|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-12-15 16:42
Elena SABALIAUSKIENĖ
Ar dažnai jūs pastebite kito žmogaus žvilgsnį? Trumpas susitikimas akimis – tai bendravimo akimirka be žodžių. Žvilgsnis – tai sielos spindulys. Norėtųsi, kad jis visada sušildytų, pakeltų nuotaiką, nuo kurio diena taptų šviesesnė. Patiklus mažo vaiko žvilgsnis... Švelnumo ir meilės kupinas motinos žvilgsnis... Pavargęs ir ramus dorai gyvenimą nugyvenusio žmogaus žvilgsnis... Kiek sutiksime žmonių, tiek išvysime vis kitokių akių, skirtingų žvilgsnių. Jaudinančiai skamba negalią turinčio vaikinuko iš Pilviškių mintis, jog tiesą ir melą galima perskaityti iš akių. Tai – sielos regėjimas, nuojauta, pažinimas, duotas už praradimą. Laiminga ta šeima, kurioje triukšmingai užsižaidusiems, įsidūkusiems vaikams užtenka vieno griežto tėvo ar motinos žvilgsnio. Jiems niekada neteks išgyventi situacijos, kai prekybos centre mažylis aikštydamasis spiegia, reikalauja patikusio žaislo ar saldumyno, o tėvai jaučiasi visiški bejėgiai... Nepadeda nei barimas, nei vaiko purtymas. Gaila, bet šie tėvai jau pavėlavo auklėti. Tačiau niekada ne vėlu pradėti kalbėtis su vaiku – ramiai, kantriai. Ir kad akyse šviestų meilė. Akys... Kiek daug reikšmės joms teikė mūsų tauta, galima suvokti atvėrus tautosakos skrynią. Vienas už kitą gražesni, taikleni frazeologizmai: akį verti, akimis paglostyti, akį mesti, akimis šaudyti, akys prašvito, kur buvo mano akys ir t.t. Skirtingose kultūrose ir religijose išryškėja skirtinga ypatingo matymo traktuotė. Štai budizme yra trečioji akis – vidinio regėjimo simbolis. Krikščionių tikėjime spinduliuojanti Dievo Apvaizdos akis – visa matanti ir globojanti. O pagoniškajame baltų tikėjime, anot prof. M.Gimbutienės, būti vienaakiu buvo nepaprasta garbė. Vienas iš svarbiausių mūsų protėvių dievų Velinas (mirusiųjų dievas) buvęs vienaakis. Vieną akį jis paaukojo už tai, kad atsigėrė iš stebuklingo šventojo šaltinio. Kaip ir vienaakis germanų dievas Odinas, irgi gėręs iš pažinimo šaltinio, tekančio po kosminio medžio šaknimis. Nuo to dievai pasidarė visa žinantys ir numatantys. Kaip ten bebūtų, noras pažvelgti į praeitį, atspėti ateitį, žvilgtelėti Anapus visada jaudino žmoniją. Bet pažinimas prasideda nuo savęs. Žmonės keliauja, ieško pasaulyje stebuklų, tik pro save praeina tarsi nepastebėdami. „Kaip dažnai mes pametam iš akių save...“ – rašė poetas Just. Marcinkevičius. Atrasti save – didžiausia gyvenimo išmintis. Vienkartybėje laiko tam skirta labai mažai. Norint įprasminti savo buvimą, reikia ieškoti būdų tai padaryti. Ypač tinkamas laikas apmąstymams – senųjų ir naujųjų metų sandūra. „Kelionė buvo neilga. / Jau žengiam paskutinį žingsnį – / Ir pabaiga. / Pirmyn su nerimu žvelgiu...“ (V.Mykolaitis-Putinas, eil. „Gruodis“). Publikuota: 2006-12-15 16:42:17 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika * Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|