„Santaka“ / Ministrė siekia, kad už pieną visiems būtų mokama vienodai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-02-24 08:36

Dalinkitės:  


Paežerių pieno supirkimo punkto supirkėja Zita Jančaitienė ir žemės ūkio kooperatyvo „Senoji kryžkelė“ pirmininkas Arvydas Jurgelaitis džiaugiasi, kad į Paežerių punktą parduoti pieną atneša apie pusšimtį ūkininkų.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Ministrė siekia, kad už pieną visiems būtų mokama vienodai

Algimantas GUDAITIS


Kainų vadžias vis dar laiko pieno perdirbėjai

Giedrėja nuotaika pieną parduodančių ūkininkų sodybose. Šiemet, lyginant su praėjusiais metais, gerokai padidėjo pieno supirkimo kainos.

Dabar pieno kaina nesiejama su jo kokybe. Yra dviejų rūšių pienas ir dvejopos kainos. Už kokybišką pieną mokama pagrindinė kaina, o už pažeistos kokybės pieną daromos nuoskaitos. Už įvairius kokybės pažeidimus jos nustatytos skirtingos. Deja, ir kokybiško pieno kainos yra nevienodos.

Teoriškai jų dydis priklauso nuo to, kaip susideri su pieno supirkėju, o praktiškai mokama tiek, kiek pieno gamintojo darbą ir jo pagamintą produkciją įvertina supirkėjas. Supirkimo kainų „vadžias“ dar laiko pieno perdirbėjai ir supirkėjai, pienininkyste užsiimančiam ūkininkui belieka traukti tik „gamybinį vežimą“.

Šiuo metu yra nustatoma ne tik į bazinį riebumą ir baltymingumą perskaičiuoto pieno kaina. Paskaičiuojama ir natūralaus pieno, tai yra tokio riebumo ir baltymingumo, kokį atneša parduoti ūkininkas, pieno kaina.

Ūkininkai dažnai melžia daug riebesnį ir baltymingesnį, nei reikalauja baziniai rodikliai, pieną. Todėl natūralaus pieno kaina yra kur kas didesnė nei bazinio.


Jei nustatytas pieno bazinis riebumas – 3,4 proc., o baltymingumas – 3 proc., tai per sausį šalyje supirkto pieno tikrasis vidutinis riebumas sudarė 4,42 proc., baltymingumas – 3,28 proc.

Vidutinė 2005 m. sausio mėn. bazinio pieno supirkimo kaina, lyginant su 2004 m. sausiu, padidėjo nuo 419,6 Lt už toną iki 583 Lt už toną, o vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina per šį laikotarpį padidėjo nuo 525 Lt už toną iki 711,5 Lt už toną arba net 35,5 proc. Žinoma, vertinant tokį pieno supirkimo kainų augimą, gal ir nereikėtų labai džiaugtis, nes pernelyg elgetiškos pieno supirkimo kainos buvo 2004 metais.

Antra vertus, ūkininkai patenkinti didėjančiomis kainomis ir po metų kitų tikisi sulaukti europinės kainos – 1 Lt už kilogramą pieno. Dabar jie sako, kad gaunant už kilogramą bazinio pieno apie 60 ct, o už kilogramą natūrinio pieno – 71 ct, jau pradeda apsimokėti laikyti karves. Tokios nuomonės yra 10 ir daugiau karvių laikantys ūkininkai, tačiau 1–4 karves šeriantys mažažemiai pasigirti gausesnėmis pajamomis dar negali. Jie su viltimi laukia žemės ūkio ministrės K.Prunskienės pažadų išsipildymo, kai už kilogramą pieno supirkėjai vienodai mokės ir stambiam, ir kelias karves laikančiam ūkininkui.




Pirko aštuoni supirkėjai

Mūsų rajone pieną superka 8 pieno supirkėjai, jiems priklauso daugiau nei 100 stacionarių pieno supirkimo punktų.

Daugiausiai už pieną sausio mėnesį mokėjo UAB „Marijampolės pieno konservai“. Ši bendrovė mūsų rajone turi 27 pieno supirkimo punktus ir už kilogramą bazinio pieno sausio mėnesį vidutiniškai mokėjo 67 ct. Antroje vietoje pagal rajone superkamo pieno kainas įsitvirtino AB „Žemaitijos pienas“, turinti 6 pieno supirkimo punktus ir už kilogramą bazinio pieno sausio mėnesį vidutiniškai davusi 61,2 cento. Trečioje vietoje yra žemės ūkio kooperatyvas „Europienas“. Jis turi 8 supirkimo punktus ir už pieną moka vidutiniškai 58,6 ct. Mažiausiai už pieną sausio mėnesį mokėjo kooperatinė bendrovė „Zanavykų krašto pienas“ – 56,1 ct už kilogramą ir AB „Pieno žvaigždės“ įmonių grupė – 57,1 ct už kilogramą bazinio pieno. Už kilogramą natūralaus pieno ūkininkai taip pat daugiausiai gavo iš UAB „Marijampolės pieno konservai“ – 84,1 ct ir AB „Žemaitijos pieno“ – 74,1 ct.



Kooperatyvų klientai – smulkieji ūkininkai

Iš nemažo skaičiaus pieno statytojų mūsų rajone pieną superka žemės ūkio kooperatyvai „Melbras“ ir „Senoji kryžkelė“. „Melbras“, turintis 28 pieno supirkimo punktus, sausio mėnesį pieną ėmė iš 846 ūkininkų, „Senoji kryžkelė“ 15 punktų pieną supirko iš 780 pieno statytojų. „Melbras“ už kilogramą bazinio pieno vidutiniškai mokėjo 55,7 ct, „Senoji kryžkelė“ – 56 ct. Už kilogramą natūralaus pieno ūkininkai iš „Melbro“ gavo 65,1 ct, iš „Senosios kryžkelės“ – 68,2 ct. Pagal sausio mėnesio pieno kainų lygį „Senoji kryžkelė“ užėmė penktą, „Melbras“ – šeštą vietas. Pagal Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus pateiktas žinias, ūkininkai „Senajai kryžkelei“ pristatė šiek tiek riebesnį ir baltymingesnį nei „Melbrui“ pieną, todėl ir natūralaus pieno kaina „Senojoje kryžkelėje“ buvo aukštesnė.




Pasivyti sunku

„Senosios kryžkelės“ kooperatyvo pirmininkas Arvydas Jurgelaitis abejoja, ar jie kada nors pieno supirkimo kainomis galės lygiuotis su stambiaisiais supirkėjais ir perdirbėjais. Pagrindiniai „Senosios kryžkelės“ ir „Melbro“ klientai yra 1–4 karves laikantys ūkininkai.

Pernai „Senoji kryžkelė“ supirko pieną iš 780 ūkininkų. Tik 20–30 ūkininkų per dieną parduodavo 100–400 kg pieno. Pernai vidutiniškai per dieną „Senosios kryžkelės“ klientas atnešė parduoti 24 kg pieno. Todėl neatsitiktinai „Senoji kryžkelė“ turi 15, „Melbras“ – 28 pieno supirkimo punktus. Jiems išlaikyti reikia nemažai pinigų. Didieji pieno perdirbėjai, mokėdami daugiau, gaudo stambius ūkininkus. Tokie gamintojai turi pieno šaldymo įrangą, pas juos paimti pieno atvažiuoja supirkėjo pienovežis. Iš stambaus ūkininko pienas perkamas tiesiogiai, apsieinama be supirkėjo punkto ir jo išlaikymo išlaidų, todėl už produkciją galima sumokėti centu kitu daugiau.

Paežerių pieno supirkimo punkto supirkėja Zita Jančaitienė aiškino, kad jų punktas buvo įsteigtas prieš pusantrų metų. Pradžioje tebuvo 6 klientai. Šį sausį į punktą parduoti pieną atnešė 48 ūkininkai. „Iš mūsų dar nepabėgo nė vienas“, – džiaugėsi Zita. „Senoji kryžkelė“ smulkiems pieno gamintojams mažiau kaip 55 ct už kilogramą bazinio pieno mokėti nesiruošia.



Kainų žirklės siaurės

Kaip paaiškino žemės ūkio kooperatyvo „Melbras“ pirmininkas Rimutis Gudaitis, šiuo metu jie nustatę trijų lygių pieno supirkimo kainas. Kas per dieną pristato iki 50 kg pieno, tiems moka po 55 ct už kilogramą, parduodantiems 50–100 kg – 57 ct už kilogramą, parduodantiems daugiau kaip 100 kg – po 60 ct už kilogramą. Pasak R.Gudaičio, jis mielu noru visiems mokėtų po 57 ct už kilogramą, bet supirkėjų išpaikintas didesnis ūkininkas tiek gaudamas iš jo pabėgs. „Melbrui“ daugiau nei 100 kg pieno per dieną parduoti atveža apie 100 ūkininkų. „Juos išsivaikęs aš turėčiau prisirinkti dvigubai daugiau mažažemių. Vargu, ar tiek rasčiau“, – abejojo kooperatyvo pirmininkas.

Abiejų mūsų rajone superkančių pieną kooperatyvų pirmininkai mano, jei pieno supirkimo kainos tarp stambiųjų ir mažažemių ūkininkų šiemet gal dar ir neišsilygins, bet supirkimo kainų žirklės (skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos) turi gerokai sumažėti.



Publikuota: 2005-02-24 08:36:21

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai