„Santaka“ / Ilgas miegas – pavojingesnis nei nemiga? / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  


Ilgas miegas – pavojingesnis nei nemiga?


Suaugęs darbingo amžiaus žmogus per parą turėtų miegoti maždaug 7-9 valandas, tačiau nemažai žmonių dėl juos kankinančių miego sutrikimų miega trumpiau ar ilgiau nei reikėtų.

Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologės Dalios Matačiūnienės teigimu, miego sutrikimai gali sukelti ar signalizuoti apie rimtas sveikatos problemas. Ir nors dėl nemigos žmonės kreipiasi dažnai, per ilgą miegojimą ir nuolatinį mieguistumą yra vis dar linkę ignoruoti.

Nemiga moteris kankina dažniau

Neurologės D. Matačiūnienės teigimu, nemiga – itin varginantis miego sutrikimas, kurio priežastimi tampa įvairūs psichologiniai, fiziniai ir išoriniai veiksniai. Ūmias nemigas, kurios tęsiasi trumpiau nei 3 mėnesius, dažniausiai sukelia aiškiai atpažįstamos priežastys: stresas, ūmūs sveikatos sutrikimai, laiko juostos pakeitimas ar triukšmas. Trumpalaikę nemigą rudens metu dėl laiko persukimo gali patirti ir vadinamieji „vyturiai“, kurie mėgsta keltis anksčiau, tačiau žmogaus organizmas prie laiko pokyčių linkęs prisitaikyti gana greitai.

„Sunkiau atpažinti lėtines nemigas nulemiančius faktorius, tačiau nustatyta, jog jie dažniausiai būna psichologiniai. Nemiga pasireiškia pablogėjusia savijauta dienos metu, sumažėjusiu darbingumu, sutrikusia dėmesio koncentracija bei nuovargiu. Ilgainiui tai gali sukelti ir nerimo simptomus, kuomet žmogui neramu, ar kitą naktį galės išsimiegoti; dėl nemigos gali išsivystyti ir depresija. Nemiga taip pat gali sutrikdyti medžiagų apykaitą, padidinti nutukimo ir širdies kraujagyslių ligų riziką. Tarp vyresnio amžiaus žmonių nemigos atvejų daugėja, ir moterys su ja susiduria dažniau - šis skirtumas didžiausias menopauzės metu, kai moterys nuo nemigos kenčia net 50 procentų dažniau nei tokio paties amžiaus vyrai “, – teigia miego sutrikimų specialistė.



Per ilgas miegojimas gali būti pavojingesnis už nemigą

Anot D. Matačiūnienės, svarbu įsiklausyti į mūsų organizmą – jis geriausiai parodo mūsų miego poreikius. Negalint vieną ar kelias dienas pakankamai pamiegoti, svarbu miegą kompensuoti kitą naktį ir taip grįžti į miego režimą, tačiau nereikėtų per ilgai leisti laiko lovoje.
Jeigu tikrai trūksta miego ir žmogus paprastai miega gerai, pogulio numigti galima, tačiau rekomenduojama tai daryti ne daugiau nei pusę valandos ir ne vėliau nei 15 val. popiet.


„Jeigu nuolatos norisi miegoti ilgiau nei 9 – 10 valandų, tai gali būti kitų lėtinių ligų (kvėpavimo, širdies ar nervų) požymis. Yra įrodyta, kad per ilgas miegojimas netgi susijęs su didesniu mirtingumu negu per trumpas miegojimas. Tokiu atveju geriausia kreiptis konsultacijos į gydytojus neurologus - miego sutrikimų specialistus, kurie prireikus paskirs miego tyrimą. Toks tyrimas parodo, kas vyksta miego metu ir kodėl žmogus nesijaučia pailsėjęs“, - atskleidžia neurologė.

Kokie yra sveiko miego įpročiai?

Specialistės teigimu, išsiugdyti sveikus miego įpročius nėra sudėtinga – svarbu aktyviai leisti laiką dienos metu, gauti kuo daugiau saulės šviesos bei valandą iki miego palikti atsipalaidavimo ritualui - paskaityti ar pabendrauti su artimaisiais.



„Taip pat svarbu žinoti, ko prieš miegą nereikėtų daryti – svarbu vengti alkoholio, nikotino ir kofeino. Taip pat nepatariama likus 2 valandoms iki miego aktyviai sportuoti ar persivalgyti. Miegoti reikia tamsiame ir vėsiame kambaryje – geriausia, jog jis būtų naudojamas tik miegojimui“, - vardina D. Matačiūnienė.

Pokaičio miegas yra fiziologiškai būtinas iki tol, kol pasiekiame mokyklinį amžių ar jaučiant poreikį pensijinio amžiaus žmonėms, tačiau darbingo amžiaus žmonėms, pakankamai miegantiems nakties metu, pokaičio miego dienos metu neturėtų norėtis.

„Jeigu tikrai trūksta miego ir žmogus paprastai miega gerai, pogulio numigti galima, tačiau rekomenduojama tai daryti ne daugiau nei pusę valandos ir ne vėliau nei 15 val. popiet“, - pataria neurologė.





Publikuota: 2018-11-12 11:28:09

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai