„Santaka“ / Seniūnijoje – daug vietų, susijusių su Lietuvos istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-09-03 17:15

Dalinkitės:  


Žiūrių-Gudelių kaime išlikusi sodybos, kurioje gimė rašytojas Vincas Pietaris, klėtelė.

Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.


Seniūnijoje – daug vietų, susijusių su Lietuvos istorija

Pasak Vytauto Judicko, Pilviškių seniūnija gali didžiuotis tuo, kad čia gimė daug įžymių žmonių.

Žiūrių-Gudelių kaime pasaulį išvydo rašytojas Vincas Pietaris (1850–1902), pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autorius. Jo gimtinėje stovi labai gerai išsilaikiusi klėtelė ir rašytojui pastatytas stogastulpis. Ten užsukti ir pasimėgauti gera aura, kuri gaubia V. Pietario gimimo vietą, galima bet kada.

Opšrūtuose gimė poetas, vertėjas Kazys Bukaveckas (1855–1940), Jurkšuose – vertėjas Jonas Žilius-Jonila (1870–1932), Naudžiuose – knygnešys Juozas Rimša (1875–1970) ir dailininkas skulptorius Petras Rimša (1881–1961), o Paežerių kaime – rašytojo Antano Kriščiukaičio-Aišbės (1864–1933) gimtinė. Paežeriuose gimė ir bene žymiausias Pilviškių krašto žmogus – XX a. pradžios lietuvių tautinio atgimimo ideologas, „Tautiškos giesmės“ autorius Vincas Kudirka (1858–1899). Jo pavardė taip pat minima kalbant apie Lietuvos muzikos, dramaturgijos, kitų sričių raidą. Deja, jo klėtelės reikalai vis dar nesiklosto taip, kaip norėtųsi.

Parausių kaime – Brundzų gimtinė. Jonas Brundza – medicinos mokslų daktaras, 1919 m. pradėjęs dirbti besikuriančioje Lietuvos kariuomenėje. Jo sūnus Kazys Brundza – biologijos mokslų daktaras, vaikaičiai – kompozitorė Konstancija Brundzaitė, architektė Elena Brundzaitė ir lenktynininkas, automobilių sporto organizatorius Stasys Brundza.

Bebrininkų kaime yra gimęs vyskupas Vincentas Borisevičius, kandidatas į palaimintuosius.

Žiūrių-Gudelių kaime galima aplankyti partizanų žūties vietą, kur 1950 m. birželio 22 d. žuvo Tauro apygardos Vytauto rinktinės keli kovotojai.

1869 m. kovo 1 d. Gulbiniškių kaime gimė Juozas Vilkutaitis-Keturakis, komedijos „Amerika pirty“ pagrindinis autorius. Kai Vincas Kudirka „Varpe“ paskelbė dramų konkursą, Juozas su broliu Antanu 1895 m. parašė minėtą komediją.

Opšrūtų kaime galima rasti Montvilynę. Iš jos kilo per „Titaniko“ katastrofą nuskendęs kunigas Juozas Montvila, ten augo dramaturgas Juozas Montvila, režisierius Julius Dautartas, vasarojo rašytojas Vladas Dautartas. Toje sodyboje Marija Montvilaitė spausdino „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“.

Visoje Pilviškių seniūnijoje tėra vienas piliakalnis. Tai – Piliūnų piliakalnis su gyvenviete. Jis stūkso Rausvės kairiojo kranto kyšulyje, netoli santakos su Šešupe. Piliakalnis nedidelis, nuošalus, tačiau prižiūrėtas.

Turbūt nėra pakeleivio, kuris nepastebėtų baltos dvibokštės Švč. Trejybės bažnyčios. Šventovė moderno stiliaus, didinga, jos vidaus erdvė jauki. Pirmoji medinė bažnyčia Pilviškiuose buvo pastatyta 1685 m. Antrojo pasaulinio karo pradžioje ji sudegė, tačiau išliko ir dabar tebestovi mūrinė varpinė.

Miestelyje veikia Jungtinė metodistų bažnyčia. Bendruomenė čia įsikūrė 1921 m. Metodistai garbina tą patį Dievą, tik neturi Švč. Mergelės Marijos kulto, neina išpažinties.

Įdomus objektas – ant Šešupės kranto pastatyta hidroelektrinė. Jos savininkas yra pilviškietis verslininkas Edmundas Gadišauskas. Hidroelektrinė mažam miesteliui – tikrai didelis objektas. Į statinį „sukrauta“ 610 m³ betono, 30 tonų metalų. Užtvanka tvirtai pažabojo Šešupę, kaskadomis krentantis vanduo rodo didžiulę šios stichijos jėgą. Pilviškių hidroelektrinėje pastatytos dvi turbinos po 110 kW, jos galingumas – 220 kW, maksimalus vandens kritimo aukštis – 2,8 m.

Verta aplankyti Mažučių šaltinėlį bei originalią lauko akmenų koplyčią. Ji stovi laukymės pakraštyje, prie Alksnės upelio, šalia praeina geležinkelis. Netoliese stūkso atminimo akmuo kraštietei poetei Juzei Liudai Augustaitytei-Vaičiūnienei.

Koplytėlė taip pat stovi ir Parausių kaime. Apipinta šiurpiomis legendomis, ji turėtų patikti mistikos mėgėjams.



„Santakos“ inf.





Galerija: Hidroelektrinė





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas