„Santaka“ / Veganiškos tendencijos keičia ir baldus / Įdomu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Įdomu

Dalinkitės:  


Interjeras turi galią padėti mums nurimti, sustoti, pajusti, kaip viskas stoja į vietas.

Veganiškos tendencijos keičia ir baldus


Mėsos produktų atsisako ir augalinę mitybą propaguoja 1 iš 5 pasaulio gyventojų. Nors gyvulinės kilmės produktų atsisakymas labiausiai veikia maisto pramonę bei gamintojus, tačiau rimtu iššūkiu tampa ir kitoms pramonės šakoms.

Prie pokyčių turi prisitaikyti ne tik kosmetikos ar rūbų gamintojai, tokie automobilių pramonės gigantai kaip „Bentley“ ar „Tesla“, bet ir baldų industrija, ieškanti veganiškų alternatyvų ne tik medžiagoms, bet ir dizaino sprendimams.

Įtakingas verslo leidinys „Forbes“ veganizmą įvardija viena pagrindinių 2018 m. ekonomikos tendencijų, kuri neabejotinai turės įtakos baldų kūrėjams bei gamintojams .

Ieškoma alternatyvų

Vienas didžiausių galvosūkių baldų gamintojams bei juos kuriantiems dizaineriams – alternatyvų gyvulinės kilmės medžiagoms paieškos. Suradus, kuo pakeisti natūralų kailį, odą, vilną ar net šilką, nauji inovatyvūs gaminiai išbandomi ir tik tada pasiekia prekybos vietas.

„Sąmoningi, į aplinkos tausojimą ir tvarumą orientuoti pirkėjai ieško alternatyvų. Jiems svarbu, kaip baldas pagamintas, rūpi, kad jo dizainas būtų universalus, o pats gaminys tarnautų ilgai. Mes savo ruožtu tokį aplinkai draugišką požiūrį labai palaikome. Pavyzdžiui, turime tokią medžiagų grupę, kuri atrodo kaip versta oda, tačiau iš tiesų yra audinys. Be to, jis yra valomas vien vandeniu, todėl baldo priežiūra taip pat nekenkia nei aplinkai, nei pačiam žmogui. Taigi, vėl kalbame apie nuoseklų aplinkos tausojimą“, – sako Danijos prekės ženklo „BoConcept“ pardavimų vadovė Dovilė Miškelevičienė.



Pasak jos, apsisprendę nesusigundyti greitos mados siūlomais produktais žmonės renkasi baldus, kurių dizainas jau tapęs klasika, o apipavidalinimas bei pateikimas atspindi aktualiausias tendencijas.

„Gilias tradicijas turinčio daniško dizaino esmė yra tvarumas, siekis, kad daiktas tarnautų ilgai. Jie didžiuojasi pristatydami baldus, kurių dizainas nesikeičia dešimtmečius, nes tai reiškia, jog pavyko sukurti baldą-ikoną, rasti tokį sprendimą, kuris žmonėms patinka ir yra reikalingas. Tuo tarpu neatsakingas vartojimas, būtinybė keisti baldus, nes jie nepatvarūs ar greit išeinantys iš mados – mūsų klientams svetimas požiūris“, – įsitikinusi D. Miškelevičienė.

Atliekos tampa žaliava

D. Miškelevičienės teigimu, dar viena įsitvirtinanti tendencija – natūralumo paieškos. Ir čia pirmu smuiku griežia jau net ne gamintojai, o baldų dizaineriai.

„Veganizmas, vegetarizmas, galų gale natūralumo siekis ir noras rūpintis supančia aplinka, tai visų pirma vidinė žmogaus nuostata. Nuo jos viskas prasideda ne tik įsigyjant, bet ir kuriant baldą. Tarkime, danų dizaineris René Hougaardas yra labai aiškiai deklaravęs, kad savo kūriniuose visiškai atsisako plastiko, jį keičia natūraliomis medžiagomis. Ir nors tai jam nėra ekonomiškai naudinga, tačiau tai yra aiškus šio produktų dizainerio vertybinis sprendimas, atsisakymas dauginti ir taip milžinišką pasaulio šiukšlių kalną“, – pastebi D. Miškelevičienė.



Baldų gamintojai dėl šios priežasties atsigręžia ir į tai, kas galėtų būti paprasta maisto pramonės atlieka, bet tampa puikia gamybine žaliava.

„Atliekų, šiukšlių turime per daug. Todėl atsigręžiame ne tik į gamtą, bet ir į mūsų seniausių protėvių gyvenimo filosofiją – nėra nieko, ko negalima panaudoti. Tada žmonės medžiojo, mėsą suvalgydavo, o kailiu apsigaubdavo patys, pasitiesdavo ant gultų. Iš esmės tą patį darome ir mes – jaučių odas, kurios būtų tiesiog išmetamos, panaudojame baldų gamybai ir tokiu būdu mažiname išmetamų atliekų kiekius“, – aiškina „BoConcept“ atstovė.

Visi, ieškantys ne tik išskirtinio dizaino, bet ir unikalios gamybos technologijos baldų ar interjero sprendimų savo namams spalio 11–13 d. su jais susipažinti galės parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje parodoje „Baldai. Interjeras. Dizainas“. Čia naujausias baldų, dekoro elementų, virtuvės bei vonios kambario sprendimus pristatys Lietuvos ir užsienio gamintojai, lankytojus konsultuos specialistai.

Namai – ramybės ir natūralumo oazė



Europoje vis labiau populiarėja ir lėto gyvenimo filosofija, kai didžiulio tempo nualinti, vidinės ramybės ir darnos su aplinka ieškantys žmonės namus nori paversti jaukumo oaze.

„Šį sezoną siūlome lėto gyvenimo, meditacijos, jogos, veganizmo tendencijas perkelti ir į namus – pasirūpinti, kad namai būtų ramybės ir komforto oazė. Tai pasiekti gali padėti natūralios medžiagos – medis, keramika, stiklas, vilna ir gilios, ramios žemės spalvos – žalia, mėlyna, bordo, ruda, ochros. Beje, žalvaris vis dar lieka svarbus, ypač interjero detalėms“, – pagrindines tendencijas vardija D. Miškelevičienė.

Visame pasaulyje išpopuliarėjusi daniškoji hygge filosofija jau tapo šilumos, saugumo ir vidinės ramybės sinonimu. Jos ašis – jaukūs namai.

„Galima gyventi namuose, kurie labai patogūs, stilingi, tačiau juose „šalta“, nejauku, o atrasti vidinę ramybę – labai sunku. O galima sąmoningai rinktis jaukumą, komfortą ir šaltąjį metų laiką pasitikti su atidumu gamtai bei aplinkai pagamintame patogiame fotelyje pasiėmus puodelį arbatos žvelgti į žvakės liepsną. Interjeras turi galią padėti mums nurimti, sustoti, pajusti, kaip viskas stoja į vietas“, – įsitikinusi pašnekovė.





Publikuota: 2018-10-09 11:29:44

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai