|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Valstybė buvo, yra ir bus
|
|
|
1988 m. spalio 21-osios popietę į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą vilkaviškiečiai išlydėjo savo rajono atstovus (iš kairės): Artūrą Simanavičių, Algimantą Bielskį, Vidmantą Mickevičių, Juozą Dadurkevičių, Valentiną Piečiukaitį, Kostą Janulaitį, Stasę Dambravienę, Justiną Raškevičių ir Saulių Vabalą.
Romo EIDUKEVIČIAUS nuotr.
Į suvažiavimą – aktyviausi
Artūras Simanavičius netrukus buvo išrinktas į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimą. 1988-ųjų spalio 22–23 dienomis turėjo vykti Sąjūdžio suvažiavimas. Susirinkę bibliotekoje sudarėme suvažiavimo narių sąrašą. Asmeniškai siūliau į sąrašą įtraukti aktyviausius pirmuosius sąjūdiečius: A. Simanavičių, Valentiną Piečiukaitį, Stasę Dambravienę.
Mes su Juozu Jurkynu pasilikome Vilkaviškyje, nes tą pačią dieną turėjo vykti LKP Vilkaviškio rajono konferencija. Juozas ir aš turėjome Sąjūdžio programą skleisti tarp vietos komunistų partijos narių, kurie nepritarė naujam judėjimui. Sąjūdis aštriai kritikavo kolchozinę sistemą, kolūkių pirmininkus, „Agropromą“ ir pan.
Pedagogas iš Paežerių Vytautas Grinius negailėjo karčių žodžių kaimo alintojams, man teko kritikuoti partijos sekretorių Justiną Tėvelį, raginant jį atsistatydinti iš sekretoriaus posto.
Tokia partinių veikėjų kritika ritosi per visą Lietuvą. Kai kuriuose rajonuose buvo perrinkti partiniai vadovai. Spalio 21-ąją išgirdome, kad LKP pirmuoju sekretoriumi išrinktas Algirdas Mykolas Brazauskas. Iki TSKP subyrėjimo dar buvo likę ištisi metai. Tai buvo nuostabus laikas.
Nutarta pavadinti savarankiškąja
Mus, Sąjūdyje dalyvavusius partijos narius, Vilkaviškio sąjūdiečiai paliko dirbti siekiant LKP demokratizavimo, išstojimo iš monolitinės TSKP.
Ruošiantis LKP XX suvažiavimui teko rūpintis, kad į suvažiavimą būtų parinkti tokie atstovai, kurie pasisakytų už partijos atsiskyrimą. Iš Vilniaus atstovauti Vilkaviškiui buvo parinktas istorikas Liudas Truska. Jį išrinko, berods, keturvalakiečiai. Pedagogai delegatu išsirinko Juozą Jurkyną, mane – „Pasagos“ metalo dirbinių gamyklos darbininkai, „Švyturio“ kolūkis – Juozą Totoraitį. Delegacijoje buvo ir rajono Vykdomojo komiteto pirmininkas Edmundas Žemaitaitis bei LKP Vilkaviškio rajono komiteto pirmasis sekretorius Vaclovas Kurmis.
Delegatus apgyvendino „Lietuvos“ viešbutyje, su Juozu Jurkynu gyvenome viename kambaryje. Įvykius sekė televizija, spauda, man telefonu teko bendrauti su „Pergalės“ laikraščio žurnaliste Birute Pavloviene.
Berods, prieš pirmąjį suvažiavimo posėdį atsiskyrimo nuo TSKP šalininkai rinkosi Vilniaus profsąjungų rūmuose. Skaičiuota, ar užteks balsų. Bronislovas Genzelis siūlė atsiskyrusią partiją pervadyti į socialdemokratų. Tomis dienomis vyko ir atkuriamasis socialdemokratų suvažiavimas su Kazimieru Antanavičiumi, Aloyzu Sakalu, Dobilu Kirveliu, Vyteniu Andriukaičiu ir kitais. Galop nutarta atsiskyrusią LKP pavadinti savarankiškąja LKP.
LKP skilimas
Istorinis suvažiavimas vyko Vilniaus valstybinio operos ir baleto teatro rūmuose. Prie įėjimo – Laivės lygos plakatai, Antano Terlecko šalininkai, improvizuoti karstai, delegatus palydintys aštrūs šūksniai.
Posėdžių salėje Vilkaviškio rajono delegacija buvo pasodinta į pirmą eilę. Prie centre sėdinčių vilkaviškiečių kojų susėdo fotožurnalistai, kino operatoriai. Pirmoji eilė mums atiteko todėl, kad Vilniaus rajono delegacija buvo prieš atsiskyrimą, joje matėsi daug kariškių, Vilniaus krašto lenkų autonomistų. Jie buvo nukelti į salės galą, balkoną.
Scenoje greta A. M. Brazausko sėdėjo aršūs komunistai Vladislavas Švedas ir Juozas Kuolelis. Visiems rūpėjo, kaip elgsis A. M. Brazauskas. Žinojome, kad jam skambins M. Gorbačiovas. Tad iki jo griežto žodžio skubėta priimti savarankiškos LKP statusą. Prieš balsavimą A. Brazauskas rajonų atstovus pakvietė į greta scenos esančią salę, gal artistų persirengimo kambarį. Apsispręsta balsuoti už atsiskyrimą.
Vyko personalinis balsavimas. Paskelbus apie partijos atsiskyrimą nuo Maskvos, grupė TSKP šalininkų savo naktiniame posėdyje įkūrė LKP ant TSKP platformos.
Džiugu, kad visa Vilkaviškio delegacija balsavo vieningai.
Antanas ŽILINSKAS
(Bus daugiau)
Projektą „Valstybė buvo, yra ir bus“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Artūras Simanavičius netrukus buvo išrinktas į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimą. 1988-ųjų spalio 22–23 dienomis turėjo vykti Sąjūdžio suvažiavimas. Susirinkę bibliotekoje sudarėme suvažiavimo narių sąrašą. Asmeniškai siūliau į sąrašą įtraukti aktyviausius pirmuosius sąjūdiečius: A. Simanavičių, Valentiną Piečiukaitį, Stasę Dambravienę.
Mes su Juozu Jurkynu pasilikome Vilkaviškyje, nes tą pačią dieną turėjo vykti LKP Vilkaviškio rajono konferencija. Juozas ir aš turėjome Sąjūdžio programą skleisti tarp vietos komunistų partijos narių, kurie nepritarė naujam judėjimui. Sąjūdis aštriai kritikavo kolchozinę sistemą, kolūkių pirmininkus, „Agropromą“ ir pan.
Pedagogas iš Paežerių Vytautas Grinius negailėjo karčių žodžių kaimo alintojams, man teko kritikuoti partijos sekretorių Justiną Tėvelį, raginant jį atsistatydinti iš sekretoriaus posto.
Tokia partinių veikėjų kritika ritosi per visą Lietuvą. Kai kuriuose rajonuose buvo perrinkti partiniai vadovai. Spalio 21-ąją išgirdome, kad LKP pirmuoju sekretoriumi išrinktas Algirdas Mykolas Brazauskas. Iki TSKP subyrėjimo dar buvo likę ištisi metai. Tai buvo nuostabus laikas.
Mus, Sąjūdyje dalyvavusius partijos narius, Vilkaviškio sąjūdiečiai paliko dirbti siekiant LKP demokratizavimo, išstojimo iš monolitinės TSKP.
Ruošiantis LKP XX suvažiavimui teko rūpintis, kad į suvažiavimą būtų parinkti tokie atstovai, kurie pasisakytų už partijos atsiskyrimą. Iš Vilniaus atstovauti Vilkaviškiui buvo parinktas istorikas Liudas Truska. Jį išrinko, berods, keturvalakiečiai. Pedagogai delegatu išsirinko Juozą Jurkyną, mane – „Pasagos“ metalo dirbinių gamyklos darbininkai, „Švyturio“ kolūkis – Juozą Totoraitį. Delegacijoje buvo ir rajono Vykdomojo komiteto pirmininkas Edmundas Žemaitaitis bei LKP Vilkaviškio rajono komiteto pirmasis sekretorius Vaclovas Kurmis.
Delegatus apgyvendino „Lietuvos“ viešbutyje, su Juozu Jurkynu gyvenome viename kambaryje. Įvykius sekė televizija, spauda, man telefonu teko bendrauti su „Pergalės“ laikraščio žurnaliste Birute Pavloviene.
Berods, prieš pirmąjį suvažiavimo posėdį atsiskyrimo nuo TSKP šalininkai rinkosi Vilniaus profsąjungų rūmuose. Skaičiuota, ar užteks balsų. Bronislovas Genzelis siūlė atsiskyrusią partiją pervadyti į socialdemokratų. Tomis dienomis vyko ir atkuriamasis socialdemokratų suvažiavimas su Kazimieru Antanavičiumi, Aloyzu Sakalu, Dobilu Kirveliu, Vyteniu Andriukaičiu ir kitais. Galop nutarta atsiskyrusią LKP pavadinti savarankiškąja LKP.
Istorinis suvažiavimas vyko Vilniaus valstybinio operos ir baleto teatro rūmuose. Prie įėjimo – Laivės lygos plakatai, Antano Terlecko šalininkai, improvizuoti karstai, delegatus palydintys aštrūs šūksniai.
Posėdžių salėje Vilkaviškio rajono delegacija buvo pasodinta į pirmą eilę. Prie centre sėdinčių vilkaviškiečių kojų susėdo fotožurnalistai, kino operatoriai. Pirmoji eilė mums atiteko todėl, kad Vilniaus rajono delegacija buvo prieš atsiskyrimą, joje matėsi daug kariškių, Vilniaus krašto lenkų autonomistų. Jie buvo nukelti į salės galą, balkoną.
Scenoje greta A. M. Brazausko sėdėjo aršūs komunistai Vladislavas Švedas ir Juozas Kuolelis. Visiems rūpėjo, kaip elgsis A. M. Brazauskas. Žinojome, kad jam skambins M. Gorbačiovas. Tad iki jo griežto žodžio skubėta priimti savarankiškos LKP statusą. Prieš balsavimą A. Brazauskas rajonų atstovus pakvietė į greta scenos esančią salę, gal artistų persirengimo kambarį. Apsispręsta balsuoti už atsiskyrimą.
Vyko personalinis balsavimas. Paskelbus apie partijos atsiskyrimą nuo Maskvos, grupė TSKP šalininkų savo naktiniame posėdyje įkūrė LKP ant TSKP platformos.
Džiugu, kad visa Vilkaviškio delegacija balsavo vieningai.
Antanas ŽILINSKAS
(Bus daugiau)
Projektą „Valstybė buvo, yra ir bus“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Publikuota: 2018-09-28 15:56:56
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|