Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-12-21 09:15

---

E.Katilius uniformų kolekciją eksponuoja garaže.

Autorės nuotr.

Jei vilkaviškietis Evaristas Katilius turėtų nuosavą namą, tai jo sienos būtų nukabinėtos karine atributika. Tačiau daugiabutyje gyvenančiam kolekcininkui savo lobius tenka slėpti keliuose sekcijos skyriuose. Iškabinti ekspoziciją jis gali tik garaže, kur į jo erdvę niekas nesikėsina.

Pradžia – vaikystėje

63-ejų vilkaviškietis Evaristas sako jau nebeprisimenąs, kada jo namuose atsirado pirmieji kolekcijos egzemplioriai. Mat karine atributika jis domėjosi nuo vaikystės. Evaristas mena, jog silpnybę uniformų antpečiams jis juto dar vaikas lakstydamas Gražiškių kaimo laukais. Pokaryje rinkti tokią kolekciją nebuvo sunku. Tačiau vėliau senieji eksponatai nusimėtė, buvo išdalyti. Tik grįžęs iš tarnybos sovietinėje armijoje Evaristas vėl prisiminė vaikystės silpnybę ir pirmuoju naujosios kolekcijos eksponatu tapo paties dėvėta ir iš tarnybos parsivežta karinė uniforma. Vėl namuose kaupėsi dėželės su antpečiais, ženkleliais. Tačiau ir tąkart aistra kolekcionuoti nebuvo tokia stipri. Per šeimos rūpesčius, darbus Evaristas neturėjo daug laiko savo pomėgiui. Surinktą kolekciją perėmė ūgtelėję vaikai ir ji netrukus buvo išdalyta, išmainyta į, jų manymu, vertesnius daiktus.

Užkrėtė ir sūnų

Didžioji kolekcininko aistra atgijo visai neseniai, prieš kelerius metus, kai Evaristas iš medikų išgirdo sunkios ligos diagnozę.

– Reikėjo kažkuo užsiimti, kad negalvočiau apie savo ligą ir „smertį“, – linksmai pasakojo kolekcininkas.

Pirmiausia jis susidomėjo uniforminėmis kepurėmis, po to antpečiais, kariniais ženkleliais bei medaliais. Galop pradėjo rikiuotis ir uniformos. E.Katilius specialiai vyksta į Kauną susitikti su kitais kolekcininkais. Ten jie ne tik mainosi vertesniais egzemplioriais, bet ir nusiperka. Nemažai medalių tėvui internetu užsako ir atsiunčia Kaune gyvenantis sūnus Linas. Aistrą kolekcionuoti Linas supranta, mat ją pats paveldėjo iš tėvo, tik sūnus renka ne karinę atributiką, o pinigus. Seniausia jo turima moneta – beveik 800 metų senumo.



Tikslinasi kataloguose

Iš Kauno Evaristas parsiveža ne po vieną naują eksponatą savo kolekcijai. Tik bėda, kad senesnė, ne šių laikų atributika brangiai kainuoja. Neseniai Evaristas įsigijo lakūno, pasieniečio, parašiutininko, vidaus kariuomenės gydytojo, karinio kriminalisto antpečius. Gavęs tik medžiagines juosteles, kolekcininkas pats pritvirtina žvaigždes, kitus atributus, tai užtrunka nemažai laiko. Daug eksponatų savo kolekcijai E.Katilius gavo iš dabar jau mirusio garsaus anų laikų milicininko Juozo Vito Abraičio žmonos, kitų buvusių pareigūnų.

E.Katilius turi įsigijęs knygų, katalogų, kuriuose yra ne tik uniformų, antpečių, ordinų bei medalių nuotraukos, bet ir aprašymai. Todėl kolekcininkas gali iškart pasitikslinti, ar jam siūlomas eksponatas nesufalsifikuotas, ar jo atributai autentiški, nesumaišytos laipsnį atitinkančių juostelių spalvos, kiek egzempliorių išleista ir pan. Pagal tai galima nustatyti eksponato vertę.



Ekspozicija – garaže

E.Katilius gali pasigirti, kad jau surinkęs beveik visus knygoje aprašytus medalius, trūksta tik pačių brangiausių, kainuojančių iki tūkstančio litų. Visus suskaičiuoti kantrybės nebeturi net Katilių anūkai. Evaristas spėja, jog karinių ženklelių – apie 400.

Medalius Evaristas sega specialiai įrėmintame stende ant koridoriaus sienos. Šią kolekciją, kuria Evaristas labai didžiuojasi, žmona Janina leidžia eksponuoti bute. Moteris aimanavo, jog jei ji nesipriešintų, vyras visą butą paverstų savo kolekcijos muziejumi.

– Visos lentynos pilnos, sekcijos skyriai, – pasakojo Janina. – Jūs tik pažiūrėkite, kiek vietos spintoje jo daiktai užima.

Evaristas tik nusišypso dėl žmonos priekaištų ir „ekspozicijos“ tęsinio pakviečia apžiūrėti į garažą. Ten sukabintos sovietinių laikų bei šiuolaikinės karių uniformos, kepurės, yra net karinio orkestro instrumentų. Kolekcijoje – policijos majoro, lakūno, vidaus kariuomenės orkestranto, darbinio dalinio kareivio, užsienio daliniuose tarnavusio sovietinio kario ir kt. uniformos.

Pritrūko mokslo

E.Katilius prisipažįsta, kad gyvenime jam pritrūko mokslo. Jei būtų mokęsis, ko gero, būtų tapęs karininku ar policininku. Visą gyvenimą traukė šis darbas. Dar gyvendamas Gražiškiuose prieš daugiau nei keturis dešimtmečius tapo draugovininku ir tuometinei milicijai padėjo prižiūrėti viešąją tvarką. Vėliau buvo visuomeniniu autoinspektoriumi. Dabar jau daug metų vyriškis priklauso Šaulių organizacijai, yra kuopos vado pavaduotojas, talkina policijai per renginius. E.Katilius turi aibę padėkų ir apdovanojimų, nes atsakingai eina savo visuomenines pareigas.

Paklaustas, kiek galėtų kainuoti jo kolekcija, E.Katilius tvirtina neskaičiavęs.

– Nerūkau, negeriu, tai ir sutaupau, – šypsojosi kolekcininkas ir užsiminė, jog apie kai kurių eksponatų kainas žmona net nenumano. – Žinau, kad kolekcijos vertė ne šimtais, o tūkstančiais matuojama. Betgi ne viską moterims ir reikia sakyti...

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---