|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Karjera
|
|
|
Romualdas Sveikata iš septynių gyvenimo dešimtmečių net 45-erius metus atidavė Vilkaviškio ligoninei.
Autorės nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Ilgametis gydytojas ir ligoninės vadovas Romualdas Sveikata šį mėnesį atšventė gražų jubiliejų. Medikas juokauja, kad jo metų gal nereikėtų sakyti, mat vilkaviškiečiai jį pažįsta visą amžinybę.
Simboliška pavardė
Kolegos gydytoją R. Sveikatą vadina savo įstaigos simboliu. Mat daugiau kaip du dešimtmečius vadovavęs rajono ligoninei jis buvo žinomas visos šalies medikų bendruomenėje. R. Sveikata juokauja, kad tam įtakos turėjo ir pavardė, labai jau simboliškai atspindinti jo profesiją.
Dėl šios skambios pavardės ir tėvai buvo nusprendę, kad vienas iš sūnų būtinai turi būti medikas. Kadangi abu vyresnieji broliai pasirinko kitas profesijas – veterinariją ir inžineriją – jauniausiajam Sveikatų sūnui Romualdui teko išpildyti tėvų svajonę.
Pats R. Sveikata apie vaikystę, prabėgusią Seredžiuje (Jurbarko r.), kalbėti nemėgsta, nes pokario laikas buvo sunkus ir jį lyginti su šiandiena labai sudėtinga. Tačiau studijos Kaune – visai kas kita. Visuomeniškam studentui Romualdui tas laikas prabėgo labai greitai. Po paskaitų jis žaidė krepšinį ne tik už universiteto, bet ir už Lietuvos medikų komandą, dalyvavo saviveiklos kolektyvuose.
Prikalbino brolis
Kai reikėjo rinktis studijų kryptį, jaunas medikas ilgai dvejojo. Nors urologijos profesorius Česlovas Sinkevičius studentą bandė nukreipti į savo sritį – kartu rašė mokslinius darbus apie inkstų patologijas, siuntė stažuotis į Bulgariją – ilgai dvejojęs Romualdas vis dėlto pasirinko chirurgiją.
Baigęs studijas R. Sveikata gavo daugybę pasiūlymų. Darbą siūlė ir rajonų, ir miestų ligoninės. Kai vietoj Kauno R. Sveikata pasirinko Vilkaviškį, jauną mediką didmiestyje pasilikti kvietęs profesorius suglumęs traukė pečiais. O jaunas chirurgas į Vilkaviškį nėrė stačia galva – iki tol net nematęs, kaip atrodo šio miesto ligoninė.
– Mano brolis tuomet jau buvo įsikūręs Vilkaviškyje ir labai gyrė šį miestą, – prisiminė ilgametis ligoninės vadovas. – Todėl aklai sutikau dirbti Vilkaviškio ligoninėje.
Įtraukė urologija
Tiesa, kai atvyko į Vilkaviškį, R. Sveikata prisipažino kiek nusivylęs. Mat ligoninė 1973 metais dar buvo įsikūrusi senose patalpose ir tikrai neprilygo kauniečių galimybėms.
Darbo krūvis buvo milžiniškas – per dieną tekdavo konsultuoti po šimtą ligonių. Gydytojas prisimena, kad grįžusiam po įtemptos darbo dienos jam pasireikšdavo akių nistagmas (nevalingi virpesiai), tačiau tų laikų gydytojai nebuvo pratę skųstis.
Pats Vilkaviškio miestas jam iškart patiko. Čia prigijo ir jo žmona Vida, įsisukusi į darbų ir karjeros verpetą. Čia užaugo abu sūnūs.
Galbūt atidirbęs paskyrimo laiką jaunas chirurgas būtų pasprukęs iš Vilkaviškio, tačiau netrukus per atsitiktines pažintis rajono vadovams tiesiai iš Maskvos pavyko „pramušti“ lėšų naujos ligoninės statybai. Tada darbo sąlygos pasikeitė neatpažįstamai. Be to, ligoninės urologams išvykus dirbti kitur, R. Sveikata prisiminė ankstesnes dvejones ir nutarė persikvalifikuoti. Teko daug ko mokytis iš naujo, važiuoti į specializacijas, tačiau urologija jį įtraukė.
Vertinga patirtis
Kai tuometis ligoninės vadovas Algimantas Šumskis jauną urologą pakvietė tapti pavaduotoju medicinai, R. Sveikata bandė atsikalbinėti. Mat pavaduotojui tekdavo dalyvauti Ekspertizės komisijose, o tai atimdavo daug laiko. Tačiau anuomet ligoninės vadovo žodis buvo kaip įsakymas, tad teko sutikti.
Vis dėlto R. Sveikata prisipažįsta vėliau nesigailėjęs šio karjeros posūkio, mat dalyvaudamas komisijose praplėtė savo akiratį ir kaip medikas, ir kaip vadovas.
Jam tekdavo važinėti po šalies ligonines, dideles pramonės įmones, pagal įvairius kriterijus vertinti įstaigų darbuotojų ar konkrečios teritorijos gyventojų sergamumą, jo priežastis, gydymo efektyvumą ir pan. Vėliau ši patirtis labai padėjo, kai dešimtmetį dirbęs vyriausiojo gydytojo pavaduotoju, R. Sveikata tapo ligoninės vadovu.
Jo vadovavimo laikotarpiu ligoninė suklestėjo. Gerai mokėdamas vokiečių kalbą R. Sveikata netruko užmegzti ryšius su Maltos ordinu. Padedant šiai organizacijai į ligoninę buvo atgabenta daug labdaros, rajone įkurta pirmoji slaugos įstaiga, kuri vėliau buvo perkelta į Gudkaimį ir tapo globos namais.
Žvelgia į priekį
Sunkiais pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais nepakako medikamentų, trūko lovų, patalynės, medicinos priemonių. Visas šias problemas padėjo spręsti labdara iš užsienio. Tad Vilkaviškio ligoninė tuo metu turėjo daug to, kuo kitos gydymo įstaigos pasigirti negalėjo.
Paklaustas, kuo labiausiai didžiuojasi iš savo vadovavimo ligoninei metų, R. Sveikata sakė nemėgstantis gręžiotis atgal ir stengiasi visuomet žvelgti į priekį – būtent tai yra jo varomoji jėga. Tačiau išduoda, kad didžiausią pasitenkinimą jaučia dėl to, jog pavyko suburti puikų kolektyvą, kuris degė jo idėjomis.
– Prisimenu, kaip atvykdavo studentai ir prašydavosi, kad rastume papildomų vietų ir priimtume į savo ligoninę atlikti praktiką, – pasakojo R. Sveikata. – Mat jie buvo girdėję iš kitų, kad mūsų ligoninė, nors nedidelė, turi visus reikiamus skyrius, pakankamai daug medicininės įrangos ir profesionalius bei geranoriškus gydytojus. Iš mūsų ligoninės išėję ir profesinių aukštumų respublikinėse ligoninėse pasiekę specialistai visada didžiuojasi, kad jiems teko dirbti Vilkaviškio ligoninėje.
Į geras rankas
Vilkaviškiečiai gali didžiuotis ir tuo, kad vieni iš pirmųjų šalyje įsigijo laparoskopą ir juo pradėjo daryti operacijas. Taip pat mūsų rajono ligoninė – viena pirmųjų, kurioje buvo pradėti atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimai, jie skaitmenizuoti.
Todėl dabar R. Sveikata negali suprasti politikų požiūrio į rajonų ligonines, neva jose nėra kvalifikuotų specialistų, neužtikrinamos reikiamos paslaugos. Anot buvusio ligoninės vadovo, mūsų rajone suburti tikrai profesionalūs specialistai, iš kurių didmiesčių medikai kartais galėtų pasimokyti.
Iš to, ko nepavyko įgyvendinti, jam labiausiai gaila geoterminių vandenų projekto. R. Sveikata įsitikinęs, kad jei ne tuometės rajono valdžios pasyvumas, šiandien Vilkaviškis būtų klestintis miestas su geoterminių vandenų gydyklomis bei pigiu centralizuotu šildymu.
R. Sveikata džiaugiasi, kad ligoninės vairą perdavė į geras rankas ir dabartinis vadovas Linas Blažaitis taip pat dega tuo entuziazmu, kuris skatina būti tarp pirmaujančių, diegti naujas technologijas, įgyvendinti atsinaujinančios energijos projektus.
Džiaugiasi pokyčiais
Po administracinio darbo grįžęs dirbti gydytoju R. Sveikata džiaugiasi pokyčiais savo gyvenime. Dabar lieka daugiau laisvo laiko šeimai ir anūkams, sodybai puoselėti, kamuoliui į krepšį pamėtyti, pakeliauti. Taip pat daugiau laiko gali skirti savo pacientams ir tikrajai medicinai.
– Labai džiaugiuosi, kad man vadovaujant ligoninę pavyko išlaikyti aukštame lygyje. Be galo džiaugiuosi ir tuo, kad galiu dirbti tiesiog gydytoju ir padėti pacientams. Prisipažinsiu, jog net ir švęsdamas gana solidų jubiliejų savęs be medicinos kol kas neįsivaizduoju, – kalbėjo visų vilkaviškiečių pažįstamas medikas.
Nors tikroji gimtadienio data jau praėjo, gydytojo kabinetas jau kelios savaitės skendi jubiliejaus proga pacientų dovanojamose gėlėse, o širdį glosto padėkos žodžiai – už išsaugotą sveikatą, išgelbėtą gyvybę ar tiesiog už savo ligoninę.
Ilgametis gydytojas ir ligoninės vadovas Romualdas Sveikata šį mėnesį atšventė gražų jubiliejų. Medikas juokauja, kad jo metų gal nereikėtų sakyti, mat vilkaviškiečiai jį pažįsta visą amžinybę. |
Kolegos gydytoją R. Sveikatą vadina savo įstaigos simboliu. Mat daugiau kaip du dešimtmečius vadovavęs rajono ligoninei jis buvo žinomas visos šalies medikų bendruomenėje. R. Sveikata juokauja, kad tam įtakos turėjo ir pavardė, labai jau simboliškai atspindinti jo profesiją.
Dėl šios skambios pavardės ir tėvai buvo nusprendę, kad vienas iš sūnų būtinai turi būti medikas. Kadangi abu vyresnieji broliai pasirinko kitas profesijas – veterinariją ir inžineriją – jauniausiajam Sveikatų sūnui Romualdui teko išpildyti tėvų svajonę.
Pats R. Sveikata apie vaikystę, prabėgusią Seredžiuje (Jurbarko r.), kalbėti nemėgsta, nes pokario laikas buvo sunkus ir jį lyginti su šiandiena labai sudėtinga. Tačiau studijos Kaune – visai kas kita. Visuomeniškam studentui Romualdui tas laikas prabėgo labai greitai. Po paskaitų jis žaidė krepšinį ne tik už universiteto, bet ir už Lietuvos medikų komandą, dalyvavo saviveiklos kolektyvuose.
Kai reikėjo rinktis studijų kryptį, jaunas medikas ilgai dvejojo. Nors urologijos profesorius Česlovas Sinkevičius studentą bandė nukreipti į savo sritį – kartu rašė mokslinius darbus apie inkstų patologijas, siuntė stažuotis į Bulgariją – ilgai dvejojęs Romualdas vis dėlto pasirinko chirurgiją.
Baigęs studijas R. Sveikata gavo daugybę pasiūlymų. Darbą siūlė ir rajonų, ir miestų ligoninės. Kai vietoj Kauno R. Sveikata pasirinko Vilkaviškį, jauną mediką didmiestyje pasilikti kvietęs profesorius suglumęs traukė pečiais. O jaunas chirurgas į Vilkaviškį nėrė stačia galva – iki tol net nematęs, kaip atrodo šio miesto ligoninė.
– Mano brolis tuomet jau buvo įsikūręs Vilkaviškyje ir labai gyrė šį miestą, – prisiminė ilgametis ligoninės vadovas. – Todėl aklai sutikau dirbti Vilkaviškio ligoninėje.
Tiesa, kai atvyko į Vilkaviškį, R. Sveikata prisipažino kiek nusivylęs. Mat ligoninė 1973 metais dar buvo įsikūrusi senose patalpose ir tikrai neprilygo kauniečių galimybėms.
Darbo krūvis buvo milžiniškas – per dieną tekdavo konsultuoti po šimtą ligonių. Gydytojas prisimena, kad grįžusiam po įtemptos darbo dienos jam pasireikšdavo akių nistagmas (nevalingi virpesiai), tačiau tų laikų gydytojai nebuvo pratę skųstis.
Pats Vilkaviškio miestas jam iškart patiko. Čia prigijo ir jo žmona Vida, įsisukusi į darbų ir karjeros verpetą. Čia užaugo abu sūnūs.
Galbūt atidirbęs paskyrimo laiką jaunas chirurgas būtų pasprukęs iš Vilkaviškio, tačiau netrukus per atsitiktines pažintis rajono vadovams tiesiai iš Maskvos pavyko „pramušti“ lėšų naujos ligoninės statybai. Tada darbo sąlygos pasikeitė neatpažįstamai. Be to, ligoninės urologams išvykus dirbti kitur, R. Sveikata prisiminė ankstesnes dvejones ir nutarė persikvalifikuoti. Teko daug ko mokytis iš naujo, važiuoti į specializacijas, tačiau urologija jį įtraukė.
Kai tuometis ligoninės vadovas Algimantas Šumskis jauną urologą pakvietė tapti pavaduotoju medicinai, R. Sveikata bandė atsikalbinėti. Mat pavaduotojui tekdavo dalyvauti Ekspertizės komisijose, o tai atimdavo daug laiko. Tačiau anuomet ligoninės vadovo žodis buvo kaip įsakymas, tad teko sutikti.
Vis dėlto R. Sveikata prisipažįsta vėliau nesigailėjęs šio karjeros posūkio, mat dalyvaudamas komisijose praplėtė savo akiratį ir kaip medikas, ir kaip vadovas.
Jam tekdavo važinėti po šalies ligonines, dideles pramonės įmones, pagal įvairius kriterijus vertinti įstaigų darbuotojų ar konkrečios teritorijos gyventojų sergamumą, jo priežastis, gydymo efektyvumą ir pan. Vėliau ši patirtis labai padėjo, kai dešimtmetį dirbęs vyriausiojo gydytojo pavaduotoju, R. Sveikata tapo ligoninės vadovu.
Jo vadovavimo laikotarpiu ligoninė suklestėjo. Gerai mokėdamas vokiečių kalbą R. Sveikata netruko užmegzti ryšius su Maltos ordinu. Padedant šiai organizacijai į ligoninę buvo atgabenta daug labdaros, rajone įkurta pirmoji slaugos įstaiga, kuri vėliau buvo perkelta į Gudkaimį ir tapo globos namais.
Sunkiais pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais nepakako medikamentų, trūko lovų, patalynės, medicinos priemonių. Visas šias problemas padėjo spręsti labdara iš užsienio. Tad Vilkaviškio ligoninė tuo metu turėjo daug to, kuo kitos gydymo įstaigos pasigirti negalėjo.
Paklaustas, kuo labiausiai didžiuojasi iš savo vadovavimo ligoninei metų, R. Sveikata sakė nemėgstantis gręžiotis atgal ir stengiasi visuomet žvelgti į priekį – būtent tai yra jo varomoji jėga. Tačiau išduoda, kad didžiausią pasitenkinimą jaučia dėl to, jog pavyko suburti puikų kolektyvą, kuris degė jo idėjomis.
– Prisimenu, kaip atvykdavo studentai ir prašydavosi, kad rastume papildomų vietų ir priimtume į savo ligoninę atlikti praktiką, – pasakojo R. Sveikata. – Mat jie buvo girdėję iš kitų, kad mūsų ligoninė, nors nedidelė, turi visus reikiamus skyrius, pakankamai daug medicininės įrangos ir profesionalius bei geranoriškus gydytojus. Iš mūsų ligoninės išėję ir profesinių aukštumų respublikinėse ligoninėse pasiekę specialistai visada didžiuojasi, kad jiems teko dirbti Vilkaviškio ligoninėje.
Vilkaviškiečiai gali didžiuotis ir tuo, kad vieni iš pirmųjų šalyje įsigijo laparoskopą ir juo pradėjo daryti operacijas. Taip pat mūsų rajono ligoninė – viena pirmųjų, kurioje buvo pradėti atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimai, jie skaitmenizuoti.
Todėl dabar R. Sveikata negali suprasti politikų požiūrio į rajonų ligonines, neva jose nėra kvalifikuotų specialistų, neužtikrinamos reikiamos paslaugos. Anot buvusio ligoninės vadovo, mūsų rajone suburti tikrai profesionalūs specialistai, iš kurių didmiesčių medikai kartais galėtų pasimokyti.
Iš to, ko nepavyko įgyvendinti, jam labiausiai gaila geoterminių vandenų projekto. R. Sveikata įsitikinęs, kad jei ne tuometės rajono valdžios pasyvumas, šiandien Vilkaviškis būtų klestintis miestas su geoterminių vandenų gydyklomis bei pigiu centralizuotu šildymu.
R. Sveikata džiaugiasi, kad ligoninės vairą perdavė į geras rankas ir dabartinis vadovas Linas Blažaitis taip pat dega tuo entuziazmu, kuris skatina būti tarp pirmaujančių, diegti naujas technologijas, įgyvendinti atsinaujinančios energijos projektus.
Po administracinio darbo grįžęs dirbti gydytoju R. Sveikata džiaugiasi pokyčiais savo gyvenime. Dabar lieka daugiau laisvo laiko šeimai ir anūkams, sodybai puoselėti, kamuoliui į krepšį pamėtyti, pakeliauti. Taip pat daugiau laiko gali skirti savo pacientams ir tikrajai medicinai.
– Labai džiaugiuosi, kad man vadovaujant ligoninę pavyko išlaikyti aukštame lygyje. Be galo džiaugiuosi ir tuo, kad galiu dirbti tiesiog gydytoju ir padėti pacientams. Prisipažinsiu, jog net ir švęsdamas gana solidų jubiliejų savęs be medicinos kol kas neįsivaizduoju, – kalbėjo visų vilkaviškiečių pažįstamas medikas.
Nors tikroji gimtadienio data jau praėjo, gydytojo kabinetas jau kelios savaitės skendi jubiliejaus proga pacientų dovanojamose gėlėse, o širdį glosto padėkos žodžiai – už išsaugotą sveikatą, išgelbėtą gyvybę ar tiesiog už savo ligoninę.
Publikuota: 2018-11-21 09:31:09
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|