„Santaka“ / Sugriežtintą medžių kirtimo tvarką specialistai vertina skirtingai / Gamta

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gamta

Dalinkitės:  


Kiekvieno saugotino medžio likimas sprendžiamas individualiai.

Eglės MIČIULIENĖS nuotr.


Sugriežtintą medžių kirtimo tvarką specialistai vertina skirtingai

Nuo liepos 1 d. pasikeitė kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai laikomi saugotinais. Sugriežtintos taisyklės reiškia, kad dalis želdinių, su kuriais savo žemėje žmonės anksčiau galėjo elgtis kaip nori, dabar yra saugomi, tad prieš kertant turi būti atlikta ekologų apžiūra. Šie pokyčiai vertinami dvejopai: vieni naują tvarką laiko per griežta, kiti ragina džiaugtis, kad išsaugoma daugiau žalumos.



Saugomų sąraše – centimetrų tikslumu

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl saugotinų medžių bei krūmų kriterijų įsigaliojo liepos 1 d. Sugriežtintas medžių kirtimo reglamentavimas taikomas tiek viešose, tiek privačiose valdose. Nors kai kuriais atvejais kirsti ar genėti krūmus bei gyvatvores gyventojams pasidarė paprasčiau, nes sumažėjo tam reikalingų leidimų skaičius, daugiau dėmesio sulaukė faktas, kad privačiose valdose esantys medžiai, su kuriais anksčiau buvo galima elgtis taip, kaip nori pats savininkas, dabar jau yra saugomi valstybės.

Nuo šiol daugiabučių, gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijose, esančiose valstybinėje ir savivaldybių žemėje, saugotinais laikomi visi medžiai, kurių skersmuo didesnis nei 12 cm, jei jie mieste, ir didesni nei 20 cm skersmens, jei auga ne miesto teritorijoje.

Privačiose gyvenamųjų pastatų žemėse miesto teritorijoje saugomais laikomi didesnio kaip 20 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai ir pušys. Ne miesto teritorijoje ši riba yra 30 cm.

Valstybiniuose ir savivaldybių žemės ūkio paskirties sklypuose saugomais laikomi storesni nei 20 cm skersmens medžiai, o privačiuose – storesni nei 30 cm medžiai, patenkantys į anksčiau nurodytą sąrašą.

Administraciniame nusižengimų kodekse už neteisėtą želdinių sunaikinimą fiziniams asmenims taikoma administracinė nuobauda nuo 60 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 80 iki 300 eurų. Taip pat reikia atlyginti žalą gamtai, kuri skaičiuojama pagal nupjauto medžio kelmo centimetrą, kainuojantį nuo 3 iki 13 eurų, atsižvelgiant į medžių grupę ir vietą, kur jis augo. Norint kirsti į saugomų sąrašą patenkantį medį, prašymą reikia teikti Savivaldybei, kurios specialistai individualiai tiria bei vertina kiekvieną atvejį.



Išaugo kalnas prašymų

Pagrindinė pakeitimų priežastis buvo aktyvus pačių gyventojų noras išsaugoti kuo daugiau žalumos. Tačiau sugriežtėjusią tvarką palankiai vertina toli gražu ne kiekvienas. Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojų prašymus dėl saugomais laikomų medžių kirtimo tiriantis ekologas Darius Bunikis tikina, kad pokyčiai pridarė daug nereikalingų rūpesčių.

„Namų valdose saugomais laikomi vertingesni 20 cm skersmens ir storesni medžiai. Tai reiškia, kad kiekvienas gyventojas, norintis savo valdose kirsti tokį medį, turi kreiptis į Savivaldybę, visus tuos prašymus, kurių susikaupia krūva, reikia individualiai nagrinėti, o absoliučia dauguma atvejų leidimas kirsti vis tiek duodamas, nes medis kelia pavojų būstui ar žmonėms. Labai daug laiko sugaištama veltui“, – sakė D. Bunikis.

Jo teigimu, dažniausiai medžiai, kuriuos norima kirsti, ardo pastatus arba yra pavojingi aplinkiniams. Taip pat pasitaiko atvejų, kai medis jau sužalotas žaibo ar aplaužytas vėtros, kurių mūsų krašte šią vasarą buvo neįprastai daug. Toks želdinys neturi gamtinės vertės, o oficialiai vis dar yra saugomas. Natūralu, kad tokiu atveju gyventojai, privesti rūpintis dokumentais, saugomų medžių tvarkos pasikeitimus nusiteikę vertinti kritiškai.

„Suprantama, kad kartais medis yra išskirtinės vertės ir tikrai turi būti išsaugotas, bet Vyriausybės nustatyta tvarka pernelyg bendra. Juk esama ir tokių medžių, kurie neturi viršutinės dalies, bet oficialiai vis tiek yra saugomi. Naująją tvarką tiesiog reikėtų tobulinti, papildant konkretesniais, regionui pritaikytais kriterijais“, – teigė ekologas.



Ragina ginti medžius

Aptariamas sprendimas priimtas dėl vis didėjančio Lietuvos visuomenės susirūpinimo želdinių niokojimu bei kirtimu, kai viešose ir miestų teritorijose buvo visuotinai kertami seni bei vertingi medžiai.

„Visuomenės balsas dėl niokojamų miesto želdinių turi būti išgirstas. Labai svarbu, kad gyventojai vis aktyviau imasi ginti savo interesus. Kai vietos savivalda, nuo kurios valios priklauso medžių likimas, negeba savo sprendimų suderinti su visuomenės interesais, lieka vienintelė išeitis – atviras protestas“, – dar iki tvarkos pasikeitimo teigė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Prieš paskelbdama saugomų želdinių sąrašo pasikeitimus Aplinkos ministerija kreipėsi į šalies savivaldybes, primygtinai ragindama atidžiau spręsti dėl jų teritorijoje esančių želdynų likimo. Ministro rašte savivaldybių prašoma, kad leidimai šalinti medžius būtų išduodami kuo atsakingiau – ypač tais atvejais, kai medžių gyvybinės funkcijos nepažeistos ir augalas nekelia grėsmės.

Kol kas įvertinti saugomų medžių bei krūmų tvarkos pasikeitimus sunku, nes tikroji nauda bus matyti tik po kelerių metų. Tiems, kurie gyvena šalia nepatogumų keliančio želdinio, nauja prievolė dėl jo kirtimo kreiptis į Savivaldybę neabejotinai nepatinka. Kiti, kurie patys su tokia problema nesusiduria, gali džiaugtis, kad želdinių nustos mažėti, o aplinka liks žalia.









Užsk. 2867




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas