„Santaka“ / „Jūra neatleidžia žmogiškųjų klaidų ir abejingumo“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-09-03 17:10

Dalinkitės:  


Į jūrą išplaukiantys žmonės apie savo saugumą dažnai nepagalvoja.

Eglės KVIESULAITIENĖS nuotr.


„Jūra neatleidžia žmogiškųjų klaidų ir abejingumo“

Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) gelbėjimo darbus koordinuoja visus metus. Gelbėti išties yra ką: tiek pavienius asmenis, tiek grupes, plaukiančias žvejoti, tiek pačią Baltijos jūrą nuo išsiliejusių teršalų.

Apie operacijas ir pačių gelbėjamų asmenų atsakomybę pasakoja JGKC viršininko pavaduotojas Igoris KUZMENKO.

– Kokia Jūsų patirtis Jūrų gelbėjimo koordinavimo centre?

– Dirbu Jūrų gelbėjimo koordinavimo centre apie 15 metų. 2003–2010 m. buvau radijo ryšio operatorius, o nuo 2010-ųjų iki šiol dirbu Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininko pavaduotoju.

– Kiek operacijų Jums teko vykdyti pernai? Kuri labiausiai įsiminė?

– 2017-aisiais buvo surengta 17 paieškos ir gelbėjimo operacijų, išgelbėti 62 žmonės: 52 Kuršių mariose ir 10 jūroje. Turbūt labiausiai įsiminė praeitų metų įvykis, kai vasario mėnesį Baltijos jūroje dingo valtis su dviem žvejais. Po 17 valandų radome sušalusį žmogų ant apvirtusios valties. Paieškos operaciją apsunkino tai, kad mes nežinojome, kada ir kur tiksliai dingo žvejai, per vėlai gavome informaciją iš artimųjų, kad žvejai negrįžo į krantą.

– Ar kurį laiką galvojate apie išgelbėtus žmones? Ar smalsu, kaip jiems sekasi?

– Mums tikrai įdomu, kaip jaučiasi išgelbėti žmonės, ypač jei paieškos ir gelbėjimo operacija buvo sudėtinga, kaip, pavyzdžiui, ką tik minėtu atveju. Svarstome, kaip žmogus elgėsi, kaip krypo jo mintys bandant išsigelbėti. Ši informacija mums taip pat galėtų būti naudinga, tačiau neturime progų pabendrauti su išgelbėtu asmeniu, nes po gelbėjimo operacijų į mus jie nesikreipia.

– Kas dažniausiai lemia nelaimes jūroje?

– Dažnai pervertinama patirtis, imamasi elgtis pernelyg ekstremaliai. Tenka išgirsti, kad jūroje ar mariose dingo Lietuvoje vienas iš pirmųjų ar vienas iš labiausiai patyrusių žvejų, buriuotojų, ekstremalaus sporto mėgėjų ar lakūnų. Tikiu, kad tie žmonės turėjo didelės patirties, bet kad išgyventų jūroje, jos ne visada pakanka. Jūra neatleidžia žmogiškųjų klaidų ir abejingumo.

Nelaimės kyla ir dėl neatsargumo, kai vengiama mąstyti kritiškai, nesitikima, jog gali nutikti pats blogiausias variantas. Mes, gelbėtojai, nesame visagaliai, mūsų priemonės yra ribotos. Kartais gyvybę gali išgelbėti tokie elementarūs daiktai, kaip telefonas vandens nepraleidžiančiame dėkle, geras žibintuvėlis, nešiojamoji radijo stotelė, signalinė raketa. Net tvirtos virvės galas gali išgelbėti žmogaus gyvybę, o mums, gelbėtojams, palengvinti darbą teikiant pagalbą.

Prisimenu, kai kartą gavome pranešimą iš žvejų, kad valties variklis sustojo ir jie yra nešami į jūrą. Tikslios savo buvimo vietos žvejai nežinojo. Toje paieškoje dalyvavo Karinių jūrų pajėgų budintis laivas ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Žvejus aptikti buvo tikrai sudėtinga. Žmonės neturėjo nei signalinių raketų, nei žibintuvėlių, gerai, kad bent galėjome palaikyti su jais ryšį mobiliuoju telefonu. Gelbėjimo operacija buvo sėkminga: sraigtasparnis aptiko žvejus jūroje, o Karinių jūrų pajėgų laivas iškėlė juos su valtimi ir pargabeno į krantą.

– Paprastai iškyla nemenkų iššūkių, kai prasideda poledinė žvejyba.

– Mes puikiai žinome, kad išgėrę negalime sėstis prie vairo, bet kai kurie žmonės to nepaiso. Tas pats būna ir su žvejais ant ledo. Nors paskelbiama, kad draudžiama lipti ant ledo, žmonės vis tiek lipa. Visada pagalvokite, ką Jūs darysite, jei įlūšite, o šalia nieko nebus.

– O kokį patarimą duotumėte žvejams, plaukiantiems į jūrą?

– Būtinai pasidomėkite orų prognoze: ar nepūs stiprus vėjas, ar nebus rūko. Išplaukiantys su valtimis žvejai praneša Pakrančių apsaugos rinktinei išplaukimo ir grįžimo laikus, kiek žmonių plaukia ir kurioje apytiksliai vietoje jie žvejos. Dažnai būna, kad nurodytu laiku žvejai negrįžta, taip pat keičia žvejybos vietą. Jeigu planuojate užtrukti žvejodami arba plaukti kitur, nei nurodėte, praneškite bent artimiesiems, kada planuojate grįžti ir tikslią vietą, kurioje žvejosite.

Pagalvokite apie atsargumo priemones. Įkraukite telefono bateriją ir įdėkite aparatą į neperšlampamą dėklą bei turėkite jį šalia savęs, įdėkite naujas baterijas į žibintuvėlį, pasiimkite pakrautą radijo stotelę, gelbėjimo liemenes ne tik sau, bet ir visiems kartu plaukiantiems asmenims. Pravartu turėti kompasą. Esant blogam matomumui net ir paprasčiausias kompasas gali parodyti kryptį kranto link.

Rekomenduojama įsigyti neperšlampamus kostiumus, kurie žymiai pailgina žmogaus išgyvenimo jūroje laiką, turint omenyje tą faktą, kad Baltijos jūra yra šalta net ir vasarą. Labai pravartu turėti bent vieną signalinę raketą, ypač jei ketinate žvejoti tamsiuoju paros metu.



Akvilė BERTULĖ






Apie Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą



• Šis centras visą parą priima informaciją apie įvykius Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir nelaimės signalus bei į juos reaguoja.



• Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, kaip Karinių jūrų pajėgų padalinys, veikti pradėjo nuo 2009 m.



• Lietuvos atsakomybei priskirtas paieškos ir gelbėjimo rajonas yra beveik dvigubai didesnis nei Lietuvos Respublikos Išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje ir ribojasi su kaimyninių valstybių – Latvijos, Rusijos (Kaliningrado sr.), Švedijos – paieškos ir gelbėjimo rajonais. Tolimiausias šio rajono taškas yra 107 jūrmylės (198 km) nuo Klaipėdos uosto vartų į vakarus.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas