|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-12-14 08:48
– Mes visi, ir suaugę, dar žaidžiame Kalėdas. Ryte visiems būna didžiulis džiaugsmas rasti po eglute dovanų ir jas išpakuoti. Kaina visai nesvarbu, svarbiausia – dėmesys ir šventiška paslaptis. – Dovanas perku tik anūkams. Vaikai užaugę, kuo reikia, pasirūpina patys. Su žaislais anūkai jau nežaidžia. Stengiuosi pirkti tai, kas reikalingiausia, – drabužių, avalynės, dar pridedu kokį šokoladėlį. Brangių daiktų neperku – iš pensijos nepripirksi. – Perkame daug dovanų – sūnui, žmonai, mamai, močiutei, seseriai, krikštaduktei ir t.t. Dažniausiai perkame kartu su žmona, bet kai ką – ir vienas. Juk žmonai reikia padaryti staigmenėlę... Kalėdoms ieškau žaismingų, originalių dovanų. Viena kainuoja 30, kita – ir 200 litų. Brangiausias dovanas perku žmonai ir sūnui. – Vaikai dovanų gauna nuo Kalėdų Senelio (juokiasi). Bet jų turi gauti visi: ir vaikai, ir suaugę. Mes visai šeimai padedame dovanas po eglute. – Kartais per Kalėdas susirenka visa giminė, tai perkame dovanų visiems. Ir mokykloje keičiamės dovanomis. Dovana nebūtinai turi būti brangi, svarbu, kad vienas žmogus kitam suteiktų džiaugsmo. – Dovanas perku sesei, krikšto vaikams, pirksiu ir savo mažiukui – šiemet jis švęs pirmas Kalėdas. Suaugusiesiems taip pat visada perku dovanų – ir mamai, ir tėčiui. O kaina tikrai nėra svarbi – užtenka mažo niekučio, susijusio su švente. Publikuota: 2006-12-14 08:48:57 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|