„Santaka“ / J.Šalčiūnas: „Aš vėl rašau ant gelsvo klevo lapo...“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-12-19 10:14

Dalinkitės:  


J.Šalčiūnas: „Aš vėl rašau ant gelsvo klevo lapo...“

Laima VABALIENĖ

Kai jau buvo nuskambėję daug Juozo Šalčiūno eilių, sudainuota dainų, kai vakaro dalyviai kilo teikti gėles ir dėkoti už kūrybos vakarą, Albinas Papečkys, vienas iš Juozo draugų, prisiminė medžiotojų pasisėdėjimus J.Šalčiūno namuose. Ten jie rinkdavosi po medžioklių, aptardavo vyriškus reikalus... Vaizdingoje Bartninkų vietoje esančioje sodyboje visi jausdavosi labai smagiai ir jaukiai. „Juozas yra tas žmogus, prie kurio traukia,“ – sakė apskrities viršininko pavaduotojas A.Papečkys.

Tas nenusakomo jaukumo ir visaapimančios šilumos jausmas supo ir tą vakarą susirinkusius į J.Šalčiūno kūrybos vakarą J.Basanavičiaus tėviškės-muziejaus troboje. Pro baltą seklyčios lango užuolaidėlę smelkėsi paskutinis besileidžiančios saulės blyksnis ir sklido vos juntamas tradicinio Basanavičynės kugelio kvapas. Vakaro iniciatorė, Bartninkų kultūrinio darbo organizatorė Gailutė Čiuprinskaitė kalbėjo apie savo grįžimą į už kalvelių esančią tėviškę. Grįžę namo, ko gero, jautėmės visi, klausydami paties Juozo Šalčiūno deklamavimo ar moterų skaitomų jo eilėraščių, tylomis pritardami dainoms, kurias jis dainavo drauge su „Aistos“ ansambliu. Bartninkų seniūnas Petras Čirvinskas, suskaičiavęs, kad su J.Šalčiūnu pažįstamas trisdešimt penkerius metus ir du mėnesius, sakė, jog šis vakaras „nuo širdies atkėlė visas gyvenimo apnašas“. O kai širdyje šviesu, jautiesi be galo ramiai ir gerai. Tą tikriausiai patyrė visi vakaro dalyviai.

„Poezija yra tam tikra dvasios išraiška, grįžimas į vaikystę, jaunystę. Eilėraščiai atsirado tada, kai gyvenime patyriau didelį išgyvenimą – sūnaus mirtį. Iki to laiko niekad net negalvojau rašyti“, – skaudžią kūrybinio kelio pradžią prisiminė J.Šalčiūnas. Yra jo kūryboje juodos lemties paženklintų posmų. Bet greta jų – yra ir to gyvenimiško džiaugsmo, kai „Atsimerkę akys mato / Kad tenai už lango / Gan anksti nubudęs rytas / Vaikščioja po dangų“. Yra subtiliai gamtą jaučiančio žmogaus pastebėjimų: „Ir bėga debesys po dangų sunerimę/ Lyg gyvuliai, prieš lietų paleisti“. Yra ir meilės poezijos... Vilkaviškio literatų klubo „Seklyčia“ vadovė Janina Kurtinaitienė kalbėjo, kad jeigu Juozas būtų nenutapęs nei vienos akvarelės, iš medžio neišdrožęs nei vieno kūrinio, neparašęs nei vieno eilėraščio, išskyrus „Kam laiškai, kam laiškai, kam laiškai, / Jie nuvyto kaip rudenio gėlės. / Jeigu tu jau manęs nelankai, / Jei takai į tą pusę sužėlė“, ir už jį vieną jam lenktųsi visos Suvalkijos moterys.

Tą vakarą J.Šalčiūną supo daug žmonių. Jam artimų, jį pažįstančių, suprantančių ir vertinančių jo kūrybą. Šįkart nematėme Juozo šiltų akvarelių ar medžio darbų ekspozicijos, gėrėjomės tik eilėraščių skambesiu. Bartninkietis ne itin dažnai atveria savo kūrybos lobius, nėra linkęs reklamuoti savo darbų. Bet, kaip buvo kalbama vakaro metu, kūryboje ėjimas nušvitimo link visada yra vienišojo kelias.

Prieš dešimtmetį nedideliu tiražu buvo pasirodžiusi maža J.Šalčiūno kūrybos knygelė „Vėlyva brydė“. Dabar jam buvo linkėta, kad vakaro metu skambėję eilėraščiai sugultų į didelę gražią knygą.






Juozas ŠALČIŪNAS





RUDENĖJANT



Aš vėl rašau

Ant gelsvo

Klevo lapo,

Gėriuosi

Saulėtu vaizdu,

Bet jau kažko

Neberandu, –

Ruduo...



Kažkur aukštai

Girdžiu

Kelionių aidą.

Gamta

Vėl liūdesio pilna,

Ir širdyje

Jau dargana, –

Ruduo, ruduo...





NAKTIS MIŠKE



Rami tamsa

Iš lėto gaubia mišką,

Pritilo švelniai ošiantys beržai,

Tik rausvos dėmės

Tarp šakų nutiškę

Dar šviečia lyg paletėje dažai.



Bet tuoj užges

Tos paskutinės dėmės, –

Naktis iš lėto

Viską niveliuos.

Ir paukščio balsas,

Iš kažkur atklydęs,

Lėtai nutils melsvuos dangaus keliuos.



Lyg gotika

Smailutės eglių žvakės

Susmigs

Į graudžiai mirksinčias žvaigždes.

Ir nykstantis

Jau kvartalinis takas

Visus į saldų sapną nusives.



Aš, gerdamas

Tą svaigią miško tylą,

Naktižiedėm

Pakvipusią skaniai,

Žiūrėsiu,

Ką, užtraukus tamsų šydą,

Naktie, dar suvaidinti sumanei.





PRIE AISTOS PAKRANČIŲ



Kam žodžiai, –

Gal jie sau tik ištarti,

0 gal jie čia

Visai nereikalingi,

Kur medžiai

Patamsėję ir liūdni,

Kur upė

Netikėtai daro vingį.



Kam žodžiai tie –

Gal medžiams ištarti

Gal tiems pakrančių

Milžinams gumbuotiems,

Kad rudenio tamsiom

Gūdžiom naktim

Galėtų žalią sapną

Susapnuoti.



Gal paukščiams ištarti

Tie mano žodžiai,

Už ryto giesmę,

Kuri man skirta.

Už tai, kad mano siela

Vis dar stovi

Šioje Aistos pakrantėj

Įkasta.





APŽVALGA



Už lango

Nesikeičiantis peizažas,

Ir žmonės

Einantys savais keliais,

Ir aš,

Tarytum vaikas mažas

Vis laukiu,

Gal kas nors užeis.



Bet tie, kurie ateidavo –

Išėjo.

Ir nieks nežino,

Ar kada sugriš.

Tik iš toli

Atskriejęs šaltas vėjas

Lyg svečias beldžias

Į manas duris.



Tik jis tikrai nežino,

Ko aš laukiu,

Ko taip dažnai

Į tolį vis žvelgiu, –

Gal ten matau

Basos vaikystės lauką

Ir taką tolstant

Pakraščiu rugių.



Žinau, kad ten kažkur to tako

Galas.

Tiktai per rūką

Jo aš nematau,

Bet paruoštas

Jau išleistuvių stalas

Ir ištaria kažkas, –

Čia tau!






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas