mokinių laidas, paskui išsikėlė į Vilkaviškį. Jo mokiniai buvo Antanas Kriščiukaitis-Aišbė ir Jonas Andziulis.

A. Kriščiukaitis-Aišbė – garsus teisininkas, 1918 m. paskirtas Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininku. Jis buvo lietuviško vadovėlio „Naujas elementorius vaikams dovanėlė“, išleisto spaudos draudimo metais, autorius. Savo negausiais apsakymais pelnė talentingo prozininko vardą. Jo apsakymas „Brička“ buvo tuo metu naujo literatūrinio žanro kūrinys.

J. Andziulis laikytas mokyčiausiu Paežerių valsčiaus ūkininku. 1906 m. jis buvo paskirtas Paežerių valsčiaus vaitu, 1910 m. – Vilkaviškio Taikos teisėju, o 1920 m. išrinktas Lietuvos Steigiamojo Seimo deputatu. Vėliau J. Andziulis tapo Vilkaviškio apskrities tarybos pirmininku. Juo dirbdamas Vilkaviškyje įsteigė ligoninę ir senelių prieglaudą.

1882 m. Paežeriuose pradėjo mokytojauti kraštietis Antanas Kilna. Jis vaikus slapta mokė lietuvių kalbos. Lietuviškų elementorių nebuvo, tai teko mokyti iš maldaknygių. Tuo metu mokykloje rusiškos buvo tik pamokos, o per pertraukas buvo girdėti lietuvių kalba.

1888–1890 m. dirbti paskirtas jaunas Veiverių seminarijos mokytojas Matas Sabas. Jis buvo prastas pedagogas, labiau priminė generolą, kuris mokinius muštravo kaip kareivėlius.

„Kartą mokinė Bronė Venciūtė padavė kitam mokiniui – Petrui Rimšai obuolį ir šis atsidėkodamas ją pabučiavo. Už tai mokytojas M. Sabas Petrą pastatė į kampą, visos mergaitės eidamos pro šalį turėjo į jį spjaudyti. Gerai, kad tų mergaičių tada mažai buvo... Aš tik pažiūrėjau į tą pusę ir nespjoviau“, – mokyklos istorijoje cituojama buvusi mokinė.

S. Rimša, sužinojęs, kad iš jo sūnaus buvo taip tyčiojamasi, pasiskundė Vilkaviškio valdžiai. Ši faktus patikrino ir mokytoją M. Sabą perkėlė į Alvitą.

1890 m. Paežerių pradinėje mokykloje pradėjo dirbti Jurgis Kurauskas, kultūringas ir taktiškas mokytojas. Jis pastebėdavo mokinių gabumus ir nuspėdavo, kas iš jų bus ateityje. Neapsiriko atspėdamas ir skulptoriaus, grafiko, medalisto P. Rimšos ateitį.

Apie 1892–1893 m. Paežeriuose pastatė tipinę mokyklą su mokytojo butu. Šalia buvo margas (maždaug pusė hektaro – red. past.) žemės daržui ir sodui. Naujoji mokykla buvo geresnė už buvusias valsčiaus patalpas ir, svarbiausia, priešais nebuvo daboklės, kurioje vaikai matydavo girtus vyrus.

1899–1907 m. Paežerių mokykloje mokytojavo Pijus Gumauskas. Jis buvo labai griežtas, reiklus, dažnai bausdavo mokinius liniuote. Per darbo metus jis išleido daug gabių mokinių: Konstantiną Šeštoką (Algirdą Margerį) ir daktarą Antaną Petriką, Amerikoje baigusius medicinos mokslus. Mokė dvi garsias paežerietes Onutę Valaitytę ir Mariją Andziulytę (J. Andziulio dukterį). Pradėjusios lankyti mokyklą jos pakeitė anų laikų požiūrį, kad mergaitėms mokslo nereikia, nes jų pareiga namuose „šaukštus mazgoti, vaikus supti ir bažnyčioje klūpoti“.

M. Andziulytė baigė istorijos-filosofijos fakultetą Friburge (Šveicarijoje) ir apgynė disertaciją „Žemaičių krikščionybės pradžia“. Gavusi istorijos mokslų daktarės laipsnį rašė spaudoje Vaidilutės slapyvardžiu. O. Valaitytė taip pat įgijo aukštąjį humanitarinį išsilavinimą. 1918 m. Naumiestyje ji įsteigė „Žiburio“ gimnaziją, kuriai vadovavo iki 1919 m.

1907 m. Paežeriuose pradėjęs dirbti mokytojas Vincas Šlekys mokė geografijos mokslų daktaru, profesoriumi tapusį Kazimierą Bieliuką.

Septynmetė mokykla

Nuo 1939 m. rudens Paežeriuose planuota steigti septynmetę mokyklą. 1940 m. prie Paežerių–Opšrūtų kelio kryžkelės buvo numatyta statyti naują Vinco Kudirkos vardu pavadintą mokyklą. Jau ir akmenys buvo pradėti vežti, bet statybas nutraukė karas.

Daug sunkumų mokykla patyrė pirmaisiais pokario metais: pastatai apgadinti, trūko inventoriaus, mokymo priemonių. „Lietus bėga per mokyklos stogą taip, kad mokiniai mokykloje prisemia batus, langų taip pat nėra“, – parašyta tėvų susirinkimo protokole 1944–1945 mokslo metais.

