„Santaka“ / Programuotoja griauna stereotipus / Renkuosi profesiją

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Renkuosi profesiją

Dalinkitės:  


Gerda Šimoliūnaitė Pasaulinėje studentų programavimo olimpiadoje dalyvavo su komandos draugais Vytautu Strimaičiu ir Margiriu Strakšiu.

Nuotr. iš asmeninio albumo


Programuotoja griauna stereotipus

Šiandien vis dar gajus stereotipas, kad programavimas – ne moterų reikalas. Tačiau vilkaviškietė Gerda ŠIMOLIŪNAITĖ griauna tokias nuostatas. Pasaulinėse studentų programavimo olimpiadose dalyvaujanti mergina rezultatais nė kiek nenusileidžia kolegoms vaikinams.

– Pasaulinėje studentų programavimo olimpiadoje Tavo komanda užkopė iki pusfinalio. Papasakok, kaip ten patekote.

– Vilniaus universitetas pasaulinėje studentų programavimo olimpiadoje dalyvavo 17-tą kartą. Pastarąjį sykį pavyko pasirodyti itin gerai. Dvi mūsų komandos pateko į pusfinalį, o viena – net į finalą, kuris vyko Kinijoje.

Programavimo olimpiados yra komandinio pobūdžio. Kiekvieną komandą sudaro trys asmenys. Man pasisekė, nes kiti du mūsų komandos nariai – labai geri mano draugai. Tad dalyvauti varžybose vienas malonumas. Pasauliniuose programavimo konkursuose užduotys pateikiamos anglų kalba. Kiekvienos šiame prestižiniame renginyje dalyvaujančios komandos tikslas – per 5 valandas išspręsti kuo daugiau algoritminio pobūdžio užduočių. Sprendimo programos siunčiamos automatinei testavimo sistemai, kuri jas patikrina. Kad aplenktum kitas komandas, turi labai skubėti pateikti teisingus užduočių sprendimus, tačiau už neteisingus skiriami baudos taškai. Todėl stebėti programavimo varžybų turnyrinę lentelę taip pat įdomu kaip sporto.

Gerai pasirodžiusios universiteto komandos turi galimybę važiuoti į ketvirtfinalį Minske. Jame dalyvauja komandos iš Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Kaliningrado srities. Į pusfinalį, kuris vyko Sankt Peterburge (varžybų vieta priklauso nuo regiono), pateko dvi mūsų universiteto komandos.

Kad galėtume dalyvauti tokio lygio varžybose, vykstame į programavimo stovyklas, kur mokomės naujų algoritmų ar kitų sprendimo būdų, „geriname“ formą. Pavasarį dalyvavau tokioje stovykloje Maskvoje, tad ne tik daug išmokau, bet ir pamačiau.

– Kai mokeisi Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje, Tau puikiai sekėsi tiek humanitariniai, tiek tikslieji mokslai. Kodėl nusprendei studijuoti būtent programavimą?

– Vienuoliktoje klasėje maniau, kad noriu būti gydytoja, tačiau pradėjusi rimčiau mokytis biologijos supratau, jog mintinai „kalti“ informaciją – ne man. Sprendžiant įvairias užduotis labiausiai patinka remtis loginiu mąstymu. Dėl šios priežasties nusprendžiau pasukti į tiksliuosius mokslus. Rinkausi tarp fizikos ir programavimo, bet galiausiai likau prie programavimo, nes jis atrodė teikiantis daugiau perspektyvų.

– Vilniaus universitete giliniesi į programų sistemų specialybę. Papasakok, kas tai.

– Nors dauguma gali pamanyti, kad programų sistemos yra grynas programavimas, taip nėra. Mano specialybėje yra mokoma kurti projektus, juos valdyti, priimti įvairius architektūrinius sprendimus. Baigęs studijas programų sistemų specialistas gali būti potencialus projektų ar techninis vadovas informacinių technologijų įmonėje.

– Viešojoje erdvėje galima pastebėti, kad įmonės dažnai skundžiasi programuotojų trūkumu. Ar šios srities specialistams lengva susirasti darbą?

– Pasaulis vis labiau nyra į technologijas, todėl didėja šią sritį išmanančių žmonių paklausa. Lietuva yra labai patraukli vieta besivystančioms technologijų įmonėms, todėl, manau, programuotojams ateityje darbo vietų taip pat netrūks. Tačiau darbo paieškos sėkmė priklauso nuo daugybės veiksnių. Ne paslaptis, kad darbdaviai nori daug patirties turinčio žmogaus. Tačiau jie dažnai investuoja į studentų mokymą, kad ateityje turėtų gerus specialistus. Įmonė, kurioje dabar dirbu, taip pat ieškojo studentų, kuriuos galėtų „užsiauginti“.

– Nemaža dalis informacinių technologijų studentų dirbti pradeda pirmuosiuose kursuose. Ar šios srities specialistams taip svarbu darbo patirtį kaupti kuo anksčiau?

– Universitete yra pateikiamos tik teorinės žinios, o praktinės užduotys neatitinka tų, kurios gaunamos realiame darbe. Todėl norint įtvirtinti įgytas žinias labai svarbu jas pritaikyti praktiškai. Dėl to daugybė studentų jau pirmuosiuose kursuose ieško praktikos arba darbo. Be to, darbe įgytos žinios netgi padeda lengviau mokytis universitete.
Mokantis programavimo yra mokomasi mokytis. Nors ir skamba keistai, tačiau programavimas yra toks užsiėmimas, kuriame informacija nuolatos atsinaujina, negali užsisėdėti vietoje.


– Ar lengva suderinti darbą ir studijas?

– Turint daug kantrybės ir užsispyrimo – įmanoma. Žinoma, lieka daug mažiau laisvo laiko. Atvirai kalbant, aš jo išvis neturiu. Yra studentų, kurie nori gerai mokytis ir sugeba dirbti. Yra ir tokių, kurie tiesiog nori dirbti, bet taip pat praverstų bakalauro diplomas. Man mokslai yra labai svarbūs, todėl jiems skiriu daug laiko ir stengiuosi maksimaliai paimti visą teikiamą informaciją. Darbas man – tik papildoma veikla, kurią mėgstu.

– Mūsų visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad programavimas – ne moterų reikalas.

– Dažniausiai į ginčus dėl „vyriškų“ ar „moteriškų“ profesijų stengiuosi nesivelti. Geriau savo kruopščiu darbu ir rezultatais bandau įrodyti, kad oponentas klysta. Nėra vien tik moteriškų ar vyriškų specialybių. Visuomet atsiras statybininkė moteris ar aukle dirbantis vyras. Prieš metus, kai pradėjau dirbti, moterų įmonėje buvo mažuma. Bet šiandien jų yra net kelis kartus daugiau.

– Programuotojų šiandienos pasaulyje reikia visur. Kaip manai, ar rastum ką veikti gimtajame Vilkaviškyje?

– Dauguma informacinių technologijų centrų yra susitelkę didžiuosiuose miestuose, ten vyksta konferencijos, diskusijos, mokymai. Vilkaviškyje nėra didelės darbo pasiūlos informacinių technologijų specialistams.

– Vis dažniau galima išgirsti nuomonių, kad informacinių technologijų, programavimo vaikus reikėtų pradėti mokyti dar pradinėse klasėse.

– Aš tam labai pritarčiau, nes mokantis programavimo yra mokomasi mokytis. Nors ir skamba keistai, tačiau programavimas yra toks užsiėmimas, kuriame informacija nuolatos atsinaujina, negali užsisėdėti vietoje. Tai skatina mokinius mąstyti logiškai bei kritiškai, geriau suprasti matematikos principus.

Programavimas taip pat reikalauja kūrybiškumo, nes kasdien susiduriama su iššūkiais ir problemomis, kurias spręsti dažnai neužtenka turimų žinių. Jeigu kalbėtume apie programavimo pamokų kokybę dabartinėse mokyklose, tai ji priklauso nuo konkretaus mokytojo kompetencijos. Jeigu pedagogas papildomai domisi programavimu, kuria projektus ir apie tai pasakoja savo mokiniams, nepaisydamas programos rėmų, tokios pamokos – aukščiausios kokybės. Deja, labai dažnai mokytojai ant lentos rodo 10 metų senumo programą ir neįdeda nė trupučio papildomų pastangų.

– Jau ketvirtus metus gyveni Vilniuje. Ko iš savo gimtinės labiausiai pasiilgsti sostinės šurmulyje?

– Pasiilgstu patogumo, kai viską galima pasiekti pėsčiomis ir nereikia gaišti valandų transporto spūstyse skubant į darbą ar paskaitas. Grįžusi namo pailsiu nuo miesto šurmulio ir galiu niekur neskubėti. Nepakartojamas jausmas kada panorėjus nueiti į sodą ir pasiskinti šviežių uogų.



Aušrinė VAŠČĖGAITĖ




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas