„Santaka“ / Ketvirtos kartos ūkininkai tęsia giminės tradiciją

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-10-18 16:35

Dalinkitės:  


Andrius ir Rūta Mickevičiai kasmet nuo dirvų nurenka krūvas akmenų.

Autoriaus nuotr.


Ketvirtos kartos ūkininkai tęsia giminės tradiciją

Andrius GRYGELAITIS


Gražiškių seniūnijoje, Skardupių kaime, gyvenantys brolis ir sesuo Mickevičiai tėvų ūkyje sukasi nuo mažų dienų. Neseniai Andrius su Rūta žemę ėmė dirbti savarankiškai.



Dairosi į Lenkiją

Jaunieji Mickevičiai verčiasi gyvulininkyste. Andrius laiko pienines karves, o jo sesuo Rūta – mėsinius galvijus. Nors dauguma ūkininkų pastaraisiais metais traukiasi iš gyvulininkystės ir vis labiau koncentruojasi augalininkystės srityje, tačiau jaunieji gyvulių augintojai neturi tokio pasirinkimo galimybių.

„Mūsų krašte žemės nederlingos. Į dirvą turime suberti dvigubai daugiau trąšų nei kiti rajono ūkininkai, o derlius vis tiek bus daug mažesnis nei tų, kurie ūkininkauja, tarkime, aplink Vilkaviškį. Be to, esame priversti bent du kartus per metus nuo dirvų nurinkti akmenis. Atrodo, kad jie niekada nesibaigs! O kiek technikos esame per tuos akmenis sulaužę! Kone kasmet iš žemės ištraukiame už žmogų didesnių riedulių. Kai tokios sąlygos, dauguma žemdirbių mūsų krašte verčiasi gyvulininkyste“, – teigė A. Mickevičius.

Šiuo metu Andrius laiko apie 30 karvių. Pieną iš jaunojo ūkininko superka ŽŪK „Melbras“, už litrą moka 21,5 cento – dviem centais daugiau nei prieš kelias savaites.


Nepaisant to, kad kaina šiek tiek pakilo, A. Mickevičius svarsto ateityje pieną parduoti kaimyninėje Lenkijoje.

„Ten dabar už litrą moka 38 centus, o pavasarį kaina buvo dar didesnė. Domėjausi galimybe pieną parduoti lenkams. Pasirodo, tai nėra labai sudėtingas procesas. Tik reikia, kad supirkėjai išrašytų sąskaitas faktūras. Aišku, yra ir kitų niuansų, pavyzdžiui, mokesčiai ar kalbos barjeras, tačiau viską įmanoma perprasti“, – teigė pašnekovas.



Visi darbai verti pagarbos

A. Mickevičius apgailestavo, kad karvių ūkyje praleisdamas daug laiko labiausiai „skriaudžia“ tris savo atžalas: ketverių metų Dangį, metais jaunesnę Gustę ir vos metukų sulaukusį Marką. Vaikams labai reikia tėvo dėmesio, o dabar vyras negali jo skirti tiek, kiek norėtų. Kartais Andrius vaikus pasiima į ūkio darbus, o šie su didžiuliu entuziazmu lipa į traktorių ar pagal išgales padeda krauti šieną.

Galvodamas apie ateitį 24 metų ūkininkas svarsto pieninių karvių atsisakyti, auginti mėsinius galvijus. Būtent taip yra padariusi jo sesuo. Rūta Mickevičiūtė laiko 20 aubrakų ir simentalių veislių karvių, panašiai tiek turi prieauglio. Iki gruodžio pradžios šeimininkė planuoja visą prieauglį parduoti, o vėliau bandą atnaujinti.


Rūta teigė net nepajutusi, kai pradėjo savarankiškai ūkininkauti.

„Kaip ir brolis, ūkyje sukuosi nuo mažens. Su traktoriumi kasmet ir žemę ariu, ir į Vilkaviškį grūdus vežu. Kai kas galbūt su nuostaba žiūri į merginą, vairuojančią traktorių, tačiau man tai – įprasta veikla. Manau, kad visi darbai verti pagarbos“, – mintimis dalijosi R. Mickevičiūtė.

Mergina baigia studijas Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje. Netrukus 22-ejų metų studentė turėtų įgyti pradinių klasių mokytojos diplomą. Paklausta, su kuo planuoja sieti savo ateitį, Rūta tikino, kad norint galima puikiai suderinti ir ūkį, ir darbą mokykloje. Mergina tvirtai žino, kad norėtų gyventi kaime.

