„Santaka“ / Etatinis mokytojų darbo užmokestis: pokyčius teigiamai vertina ne visi / Švietimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Švietimas

Dalinkitės:  



Etatinis mokytojų darbo užmokestis: pokyčius teigiamai vertina ne visi

Andrius GRYGELAITIS


Nuo praėjusių mokslo metų pabaigos tvyrojusi nežinomybė dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo neišsisklaidė ir rugsėjo pradžioje. Realią situaciją pedagogai pamatė tik spalį, gavę pirmus atlyginimus. Nors daugeliui atlyginimai padidėjo, tačiau džiaugtis gali tikrai ne kiekvienas.

Ne visų norus išpildė

Didžiausioje rajono ugdymo įstaigoje – Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje – nuo šių mokslo metų pradžios atlyginimai pakilo daugiau nei 40 pedagogų. Aišku, ne visiems atlyginimai išaugo vienodai. Daugiausiai vienam mokytojui alga kilo 240 eurų.

Deja, maždaug 20 įstaigos pedagogų šiemet gauna mažesnę algą. Direktoriaus Arūno Sernecko teigimu, dėl to reikėtų kaltinti ne etatinį darbo apmokėjimą, o sumažėjusius krūvius ir panaikintą 10 proc. priedą už darbą gimnazijos klasėse.

„Šiandien „Aušroje“ mokosi 595 mokiniai, o pernai jų buvo 643. Tai yra net dviem klasių komplektais mažiau nei praėjusiais metais. Pinigine išraiška tai būtų 90–100 tūkst. eurų visiems mokslo metams. Tiek pinigų dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus šiemet netekome. Per pastaruosius porą metų gimnazijoje klasių komplektų sumažėjo nuo 25 iki 21. Mokytojų skaičius nekito. Tai reiškia, kad daugeliui pedagogų krūviai natūraliai sumažėjo“, – kalbėjo A. Serneckas.


Jis pasakojo, kad naujam darbo apmokėjimui buvo ruošiamasi iš anksto, mokytojai tai aptarė ne viename susirinkime, su kiekvienu pedagogu buvo kalbama individualiai. Visi buvo supažindinti su teisės aktais, o sprendimai priimti atsižvelgiant į juos.

„Didžiąją dalį mokytojų norų pavyko patenkinti, tačiau natūralu, kad dėl tam tikrų dalykų kilo nesutarimų. Tikrai ne į visų poreikius galėjome atsižvelgti. Pavyzdžiui, darbo tarybos nariai norėjo, kad už šią veiklą jiems būtų mokama. Negalėjome to daryti, nes, tarkime, profsąjungų nariams irgi niekas nemoka, o veikla darbo taryboje – panaši. Buvo pageidavimas, kad mokytojai gautų atlyginimus už rajoninių olimpiadų ar konkursų darbų taisymą. Sutinku, kad šį darbą taip pat reikėtų įvertinti, tačiau tai turėtų padaryti Savivaldybės administracija, nes būtent administracijos direktoriaus įsakymu yra skiriami mokytojai šiai veiklai“, – kalbėjo A. Serneckas.

Įvelia į smulkmeniškumus

„Aušros“ gimnazijos direktorius į etatinio mokytojų darbo užmokesčio peripetijas yra itin įsigilinęs. Jis šiuo klausimu konsultuoja ne tik mūsų rajono, bet ir Alytaus regiono pedagogus.

„Vyrauja masinė nuomonė, kad etatinis darbo apmokėjimas yra blogis, ir kiekvienas mokytojas dėl sumažėjusio atlyginimo linkęs kaltinti būtent naująją sistemą. Sutinku, kad ji nėra tobula, tačiau dabar viskas priklauso nuo mokyklų vadovų. Seniau buvo konkrečios instrukcijos, kuriomis direktoriai vadovavosi, o dabar palikta nemažai laisvės rinktis. Su tuo susitvarko tikrai ne visi, nes tai kainuoja nemažai laiko ir pastangų. Mes įstaigoje turime patvirtinę 43 papildomas veiklas, už kurias mokytojai gauna užmokestį. Jiems atlyginama net už kassavaitinius susirinkimus per ilgąsias pertraukas“, – teigė A. Serneckas.


Tiesa, direktorius tikino, kad naujoji sistema turi tą blogybę, kad verčia kolektyvą veltis į smulkmeniškumus, kelia pavydą ir pykčius, dėl ko pedagogai kartais pamiršta tikrąjį savo pašaukimą – mokyti vaikus.

Pakilo visiems
Vyrauja masinė nuomonė, kad etatinis darbo apmokėjimas yra blogis, ir kiekvienas mokytojas dėl sumažėjusio atlyginimo linkęs kaltinti būtent naująją sistemą. Sutinku, kad ji nėra tobula, tačiau dabar viskas priklauso nuo mokyklų vadovų. Seniau buvo konkrečios instrukcijos, kuriomis direktoriai vadovavosi, o dabar palikta nemažai laisvės rinktis.
Arūnas Serneckas


Viena iš nedaugelio ugdymo įstaigų, kurioje atlyginimai pakilo visiems mokytojams, – Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla. Direktorė Daina Juškauskienė sakė, kad šiai naujovei buvo pradėta ruoštis dar pavasarį, tad mokytojai streso nepatyrė. Priešingai, visi jau prieš rugsėjį žinojo, kad jų algos daugiau ar mažiau didės.

„Daugiau nei pusė mūsų mokyklos pedagogų yra mokytojai metodininkai, turintys didelį darbo stažą. Mokykloms, kurių darbuotojai yra žemesnės kvalifikacijos, įvedus etatinį apmokėjimą, daugiau pinigų lieka vadinamajai trečiai kišenei. Iš tų lėšų galima apmokėti papildomas bendruomenines veiklas. Mes stengėmės mokytojus motyvuoti ir kiek įmanoma daugiau mokėti už papildomą darbą. Pavyzdžiui, apmokame už darbų taisymą, metodinį darbą, konsultacijas ir daugybę kitų veiklų, kurios anksčiau būdavo neatlyginamos“, – kalbėjo D. Juškauskienė.


Vertina atsargiai

Skeptiškai naują darbo apmokėjimo sistemą vertino Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius. Anot jo, mokytojams, kuriems liko tas pats krūvis, atlyginimas už kontaktines valandas padidėjo vos 8–9 eurais. Tiesa, šiek tiek pinigų pedagogams skirta už papildomą darbą. S. Spangevičiaus teigimu, ir anksčiau už tai buvo apmokama iki 3, 5 valandų per mėnesį. Be to, seniau gimnazijos mokytojams buvo mokamas 10 proc. priedas prie atlyginimo, kurio šiuo metu mokykla negali sau leisti.

„Sunku vertinti naują modelį. Realios naudos nelabai pajutome, tik prisidėjo sudėtingos skaičiuoklės. Be to, tarp mokytojų atsirado nereikalingo sąmyšio, nepasitenkinimo, kodėl vienose mokyklose už papildomą veiklą moka daugiau nei kitose. Deja, niekas nekalba apie daug opesnę problemą – mokinių mažėjimą. Šiemet netekome 25 mokinių, tačiau perskirsčius klasių komplektus, šių sumažėjo net trimis. Mokytojai dėl to neteko dalies krūvio, o darbas pasunkėjo. Seniau klasėse galėdavome dirbti su 22–23 mokiniais, dabar – su 28–29. Akivaizdu, kad ugdymo kokybė negali išlikti tokia pati“, – mintimis dalijosi S. Spangevičius.

Keitėsi dėl krūvio

Gražiškių gimnazijoje mokytojams, kuriems išliko tas pats kontaktinių valandų skaičius, atlyginimas beveik nesikeitė arba šiek tiek padidėjo. Anot direktorės Gritos Launikonienės, algos žymiai kito tiems mokytojams, kurių pamokų krūviai pasikeitė.

Vadovė pateikė pavyzdį, kokią įtaką naujasis darbo apmokėjimo modelis turėjo Gražiškių gimnazijoje dirbančiam trisdešimt vienam pedagogui. Devyniems mokytojams algos sumažėjo 2–62 eurais, o viena mokytoja metodininkė algos šiemet gauna net 172 eurais mažiau nei pernai. Penkiems mokytojams darbo užmokestis padidėjo 2–15 eurų, šešiems – 40–60 eurų, aštuoniems – 100–200 eurų, o dviem – net 380 eurų. Vos keturių gimnazijos pedagogų alga „ant popieriaus“ šiemet perkopė 1000 eurų.

„Priedai mokytojams pagal Darbo apmokėjimo įstatymą išvis nemokami, tačiau pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo gali būti didinami 3–15 proc. Mūsų gimnazijoje šis koeficientas padidintas 3–6 proc. tiems mokytojams, kurių klasėse mokosi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Manau, kad nėra teisinga, jog šis koeficientas mokytojui vienodai didinamas už visas valandas – ir kontaktines, ir nekontaktines, susijusias su pamokomis bei skirtas bendruomenei“, – mintimis dalijosi G. Launikonienė.


Anot jos, ministerija, įvesdama etatinio darbo apmokėjimo reformą, skambiais pareiškimais akcentavo, kad atlyginimai didės, o tai daugumai mokytojų suteikė pernelyg didelių vilčių. Deja, realybė pasirodė kiek kitokia.

„Blogiausia, kad naujų mokslo metų išvakarėse manėme, jog turėsime 20, 5 etato, o rugsėjo 11 d. likome tik su 18, 44 etato. Nors etatų skaičių nustato ne mokyklų vadovai, tačiau daugelis dėl to nepelnytai kaltina būtent juos“, – apgailestavo Gražiškių gimnazijos direktorė.



Publikuota: 2018-10-31 10:59:49

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai