„Santaka“ / Donoro mama: „Kaimas apkalbėjo, bet aš nesigailiu, kad galėjau dovanoti gyvenimą kitiems” / Gyvenimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

Dalinkitės:  


Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ surengtoje žvakučių akcijoje viena žvakutė plazdėjo ir Robertui atminti.

Nacionalinio transplantacijos biuro nuotr.


Donoro mama: „Kaimas apkalbėjo, bet aš nesigailiu, kad galėjau dovanoti gyvenimą kitiems”


Mokytoja Regina Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną stabteli prie daugelio kauburėlių, kuriuose ilsisi artimiausi žmonės – du vyrai, sūnus.

Antkapis su širdimi delne žymi sūnaus kapą. „Taip atrodo, kad sūnų delne laiko jo tėtis. Abu palaidojau šiame kape. Tik sūnus išėjo pirmas. Kasmet kapas skendi žvakių liepsnose. Matyt, bendraklasiai ir draugai jų tiek uždega, kad net suskaičiuoti sunku. Gal koks šimtas dega kasmet“, – pasakojo Regina.

Nelaimė šeimą ištiko paskutiniojo skambučio šventės rytą. Du jaunuoliai išskubėjo tęsti mokyklos tradicijos – anksti ryte prikelti abiturientų mokytojų. Vairuotojo pažymėjimas gautas neseniai, patirties stoka – mašina trenkėsi į pušį ir greta vairuotojo sėdėjęs Robertas patyrė sunkią galvos traumą. „Lankėme sūnų ligoninėje. Gydytojai neteikė vilčių, kad sūnus išgyvens“, – prieš 11 metų ištikusią tragediją prisiminė jaunuolio mama. Paklausta, ką pagalvojo ir kokios mintys atėjo į galvą, kai gydytojas pasiteiravo dėl sutikimo donorystei, moteris prisiminė, kad dieną prieš apsilankymą ligoninėje mintis apie organų dovanojimą jau buvo aplankiusi: „Grįždami iš ligoninės, sutikome kaimynę medikę, kuri paklausė, kaip sekasi mūsų sūnui. Išgirdusi, kad būklė labai sunki, ji prisiminė gaisre žuvusią savo dukrą ir kadaise jos išsakytą pageidavimą – po mirties tapti organų donore. Mes šeimoje nebuvome apie tai kalbėję, todėl kaimynės žodžiai įsiminė. O po dviejų dienų gydytojas paklausė dėl donorystės“.


Mama Regina, kalbėdama apie savo gyvenimą ir likimo siųstus išbandymus, prisiminė posakį, jog kas pakelia, tam Dievas ir duoda: „Betgi niekas nepaklausia, ar tu gali tiek pakelti“.

Įvykus nelaimei, žmonės dažnai bando prisiminti, ar buvo kažkokių ženklų, kuriuos jau po tragedijos galima būtų suprasti kaip įspėjančius apie būsimą nelaimę. „Aš tokiais dalykais netikiu, – pasakojo Regina. – Bet prisimenu keletą Roberto piešinių, kurie, kaip supratau po jo mirties, tikrai buvo pranašiški. Rodo jis man savo piešinį – ant didelio lapo nupieštas mažas ratas, primenantis mandalą. Klausiu, kas čia. Sako: „Čia yra gyvenimo ratas“. Klausiu, kodėl toks mažas dideliame lape. O jis sako: „Taip ir turi būti“. Po sūnaus mirties jo pieštą „gyvenimo ratą“ suvokiau visai kitaip. Arba dar vienas ženklas, kurį galiu laikyti pranašišku – tai paskutinis sūnaus bendraklasių pasveikinimas gimtadienio proga. Nors jis gimęs rudenį, tąsyk buvo pasveikintas per kalėdinį vakarėlį: gavo atviruką su augančiu medžiu. Ir auklėtojos užrašyti žodžiai: „Auk ir stiprėk. O mes stovėsim šalia“. Taip ir yra – bendraklasiai ateina pastovėti prie kapo“.


Mama Regina pasakojo, kad po sūnaus žūties ir dėl organų donorystės išgyveno didelį aplinkinių priešiškumą: „Žmonės tiesiai į akis rėžė, kad sūnų išdalijau dalimis – kaip automobilio detales. Bet stengiausi nekreipti dėmesio į žeidžiančius žodžius, labai tikėjau, kad mano sūnus kažkam padėjo išgyventi. Tas ir paskatino dovanoti organus – kad galėtų išgyventi kiti žmonės. Pagalvojau apie tas mamas, kurių vaikai sunkiai serga ir kad tokie, kaip aš, galbūt dar gali jiems padėti. Man juk niekas nebegalėjo pagelbėti. Todėl ir sutikau. Tik sutikimo donorystei nesugebėjau pasirašyti – rankos taip drebėjo, kad nenulaikiau rašiklio. Vyras pasirašė“.

Dar ir kunigui Regina yra dėkinga. Laidotuves planavo pagal religines tradicijas, tačiau buvo kilusi mintis: o ką pasakys kunigas – ar organų donorystė nesutrukdys tradicinėms laidotuvėms? „Kunigas mums padėkojo už tokį gražų poelgį, pasakė, kad pasielgėme teisingai“, – prisiminė sūnaus organus donorystei dovanojusi mama Regina.

Šiemet Robertui būtų suėję 30 metų. Mama Regina pasakoja, kad sūnaus bendraklasiai į vaikų darželį atveda jau po antrą savo atžalą. „Gal ir Robertas būtų man padovanojęs anūkėlę. Deja, nebuvo lemta“, – pokalbį užbaigė sūnaus netekusi Regina.


Po savo mirties Robertas išgelbėjo net šešių žmonių gyvybę ir sugrąžino jiems sveikatą. Ačiū jo artimiesiems, padovanojusiems gyvenimą šiems žmonėms.



















Publikuota: 2018-10-31 13:52:47

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai