Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-12-28 09:36

---

Sutuoktiniai tarpusavyje sutaria puikiai – Romaldas neprieštarauja, kai Laima sumano kokį nors „perversmą“ savo moteriškame ūkyje, ir visada griebiasi jai padėti.

Autorės nuotr.

Už Pūstapėdžių kaimo ribos, netoli kelio, ne taip seniai iškilo gražus mūriukas. Čia prieš trejetą metų apsigyveno jauna ūkininkų Romaldo ir Laimos Vaišnių šeima. Šįmet jie pripažinti geriausiai ūkininkaujančiais visame rajone.

Už ką gavo nominaciją, Vaišniai sakė nelabai suprantantys. Šeima neaugina gyvulių, jų ūkyje neteka pieno upės ir paramos jokios dar negavę, tik projektą parašę, mat labai reikia naujos technikos. Ir tvarkant aplinką dar reikia daug darbo įdėti, kad taptų panaši į tokią, kokią įsivaizduoja šeimininkai, o čia staiga toks įvertinimas…



Namus pastatė nuosavuose laukuose

– Šioje vietoje susidarė toks lyg žemės trikampis – nei arsi, nei ką sėsi, tai nutarėme statytis namus, – apie savo įsikūrimo pradžią pasakojo Romaldas. – Iš pradžių daug vargo buvo. Patys rengėme kanalizaciją, nepavyko, teko perdaryti iš naujo, juk ne specialistai esame.

Vaišnių kiemas – apie du hektarai. Visą teritoriją, apsėtą žole, ir vyro su tėčiu padėtus įrengti gėlynus prižiūri namų šeimininkė Laimutė. Lieknutė moteris namuose prižiūri ir du būsimuosius užvadėlius – čiauškutę penkerių metukų Medą ir dar trejų nesulaukusį rimtuolį Džiugą. Vaikučių mamytė pagal išsilavinimą – pedagogė. Ji sakė, kad žinias kol kas pritaiko auklėdama savo atžalas.

Ūkininkauti išmoko iš tėvų

Ūkį Romaldas savo vardu įregistravo prieš gerą dešimtmetį. Ūkininkavo ir abiejų sutuoktinių tėvai, tad šis dalykas Vaišniams nebuvo naujas. Šeima užsiima augalininkyste, padeda ir savo ūkyje dar krutantiems bei gyvulius prižiūrintiems tėvams apsirūpinti pašarais.

Laimos tėtis bemaž visas vasaras praleidžia dukters namuose. Jis padeda ir prie statybų, ir prie ūkio darbų. Dirbamų laukų plotai nemaži – apie 170 hektarų. Juose auga įvairios kutūros: javai, rapsai, cukriniai runkeliai.



Neatsispyrė eglučių kerams

Neseniai šeima pradėjo auginti sidabrines eglutes. Naujieji jų laukų želdiniai užima 8 arų plotą. Vėliau ruošiamasi plėstis.

– Pelno teks palaukti, medeliai taip greitai kaip javai neauga, jiems reikia bemaž dešimtmečio, kad tiktų parduoti, – kalbėjo Romaldas. – Nors daug kas sakė, kad eglutės sunkiai prigyja, bet mūsiškės šaknis įleido stebėtinai gerai. Žemės čia neblogos, tad ir medeliai gal užaugs greičiau.

Dabar apie pusšimčio arų plote stiebiasi pustrečio tūkstančio žaliaskarių.

– Pavasarį man teks užsiimti medelių formavimu, – nuogąstavo Laima. – Niekada nesu to dariusi, nežinau, kaip pavyks.



Žmona laiko svarbiausius namų kampus

Kol kas, atrodo, viskas, ko imasi jaunoji Vaišnienė, sekasi kaip iš pypkės. Moteris pati prižiūri aplinką, niekam neleidžia kištis į savo valdas, nebent paprašo pagalbos, kai reikia vyriškos rankos. Anksčiau visą didžiulę teritoriją ji pati pjaudavo su žoliapjove, dabar vyras įtaisė traktoriuką, tad darbas vyksta žymiai sparčiau. Naujos technikos Laima nepatiki niekam kitam.

Jos žinioje ir du nemaži šiltnamiai, kuriuose augina pomidorus, agurkus. Daržovės niekuo nepurkštos, šeima naudoja jas sau ir parduoda pažįstamiems, nuveža tėvams. Nors po žiemos visos palangės būna nustatinėtos loveliais su besikalančiais daigais, Laima sakė, kad auginti daržoves jai patinka. Šeimininkė savo reikmėms užsiaugina ir apie pusšimtį broilerių, tad darbų jai užtenka ne tik virtuvėje.

– Kartais ir tų darbų jai neužtenka, – šypsojosi vyras, – dar ji galvoja plėsti šiltnamius, o vieną vasarą buvo įjunkusi į žvejybą. Mat šalia namų iškastoje kūdroje matė nemažas žuvų nugaras, tad su meškere vis droždavo, kada tik laiko ištaikiusi. Azarto buvo pagauti ir giminaičiai, kurių kiekvieną vasarą čia būna pilnas kiemas.



Savais namais džiaugiasi

Anksčiau Laima ir Romaldas gyveno pas tėvus. Šeima nesako, kad buvo negerai, bet labai džiaugiasi turėdami savo būstą.

– Namukas šiltas, greitai pastatėme, – atviravo Romaldas. – Konstrukcija paprasta – apmūrytas karkasas. Per didelio nenorėjome, toks mums – kaip tik.

Jaukioje svetainėje priimdama svečius vietos stygiumi nesiskundė ir šeimininkė. Čia pat ir ramybe dvelkiantis akvariumas, palikta nemaža vietos Kalėdų eglutei, kurią šeimininkė puošia senaisiais, iš tėvų atsineštais įvairiaspalviais stikliniais visokių formų žaislais.

– Tiesiog esu laiminga, galėdama pro langus akimis aprėpti tokį didžiulį plotą, – pasakojo Laima. – Kelią ir nuo jo vasarą kylančias dulkes ilgainiui užstos augantys spygliuočiai, bus jaukiau, privačiau. Į kiemą išleidusi vaikus, visada juos matau kaip ant delno, nebent mažasis Džiugas nulenda į angarą, kur mėgsta pasikuisti nuo tėvuko darbų likusiose drožlėse.

Į kieme pastatytą angarą dirbtuvės perkeltos tik šį pavasarį. Laima sakė besijaučianti saugiau, kai kieme nuolat sukinėjasi savi vyrai. Kol technika buvo patalpoje toli nuo namų, vienai laukuose nebuvo labai jauku. Vos virstelėjus durims, šeimininkė jau klausdavo, kas atėjo, – maža kas šiais laikais. Todėl kiemą budriai saugo trys nemaži šunys.

Šeimos planuose – nuosavo miško sodinimas. Vaišniai visada linkę žiūrėti į priekį.

– Toje vietoje, kur norime sodinti mišką, žemė prasta, kiek pasėji – viskas į nuostolį, – porino namų šeimininkas. – O miškas vis tiek kada nors užaugs, gal pensijoj būdami malkų šalia galėsime pasipjauti, – ir vėl šmaikštavo šeimininkas.



Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---