Septynmetė progimnazija

1948 m. mokykla pavadinta septynmete progimnazija. 1950 m. jai vadovauti pradėjo Algirdas Mičiulis. Nuo 1951 m. V–VII klasių mokiniai ėmė mokytis buvusio ūkininko Jono Miliausko name.

1959 –1964 m. mokyklai vadovavo Algirdas Černeckis, ją lankė mokiniai iš Paežerių, Alksnėnų, Parausių, Oželių, Gudelių apylinkių. Mokykloje buvo 12 vietų metalo ir medžio dirbtuvės, įkurtas mokomasis-bandomasis sklypas.

Aštuonmetė mokykla

Nuo 1960 iki 1969 m. mokykloje veikė kaimo jaunimo VIII klasė. 1961 m. mokyklą baigė pirmoji aštuntokų laida. Mokytojas Stasys Ankevičius 1958 m. subūrė akordeonininkų ansamblį, kuris pasirodydavo mokyklos ir rajono šventėse.

1964 m. mokyklos direktoriumi paskirtas Vytautas Grinius, mokytojavęs joje nuo 1951 m.

1966 m. vasarą į Paežerius atvyko svečias iš Amerikos dr. A. Petrika, buvęs šios kaimo mokyklos mokinys. Paežeriečiai dėkingi jam už Vinco Kudirkos muziejaus idėją ir už 1967 m. pastatytą naują mokyklą.

1965 m. pradėtas sodinti šimto obelų sodas. Medeliais pasirūpino girininkas B. Klimas, sodino mokytojai O. Klimienė ir J. Stankevičius su mokiniais. Daug retų dekoratyvinių krūmų ir medžių sodinukų iš įvairiausių Lietuvos vietų parvežė direktorius V. Grinius. Už gamtosauginę veiklą mokykla pelnė pereinamąjį respublikinį prizą.

Statusas vis keitėsi

Nuo 1969 iki 1970 m. mokykla buvo devynmetė, nuo 1970 iki 1986 m. – aštuonmetė, 1986–1987 m. Paežeriuose veikė nepilna vidurinė mokykla, o nuo 1987 iki 1994 m. ji vėl vadinosi devynmete.

Labai populiarus buvo jaunųjų gamtininkų būrelis (vadovės O. Klimienė ir V. Petkevičienė). Sykiu su girininkija organizuotos kasmetinės Paukščių dienos, keliami inkilai. Iš girininkijos ir kolūkio mokykla gaudavo daug paramos.

Neturėdami sporto salės mokiniai sportuodavo lauko stadione, o žiemą – ir mokyklos koridoriuje. Kadangi mokykla buvo traukos centras, kolūkio lėšomis pradėta statyti sporto salė – tuo metu viena didžiausių rajone. 1988 m., švenčiant V. Kudirkos 140 metų jubiliejų, salė jau buvo pastatyta.

1990 m. direktoriauti buvo paskirtas Donatas Dambrauskas. Jis pasirūpino, kad mokykla turėtų aktų salę ir dirbtuves.

1994 m. įstaiga tapo Paežerių pagrindine mokykla. 1995 m. jai vadovauti ėmėsi direktoriaus pavaduotoja dirbusi Vida Petkevičienė. Eksperimentinio sklypo vietoje pasodintas ąžuolynas, atnaujinta materialinė bazė.

1997 m. įstaigoje lankytojams duris atvėrė mokyklos muziejus. Jam vadovavo pedagogės L. J. Kraulėdienė ir J. Kiverienė. Daug vertingų eksponatų ir knygų muziejui padovanojo mokytojas S. Ankevičius.

1999 m. pradėjo veikti priešmokyklinio ugdymo grupė. Nuo 2000-ųjų mokykla turi 10 klasių.

Kolektyvas bendradarbiauja su kitomis mokyklomis. Ypač graži draugystė iki šiol sieja su Šakių rajono savivaldybės Plokščių mokykla.

Nuo 2016 m. direktorės pareigas laikinai eina Roma Ciplijauskienė. Mokykloje naujai įrengtos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės patalpos. Mokiniai dalyvauja rajoniniuose ir respublikiniuose konkursuose, vykdo projektinę veiklą.

Paežerių pagrindinės mokyklos bendruomenė maloniai kviečia visus lapkričio 30 d., penktadienį, dalyvauti mokyklos 150 metų jubiliejaus šventėje.

• 11 val. bus aukojamos šv. Mišios Paežerių koplyčioje.

• 12.30 val. mokyklos aktų salėje vyks šventinis renginys „Sugrįžtame ieškoti pėdsakų jaunystės“.

Laukiame Jūsų!





Lionė KRAULĖDIENĖ



Paežerių pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja, muziejaus įkūrėja




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pilviškiečiai džiaugiasi pasirinkę gėlininkystės verslą
* Rašytojos Dainos Opolskaitės knyga įvertinta solidžia premija
* Paramos renginiai padeda augti talentams
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kas Jums svarbiausia darbovietėje?
Kolektyvo mikroklimatas.
Aiškios atsakomybės.
Įmonės patikimumas.
Karjeros galimybės.
Atlygis ir finansinis skatinimas.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas veiksmažodis „įdabartinti“?
Taip, naujadaras įdabartinti vartojamas reikšme „perkelti į dabartį; padaryti prieinamą dabartyje; suteikti dabarties pavidalą“. Pvz.: Režisieriai savo filmuose stengiasi įdabartinti istoriją. Bendrojoje vartosenoje prigijo ir daiktavardis įdabartinimas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas