Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2006-12-22 18:29
Žvilgsnis
Eglė MIČIULIENĖ
Ko likimas
pašykštėjo
Niekada per daug reikšmės neteikiau horoskopams ir kitiems rytietiško kalendoriaus žaidimams. Kiaulės ar Drakono, Šuns ar Žiurkės – kokie tie metai bus, pamiršdavau vos užgesus Naujųjų fejerverkams.
Tačiau pastariesiems, kaip aiškina rytiečiai, Ugninio Šuns metams besibaigiant sukrėtė istorija su šunimi. Ne su ugniniu ir, tiesą sakant, net ne su šunimi, o tik su mažučiu, į gerą saują telpančiu šunyčiu.
Šios savaitės pradžioje į redakciją paskambino Vilkaviškyje esančios „Lukoil“ degalinės darbuotojas ir pakvietė pažiūrėti radinio. Žmogus papasakojo, kad viename iš autobusų stoties teritorijoje stovinčių buitinių atliekų konteinerių įmestas... gyvas šuniukas.
Nuvažiavę įsitikinome: dugne tarp plastikinių krepšelių, popiergalių ir stiklo duženų susirietęs gulėjo mažutis šunelis.
Mums apie gyvą radinį pranešęs vyras sakė, jog gyvūnėlį konteineryje pastebėjo autobuso vairuotojai, atnešę išpilti šiukšles. Gerai, kad pastebėjo, nes maža būtybė būtų buvusi užversta šiukšlėmis ir suspausta šiukšliavežyje. Tikriausiai toks ir buvo gyvūnėliu atsikračiusio žmogaus tikslas.
Pasirodo, panašių „konteinerių pamestinukų“ istorijų pasitaiko ne taip jau retai.
Viena vilkaviškietė, atėjusi išversti šiukšlių, konteineryje išvydo negyvą katę ir keturis nudobtus vos gimusius kačiukus. Tarp jų rėplinėjo penktasis, per kažkokį stebuklą išlikęs gyvas.
Sukrėsta nežmoniško žiaurumo moteris kačiuką ištraukė ir parsinešė namo. Maitino jį per pipetę pienu, kol šis atsigavo...
Kitas šeimininkų nepageidautas ir į buitinių atliekų konteinerį išmestas kačiukas prieglobstį rado vienoje Vilkaviškio fotoateljė.
Ar verta moralizuoti? Juk sveikai mąstančiam žmogui ir taip viskas aišku. Kita vertus, šiais laikais ne taip jau retai pašiurpina istorijos apie išmestus kūdikius, o čia – tik katė ar šuo...
Be abejo, autobusų stoties konteineryje rasto šunelio nepalikome. Simpatiškas keturkojis mažylis keletą dienų praleido redakcijoje, globojamas darbuotojų, o netrukus įsikūrė naujuose namuose.
O dėl senojo šeimininko – gal nujaučiate, kas galėjo taip pasielgti? Klausiu ne dėl to, kad tą žmogų kaip nors negražiai aprašytume ir viešai pasmerktume. Nesinori pirštu grūmoti sakant, kad visas padarytas blogis kada nors greičiausiai atsisuks prieš mus pačius ar mūsų vaikus.
Visai čia pat – Kalėdos. Labai reikia, kad žmogui, švenčių išvakarėse išmestusiam gyvą padarą su šiukšlėmis, kas nors padovanotų nors trupinį nesuvaidinto gerumo ir tikros šilumos. Tokios likimo pašykštėtos dovanos jam, be jokių abejonių, trūksta labiausiai.
Publikuota: 2006-12-22 18:29:33
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|