„Kaimo vaikui miesto oras niekada nebus „skanus“, – šypsojosi jaunoji ūkininkė.



Pamatas ateičiai

Mickevičių šeimoje žemdirbystės tradicijos yra itin gilios. Jaunųjų ūkininkų prosenelis ėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, kad grįžęs gautų žemės. Ūkininkavo Andriaus ir Rūtos seneliai, tą patį dabar daro tėvai Romas ir Aušra Mickevičiai.

Jaunieji ūkininkai verčiasi ir augalininkyste: augina rapsus bei kviečius. Vis dėlto iš 36 ha Andriaus ir 65 ha Rūtos valdomų plotų nemažą dalį užima pievos.


„Su broliu dažnai vykstame į įvairius jauniesiems ūkininkams skirtus seminarus Vilkaviškyje bei Šakiuose, nuolat stengiamės tobulėti, kaupti žinias. Nemažai padeda ir aplinkiniai žemdirbiai. Mūsų krašte konkurencijos tarp ūkininkų beveik nesijaučia. Čia visi vieni kitiems padeda“, – teigė R. Mickevičiūtė.

Ji tikino nė kiek nesigailinti, kad pasirinko ūkininkauti. Nors draugai neretai priekaištauja, jog Rūta į įvairius susitikimus atvyksta paskutinė, tačiau visi puikiai supranta, kad dirbdama ūkyje ji kloja pamatus ateičiai.

„Man ūkyje viskas lengva, paprasta. Dirbant bet kurioje kitoje srityje viską tektų pradėti nuo pradžių. Nežinau, ar labai to norėčiau“, – svarstė pašnekovė.



Medžioklė ir knygos

Andrius ir Rūta savarankiškai ūkininkauti pradėjo tik praėjusiais metais. Pasinaudoję Europos Sąjungos parama jauniesiems ūkininkams jie įsigijo vienodus „New Holland“ traktorius. Andrius dar svarstė, gal vietoje traktoriaus pirkti akmenų rinktuvą, kuris labai palengvintų kasdienybę. Vis dėlto jaunas vyras neatmetė galimybės šį padargą įsigyti ateityje.

„Daugelis ūkininkų skundžiasi, kad naudotis ES parama neapsimoka, esą parašyti projektą yra labai sunku, o reikalavimai dažnai būna nepakeliami. Aš esu kiek kitos nuomonės. Jei tik bus galimybė, ateityje vėl mėginsiu naudotis parama“, – tvirtino pašnekovas.

Nors po darbo ūkyje laisvo laiko lieka nedaug, jo turėdama Rūta mėgsta skaityti knygas, daugiausiai istorines. Kaip tik dabar mergina baigia romaną „Tarp pilkų debesų“.

Savų pomėgių turi ir Andrius. Didžiausias iš jų – medžioklė. Per mėnesį į miškus jis išsiruošia bent 4–5 kartus.

„Iš tikrųjų mūsų krašte verstis gyvulininkyste yra kiek rizikinga. Čia – daugybė vilkų. Prieš keletą metų vilkai papjovė penkis tėvų veršelius, tad gyvenant mūsų seniūnijoje mokėti medžioti – didelis privalumas. Pats ne kartą mačiau vilką, tačiau dažniausiai tuo metu su savimi neturėdavau šautuvo. Tiesa, esu vilką nušovęs. Labiausiai didžiuojuosi sumedžiojęs stirniną. Vertinant medžioklės trofėjus, jo ragams nedaug pritrūko iki medalio“, – teigė A. Mickevičius.

Abu jaunieji ūkininkai apie žemių plėtrą tikino pernelyg negalvojantys. Jie dažniausiai perka tik tuos plotus, kurie ribojasi su jų sklypais. Tiesa, konkuruoti tenka ne tik su vietos ūkininkais, bet ir su Lenkijos žemdirbiais.

Kadangi jaunųjų Skardupių kaimo gyventojų ūkiai dar tik pradėti kurti, jiems reikia daugelio žemės ūkio padargų. Pašnekovai neabejojo, kad kantriai ir sunkiai dirbdami įgyvendins visus planus.






Projektą „Valstybė buvo, yra ir bus“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas






Galerija: Jaunieji ūkininkai




Publikuota: 2018-10-18 16:35:53

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai