„Santaka“ / Programuotoja griauna stereotipus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-09-10 17:24

Dalinkitės:  


Gerda Šimoliūnaitė Pasaulinėje studentų programavimo olimpiadoje dalyvavo su komandos draugais Vytautu Strimaičiu ir Margiriu Strakšiu.

Nuotr. iš asmeninio albumo


Programuotoja griauna stereotipus

Šiandien vis dar gajus stereotipas, kad programavimas – ne moterų reikalas. Tačiau vilkaviškietė Gerda ŠIMOLIŪNAITĖ griauna tokias nuostatas. Pasaulinėse studentų programavimo olimpiadose dalyvaujanti mergina rezultatais nė kiek nenusileidžia kolegoms vaikinams.

– Pasaulinėje studentų programavimo olimpiadoje Tavo komanda užkopė iki pusfinalio. Papasakok, kaip ten patekote.

– Vilniaus universitetas pasaulinėje studentų programavimo olimpiadoje dalyvavo 17-tą kartą. Pastarąjį sykį pavyko pasirodyti itin gerai. Dvi mūsų komandos pateko į pusfinalį, o viena – net į finalą, kuris vyko Kinijoje.

Programavimo olimpiados yra komandinio pobūdžio. Kiekvieną komandą sudaro trys asmenys. Man pasisekė, nes kiti du mūsų komandos nariai – labai geri mano draugai. Tad dalyvauti varžybose vienas malonumas. Pasauliniuose programavimo konkursuose užduotys pateikiamos anglų kalba. Kiekvienos šiame prestižiniame renginyje dalyvaujančios komandos tikslas – per 5 valandas išspręsti kuo daugiau algoritminio pobūdžio užduočių. Sprendimo programos siunčiamos automatinei testavimo sistemai, kuri jas patikrina. Kad aplenktum kitas komandas, turi labai skubėti pateikti teisingus užduočių sprendimus, tačiau už neteisingus skiriami baudos taškai. Todėl stebėti programavimo varžybų turnyrinę lentelę taip pat įdomu kaip sporto.

Gerai pasirodžiusios universiteto komandos turi galimybę važiuoti į ketvirtfinalį Minske. Jame dalyvauja komandos iš Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Kaliningrado srities. Į pusfinalį, kuris vyko Sankt Peterburge (varžybų vieta priklauso nuo regiono), pateko dvi mūsų universiteto komandos.

Kad galėtume dalyvauti tokio lygio varžybose, vykstame į programavimo stovyklas, kur mokomės naujų algoritmų ar kitų sprendimo būdų, „geriname“ formą. Pavasarį dalyvavau tokioje stovykloje Maskvoje, tad ne tik daug išmokau, bet ir pamačiau.

– Kai mokeisi Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje, Tau puikiai sekėsi tiek humanitariniai, tiek tikslieji mokslai. Kodėl nusprendei studijuoti būtent programavimą?

– Vienuoliktoje klasėje maniau, kad noriu būti gydytoja, tačiau pradėjusi rimčiau mokytis biologijos supratau, jog mintinai „kalti“ informaciją – ne man. Sprendžiant įvairias užduotis labiausiai patinka remtis loginiu mąstymu. Dėl šios priežasties nusprendžiau pasukti į tiksliuosius mokslus. Rinkausi tarp fizikos ir programavimo, bet galiausiai likau prie programavimo, nes jis atrodė teikiantis daugiau perspektyvų.

– Vilniaus universitete giliniesi į programų sistemų specialybę. Papasakok, kas tai.

– Nors dauguma gali pamanyti, kad programų sistemos yra grynas programavimas, taip nėra. Mano specialybėje yra mokoma kurti projektus, juos valdyti, priimti įvairius architektūrinius sprendimus. Baigęs studijas programų sistemų specialistas gali būti potencialus projektų ar techninis vadovas informacinių technologijų įmonėje.

– Viešojoje erdvėje galima pastebėti, kad įmonės dažnai skundžiasi programuotojų trūkumu. Ar šios srities specialistams lengva susirasti darbą?

– Pasaulis vis labiau nyra į technologijas, todėl didėja šią sritį išmanančių žmonių paklausa. Lietuva yra labai patraukli vieta besivystančioms technologijų įmonėms, todėl, manau, programuotojams ateityje darbo vietų taip pat netrūks. Tačiau darbo paieškos sėkmė priklauso nuo daugybės veiksnių. Ne paslaptis, kad darbdaviai nori daug patirties turinčio žmogaus. Tačiau jie dažnai investuoja į studentų mokymą, kad ateityje turėtų gerus specialistus. Įmonė, kurioje dabar dirbu, taip pat ieškojo studentų, kuriuos galėtų „užsiauginti“.

– Nemaža dalis informacinių technologijų studentų dirbti pradeda pirmuosiuose kursuose. Ar šios srities specialistams taip svarbu darbo patirtį kaupti kuo anksčiau?

– Universitete yra pateikiamos tik teorinės žinios, o praktinės užduotys neatitinka tų, kurios gaunamos realiame darbe. Todėl norint įtvirtinti įgytas žinias labai svarbu jas pritaikyti praktiškai. Dėl to daugybė studentų jau pirmuosiuose kursuose ieško praktikos arba darbo. Be to, darbe įgytos žinios netgi padeda lengviau mokytis universitete.

– Ar lengva suderinti darbą ir studijas?

– Turint daug kantrybės ir užsispyrimo – įmanoma. Žinoma, lieka daug mažiau laisvo laiko. Atvirai kalbant, aš jo išvis neturiu. Yra studentų, kurie nori gerai mokytis ir sugeba dirbti. Yra ir tokių, kurie tiesiog nori dirbti, bet taip pat praverstų bakalauro diplomas. Man mokslai yra labai svarbūs, todėl jiems skiriu daug laiko ir stengiuosi maksimaliai paimti visą teikiamą informaciją. Darbas man – tik papildoma veikla, kurią mėgstu.

– Mūsų visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad programavimas – ne moterų reikalas.

– Dažniausiai į ginčus dėl „vyriškų“ ar „moteriškų“ profesijų stengiuosi nesivelti. Geriau savo kruopščiu darbu ir rezultatais bandau įrodyti, kad oponentas klysta. Nėra vien tik moteriškų ar vyriškų specialybių. Visuomet atsiras statybininkė moteris ar aukle dirbantis vyras. Prieš metus, kai pradėjau dirbti, moterų įmonėje buvo mažuma. Bet šiandien jų yra net kelis kartus daugiau.

– Programuotojų šiandienos pasaulyje reikia visur. Kaip manai, ar rastum ką veikti gimtajame Vilkaviškyje?

– Dauguma informacinių technologijų centrų yra susitelkę didžiuosiuose miestuose, ten vyksta konferencijos, diskusijos, mokymai. Vilkaviškyje nėra didelės darbo pasiūlos informacinių technologijų specialistams.

– Vis dažniau galima išgirsti nuomonių, kad informacinių technologijų, programavimo vaikus reikėtų pradėti mokyti dar pradinėse klasėse.

– Aš tam labai pritarčiau, nes mokantis programavimo yra mokomasi mokytis. Nors ir skamba keistai, tačiau programavimas yra toks užsiėmimas, kuriame informacija nuolatos atsinaujina, negali užsisėdėti vietoje. Tai skatina mokinius mąstyti logiškai bei kritiškai, geriau suprasti matematikos principus.

Programavimas taip pat reikalauja kūrybiškumo, nes kasdien susiduriama su iššūkiais ir problemomis, kurias spręsti dažnai neužtenka turimų žinių. Jeigu kalbėtume apie programavimo pamokų kokybę dabartinėse mokyklose, tai ji priklauso nuo konkretaus mokytojo kompetencijos. Jeigu pedagogas papildomai domisi programavimu, kuria projektus ir apie tai pasakoja savo mokiniams, nepaisydamas programos rėmų, tokios pamokos – aukščiausios kokybės. Deja, labai dažnai mokytojai ant lentos rodo 10 metų senumo programą ir neįdeda nė trupučio papildomų pastangų.

– Jau ketvirtus metus gyveni Vilniuje. Ko iš savo gimtinės labiausiai pasiilgsti sostinės šurmulyje?

– Pasiilgstu patogumo, kai viską galima pasiekti pėsčiomis ir nereikia gaišti valandų transporto spūstyse skubant į darbą ar paskaitas. Grįžusi namo pailsiu nuo miesto šurmulio ir galiu niekur neskubėti. Nepakartojamas jausmas kada panorėjus nueiti į sodą ir pasiskinti šviežių uogų.



Aušrinė VAŠČĖGAITĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas