„Santaka“ / Apie Omano kupranugarių grožio konkursus, ryklių kūnus pakrantėse ir nesaikingą žvejybą / Aplinkosauga

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aplinkosauga

Dalinkitės:  



Apie Omano kupranugarių grožio konkursus, ryklių kūnus pakrantėse ir nesaikingą žvejybą


Rojų primenantys gamtos vaizdai, išpuoselėti žmogaus rankų ir paversti kone saugomu rezervuaru, kol kitapus tvoros – neįsivaizduojama šiukšlių galybė, nešiojamų vėjo, trypiamų žmonių bei gyvūnų kojų.

Tokie kontraversiški vaizdai labiausiai liūdina televizijos laidų prodiuserį, LRT laidos „Gyvenimas“ vedėją Edvardą Žičkų. Keliavusiam į Osmano Sultonato valstybę, žinomam vedėjui teko susidurti su panašiu kontrastu. Nepaprastai gėlas ir švarus vanduo, tekantis iš kalnų viršūnių, saugumo jausmas – visa tai nustelbia kupranugarių grožio konkursai, kas vakarą į krantą išmesti negyvų ryklių kūnai – tai kas dar ilgai išliks žinomo vedėjo atmintyje, keliaujant Omano Sultonato valstybėje.

Siekiant stiprinti moksleivių suvokimą apie aplinkosaugos svarbą, lapkritį vyks Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada, kurią organizuoja Elektronikos platintojų asociacija (EPA). Projekto metu žinomi žmonės, įdomūs keliautojai su moksleiviais dalinsis savo patirtimi, su kokiais aplinkosauginiais iššūkiais ekologinėmis problemomis jiems yra tekę susidurti akis į akį ir kaip tai pakeitė ar padėjo tobulinti jų požiūrį į savo kasdienius įpročius.

E. Žičkus pasakoja, kad Omanas iš pažiūros turistų akimis laikomas keliautojams išties švariu ir saugiu kraštu Rytuose. Čia kuras pigesnis net už vandenį, automobilio nuomos procedūros lengvesnės nei bet kurioje Europos valstybėje, o turistai be baimės į šią valstybę leidžiasi keliauti vieni. Šalis didinga ne tik savo kultūra bet ir kraštovaizdžiu. Omanas garsėja iš kalnų viršūnių tekančiomis upėmis, kurios pavasarį tampa itin sraunios. Tiesa, rudenį natūralius baseinus primenančios upės su kriokliais ir nepaprastai švariu bei gėlu vandeniu suburia išsimaudyti ne tik turistus, tačiau ir vietinius.


Pasak E. Žičkaus, Omaną drumsčia jame turistams ne visuomet matomos ir slypinčios aplinkosauginės problemos, kurios paaiškėja vien pabendravus su vietiniais. „Teko išgirsti baimių dėl nesaikingos žvejybos, aplinkos teršimo, jūros dugno pertvarkymo, kai dėl milžiniškų statybų tempo pakrantėse griaunama ekosistema. Kalbama ir apie groteskiškus bei gėdingus Omano vaizdus, kai kas vakarą krante gali pamatyti kalnus negyvų ryklių. Prie skaudžių padarinių prisideda ir aibė naftos bei dujų platformų“, – teigia E. Žičkus.
svarbu suprasti, kad jokios miškų valymo akcijos, ekologinės krautuvėlės ir ūkiai nebus veiksmingi, kol į aplinkosaugą nepradėsime kiekvienas žiūrėti nuo savo namų. Neimk daugiau, nei tau reikia, netempk namo to, ką netrukus teks išmesti, rūšiuok. Galvok!
Edvardas ŽIČKUS


E. Žičkus pasakoja, kad tokie aplinkosauginiai iššūkiai skatina keisti įpročius tiek kasdienybėje, tiek kelionės metu. „Esu iš tų keliautojų, kurie be reikalo neprašo viešbučiuose keisti patalynės ar nešti vis naujų rankšluosčių, pirkiniams kuprinėje visada nešiojuosi drobinį maišelį, nes visuomet pamenu vaizdą, kai nardant Indijos vandenyne, vienoje vietinėje saloje Maldyvuose, ilgus metus negendantis plastiko gabalas išniro tiesiai man prieš veidą. Nebuvo malonu, mintyse tada keikiau žmones, kurie šį šlamštą išmetė į vandenį. Deja, nereikia keliauti taip toli, kad nemylimos gamtos apraiškų išvystum. Skauda širdį, kai šiukšlių maišai voliojasi mūsų pamiškėse. Tada pagalvoji: „ei, žmogau, praleidai nuostabią dieną gamtoje ir kaip jai atsidėkoji?“ – pasakoja E. Žičkus.


Tiesa, tai ne vienas E. Žičkaus įprotis, prisidedantis prie malonesnės aplinkos kūrimo. Žinomas vedėjas ne tik vengia plastmasinių pakuočių ir maišelių, tačiau ir rūšiuoja atliekas: popierių, plastiką, organines bei elektronikos ir baterijas, kurias išmeta į prekybos centruose esančius specialius konteinerius. Gerų įpročių stengiamasi laikytis ir darbo aplinkoje – E. Žičkus pasakoja visada spausdinantis ką nors tik tuomet, kai žūtbūt reikia ir tik ant abiejų lapo pusių, o susikaupusią makulatūrą visuomet perduoda perdirbimui.

Apibūdinant Lietuvos aplinkosauginę situaciją, E. Žičkus pastebi progresą žmonių kasdienybėje, Lietuva tikrai juda švaresnio ir sveikesnio pasaulio link. „Tačiau svarbu suprasti, kad jokios miškų valymo akcijos, ekologinės krautuvėlės ir ūkiai nebus veiksmingi, kol į aplinkosaugą nepradėsime kiekvienas žiūrėti nuo savo namų. Neimk daugiau, nei tau reikia, netempk namo to, ką netrukus teks išmesti, rūšiuok. Galvok“, – teigia E. Žičkus.

„Tinkamo ir saugaus elektronikos atliekų sutvarkymo finansavimas – yra EPA pagrindinis veiklos tikslas ir elektronikos gamintojų bei importuotojų socialinė atsakomybė. Skiriame ypatingą dėmesį visuomenės edukavimui apie tinkamą elektronikos atliekų išmetimą, taip pat siekiame skatinti atsakingą elgesį, tausojant gamtos resursus, nevartojant pertekliškai. Todėl į pasiruošimą olimpiadai įtraukiame ir tokias temas kaip žiedinės ekonomikos svarba, „zero waste“ filosofija, pateikia paprastus ir kasdienei praktikai tinkančius pavyzdžius. Šiemet olimpiados pasiruošimo medžiagoje pateikiami ir žinomų žmonių bei įdomių keliautojų pasakojimai apie aplinkosauginius iššūkius, su kuriais jiems teko susidurti. Kiekviena istorija skirtinga, įtraukianti ir skatinanti keisti įpročius kasdieniame gyvenime. Manome, kad labai svarbu ugdyti socialiai atsakingą naująją kartą“, – pasakoja EPA socialinių projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė.




Galerija: Omanas




Publikuota: 2018-11-16 11:03:44

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai