|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kraštiečiai
|
|
|
Eglė Majauskaitė-Zubkovienė iliustravo magnetukų žemėlapį „Surink Lietuvą“.
Andriaus ZUBKOVO nuotr.
Aušrinė VAŠČĖGAITĖ
Virbalietės dizainerės Eglės Majauskaitės-Zubkovienės darbų galima pamatyti visur. Kauno miesto savivaldybėje šiuo metu dirbančios kraštietės kurta vaizdinė informacija užpildo po visą didmiestį išdėstytus reklamų stendus, garsių kauniečių namų sienas puošia jos pieštas stilizuotas miesto žemėlapis. Visai neseniai Eglė iliustravo mūsų šalies žemėlapį, sukurtą projektui „Surink Lietuvą“.
Gydytoja netapo
Kad Eglė draugauja su menu, buvo galima pastebėti dar jai besimokant mokykloje – merginos piešiniai nuolat patekdavo į įvairias parodas. Vis dėlto puikiais pažymiais besimokiusiai virbalietei dailininkės ateities niekas neprognozavo. Aplinkiniai nusprendė, kad Eglė, kaip ir jos mama, turėtų būti medikė.
– Kai man kas nors sako, jog privalau kažkaip elgtis, savaime norisi padaryti atvirkščiai, – prisipažino E. Majauskaitė-Zubkovienė. – Todėl baigdama vienuoliktą klasę nusprendžiau, kad bandysiu stoti į Vilniaus dailės akademiją. Bet jei nori ten patekti, reikia išlaikyti stojamuosius egzaminus, kuriems kiti ilgai ruošiasi. Kai savo dailės mokytojai pasakiau apie sprendimą, ji nustebo, bet iškart pradėjome mokytis. Labai daug dirbau, stengiausi ir man pasisekė.
Virbalietė neslėpė, kad baimės dėl tokio pasirinkimo tikrai buvo – tuo metu Lietuvoje sąvoka „grafinis dizainas“ vis dar skambėjo lyg koks terminas iš kosmoso srities. Tačiau Eglei drąsos netrūko – dar studijuodama ji nuėjo į vieną reklamos agentūrą ir pasakė, jog nori dirbti.
– Nuėjusi pasakiau, kad nieko nemoku, bet labai noriu išmokti. Agentūroje iškart man davė kėdę, stalą, kompiuterį ir sakė dirbti. Taip ir pradėjau mokytis, nes akademijoje kompiuterinės grafikos praktinių žinių gaudavome labai mažai. Visko mokiausi klaidų keliu, – šypsojosi pašnekovė.
Lieka šešėlyje
Per kelerius metus, praleistus agentūroje, Eglė pastebėjo, kad dizaineriai beveik visada lieka šešėlyje.
– Žmonės dažnai net nežino, jog namuose turi daug mano kurtų darbų. O jie yra ir maisto produktų pakuotės, ir įvairūs lankstinukai, atkeliaujantys į jų pašto dėžutes, – kalbėjo dizainerė E. Majauskaitė-Zubkovienė.
Kraštietė patikino, kad iliustratoriai darbo valandų neturi: dažnai į darbovietę tenka ateiti daug anksčiau ir išeiti naktį, mat krūvis yra didžiulis.
Paragavusi darbo agentūroje, Eglė nusprendė pasukti į valstybinį sektorių ir pradėjo dirbti Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriuje. Dabar ji atsakinga už įvairius projektus, dizaino savivaldybės interneto svetainėms kūrimą, vaizdinės medžiagos socialiniams tinklams maketavimą. Būtent E. Majauskaitės-Zubkovienės piešiniai Kaune užima didelės dalies reklamos stendų plotus. Taip pat Eglė dažnai dirba įvairiose komisijose, kurios svarsto dizaino sprendimus mieste.
Užmegzti ryšiai
Kadangi didžioji dalis Lietuvos valstybinių įstaigų vis dar vengia inovatyvių bendravimo su gyventojais formų, iš pradžių Eglei buvo neramu, kad jos kūryba gali būti varžoma. Tačiau moteris greitai pajuto, jog čia turi dar didesnę kūrybinę laisvę, nei turėjo dirbdama agentūrose.
– Dabar aš pati atsakau už savo idėją ir jos įgyvendinimą, pati sprendžiu, ar man rezultatas patinka, ar ne, ar jį jau viešinti, ar dar tobulinti. Visada ieškome naujų formų, kaip bendrauti su miestiečiais, todėl su jais turime užmezgę puikų ryšį. Žmonės žino, kad visada gali išsakyti savo nuomonę. Klausiame gyventojų net ir tokių dalykų, kur statyti Laisvės kario skulptūrą. Gaila, kad ne visos savivaldybės mato tokio glaudaus bendravimo naudą, – patirtimis dalijosi virbalietė.
Dizainerė taip pat dirba Vytauto Didžiojo universitete, kur dėsto Menų fakulteto studentams. Pašnekovė pripažino, kad žymiai lengviau yra turimas žinias taikyti pačiai nei jas perduoti jauniesiems kolegoms.
Spalvingi žemėlapiai
Neseniai E. Majauskaitės-Zubkovienės darbų kolekciją papildė du žemėlapiai: Kauno ir Lietuvos. Vilkaviškiečiai pasinaudojo Kaune gimusia iniciatyva ir atnaujinamas miesto vietas pažymi specialiai tam sukurtu ženklu.
Mintis iliustruoti miestą, kuriame dabar gyvena, dizainerei kilo vienoje kelionėje po užsienį, kai pamatė knygelę su spalvingomis iliustracijomis.
– Idėją papasakojau darbe, kolegos pritarė, kad būtina sukurti tokį žemėlapį. Tačiau vis atsirasdavo kitų darbų, todėl šį ilgai atidėliojome, ieškojome progos kurti žemėlapį. Likus keturioms dienoms iki Kauno gimtadienio šovė mintis, kad žemėlapis šia proga galėtų būti dovana miestui. Tas kelias naktis buvau be miego, dirbau, piešiau, rinkau informaciją apie įvairius objektus ir tik paskutinę sekundę atidaviau žemėlapį spausdinti, – bemieges naktis prisiminė pašnekovė.
Kai žmonės pamatė žemėlapį, Eglę iškart užplūdo pagyrimų ir sveikinimų lavina. Piešiniai buvo dovanojami žymiems kauniečiams, klijuojami kai kuriuose prekybos centruose, autobusų stotyje. Tiesa, autorė sakė, kad pati pasidžiaugti savo darbu paprasčiausiai nesuspėjo.
– Paleidus vieną kūrinį, laukia kiti darbai, todėl kibau į juos. Aišku, smagu matyti savo piešinius kur nors mieste, bet nejaučiu ilgalaikio džiaugsmo ar pasididžiavimo. Tai tiesiog mano darbas, – kalbėjo dizainerė.
Magnetukų projektas
Neilgai trukus E. Majauskaitė-Zubkovienė gavo pasiūlymą nupiešti visą Lietuvą. Virbalietė prisipažino, kad ir pati apie tai jau buvo pagalvojusi, tad atsiradus progai jos nepraleido.
Kartu su Ukmergės turizmo informacijos centru ji sukūrė projektą „Surink Lietuvą“. Dabar kiekvienas rajonas turi Eglės iliustruotus unikalaus dizaino magnetukus, kuriuose atsispindi tai, kuo kraštas labiausiai didžiuojasi.
Tokia idėja skatinamas turizmas po Lietuvą. Atvykus į bet kurią savivaldybę galima įsigyti ją simbolizuojantį magnetuką, o surinktus visus 60 sujungti į Lietuvos žemėlapį.
Vilkaviškio rajono savivaldybės simbolius Eglė pradėjo piešti pačius pirmuosius. Magnetukuose pavaizduoti iš mūsų krašto kilę Lietuvos šviesuoliai Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka bei Paežerių dvaro rūmai.
Grįžta pailsėti
Nors Eglė įsiliejusi į Kauno gyvenimą, gimtinės nepamiršta. Beveik visi jos savaitgaliai prabėga gimtajame Virbalyje arba Pajevonyje pas močiutę. Tiesa, čia Eglė atvyksta tik pailsėti – grįžti gyventi neketina.
– Liūdna matyti tuštėjančius kaimus, užkaltus namų langus. Kai kalbuosi su mama ir ji man pasakoja, kas naujo įvyko apylinkėse, baisu pasidaro. Vien tik prastos naujienos. Aišku, niekada nesakyk niekada, bet dabar aš džiaugiuosi būdama Kaune, – atvirai kalbėjo laikinojoje sostinėje šaknis leidžianti dizainerė.
Vis dėlto mūsų rajone ji mato nemažai teigiamų pokyčių. Eglei patiko, kad vilkaviškiečiai pasinaudojo Kaune gimusia iniciatyva ir atnaujinamas miesto vietas pažymi specialiai tam sukurtu ženklu. Moteriai smagu, kad miestai semiasi patirties vieni iš kitų. Taip pat puiku, kad pagaliau bus pakeisti seni Vilkaviškio riboženkliai. Tiesa, E. Majauskaitė-Zubkovienė sakė, kad jei riboženklį būtų kūrusi pati, rinktųsi kitą užrašo šriftą.
Kraštiečiams Eglė linkėjo visada ir visose situacijose išlikti žmonėmis. Šie žodžiai jai pačiai ir kolegoms jau tapo savotišku šūkiu, padedančiu kasdieniame darbe.
Virbalietės dizainerės Eglės Majauskaitės-Zubkovienės darbų galima pamatyti visur. Kauno miesto savivaldybėje šiuo metu dirbančios kraštietės kurta vaizdinė informacija užpildo po visą didmiestį išdėstytus reklamų stendus, garsių kauniečių namų sienas puošia jos pieštas stilizuotas miesto žemėlapis. Visai neseniai Eglė iliustravo mūsų šalies žemėlapį, sukurtą projektui „Surink Lietuvą“. |
Kad Eglė draugauja su menu, buvo galima pastebėti dar jai besimokant mokykloje – merginos piešiniai nuolat patekdavo į įvairias parodas. Vis dėlto puikiais pažymiais besimokiusiai virbalietei dailininkės ateities niekas neprognozavo. Aplinkiniai nusprendė, kad Eglė, kaip ir jos mama, turėtų būti medikė.
– Kai man kas nors sako, jog privalau kažkaip elgtis, savaime norisi padaryti atvirkščiai, – prisipažino E. Majauskaitė-Zubkovienė. – Todėl baigdama vienuoliktą klasę nusprendžiau, kad bandysiu stoti į Vilniaus dailės akademiją. Bet jei nori ten patekti, reikia išlaikyti stojamuosius egzaminus, kuriems kiti ilgai ruošiasi. Kai savo dailės mokytojai pasakiau apie sprendimą, ji nustebo, bet iškart pradėjome mokytis. Labai daug dirbau, stengiausi ir man pasisekė.
Virbalietė neslėpė, kad baimės dėl tokio pasirinkimo tikrai buvo – tuo metu Lietuvoje sąvoka „grafinis dizainas“ vis dar skambėjo lyg koks terminas iš kosmoso srities. Tačiau Eglei drąsos netrūko – dar studijuodama ji nuėjo į vieną reklamos agentūrą ir pasakė, jog nori dirbti.
– Nuėjusi pasakiau, kad nieko nemoku, bet labai noriu išmokti. Agentūroje iškart man davė kėdę, stalą, kompiuterį ir sakė dirbti. Taip ir pradėjau mokytis, nes akademijoje kompiuterinės grafikos praktinių žinių gaudavome labai mažai. Visko mokiausi klaidų keliu, – šypsojosi pašnekovė.
Per kelerius metus, praleistus agentūroje, Eglė pastebėjo, kad dizaineriai beveik visada lieka šešėlyje.
– Žmonės dažnai net nežino, jog namuose turi daug mano kurtų darbų. O jie yra ir maisto produktų pakuotės, ir įvairūs lankstinukai, atkeliaujantys į jų pašto dėžutes, – kalbėjo dizainerė E. Majauskaitė-Zubkovienė.
Kraštietė patikino, kad iliustratoriai darbo valandų neturi: dažnai į darbovietę tenka ateiti daug anksčiau ir išeiti naktį, mat krūvis yra didžiulis.
Paragavusi darbo agentūroje, Eglė nusprendė pasukti į valstybinį sektorių ir pradėjo dirbti Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriuje. Dabar ji atsakinga už įvairius projektus, dizaino savivaldybės interneto svetainėms kūrimą, vaizdinės medžiagos socialiniams tinklams maketavimą. Būtent E. Majauskaitės-Zubkovienės piešiniai Kaune užima didelės dalies reklamos stendų plotus. Taip pat Eglė dažnai dirba įvairiose komisijose, kurios svarsto dizaino sprendimus mieste.
Kadangi didžioji dalis Lietuvos valstybinių įstaigų vis dar vengia inovatyvių bendravimo su gyventojais formų, iš pradžių Eglei buvo neramu, kad jos kūryba gali būti varžoma. Tačiau moteris greitai pajuto, jog čia turi dar didesnę kūrybinę laisvę, nei turėjo dirbdama agentūrose.
– Dabar aš pati atsakau už savo idėją ir jos įgyvendinimą, pati sprendžiu, ar man rezultatas patinka, ar ne, ar jį jau viešinti, ar dar tobulinti. Visada ieškome naujų formų, kaip bendrauti su miestiečiais, todėl su jais turime užmezgę puikų ryšį. Žmonės žino, kad visada gali išsakyti savo nuomonę. Klausiame gyventojų net ir tokių dalykų, kur statyti Laisvės kario skulptūrą. Gaila, kad ne visos savivaldybės mato tokio glaudaus bendravimo naudą, – patirtimis dalijosi virbalietė.
Dizainerė taip pat dirba Vytauto Didžiojo universitete, kur dėsto Menų fakulteto studentams. Pašnekovė pripažino, kad žymiai lengviau yra turimas žinias taikyti pačiai nei jas perduoti jauniesiems kolegoms.
Neseniai E. Majauskaitės-Zubkovienės darbų kolekciją papildė du žemėlapiai: Kauno ir Lietuvos.
Vilkaviškiečiai pasinaudojo Kaune gimusia iniciatyva ir atnaujinamas miesto vietas pažymi specialiai tam sukurtu ženklu.
Mintis iliustruoti miestą, kuriame dabar gyvena, dizainerei kilo vienoje kelionėje po užsienį, kai pamatė knygelę su spalvingomis iliustracijomis.
– Idėją papasakojau darbe, kolegos pritarė, kad būtina sukurti tokį žemėlapį. Tačiau vis atsirasdavo kitų darbų, todėl šį ilgai atidėliojome, ieškojome progos kurti žemėlapį. Likus keturioms dienoms iki Kauno gimtadienio šovė mintis, kad žemėlapis šia proga galėtų būti dovana miestui. Tas kelias naktis buvau be miego, dirbau, piešiau, rinkau informaciją apie įvairius objektus ir tik paskutinę sekundę atidaviau žemėlapį spausdinti, – bemieges naktis prisiminė pašnekovė.
Kai žmonės pamatė žemėlapį, Eglę iškart užplūdo pagyrimų ir sveikinimų lavina. Piešiniai buvo dovanojami žymiems kauniečiams, klijuojami kai kuriuose prekybos centruose, autobusų stotyje. Tiesa, autorė sakė, kad pati pasidžiaugti savo darbu paprasčiausiai nesuspėjo.
– Paleidus vieną kūrinį, laukia kiti darbai, todėl kibau į juos. Aišku, smagu matyti savo piešinius kur nors mieste, bet nejaučiu ilgalaikio džiaugsmo ar pasididžiavimo. Tai tiesiog mano darbas, – kalbėjo dizainerė.
Neilgai trukus E. Majauskaitė-Zubkovienė gavo pasiūlymą nupiešti visą Lietuvą. Virbalietė prisipažino, kad ir pati apie tai jau buvo pagalvojusi, tad atsiradus progai jos nepraleido.
Kartu su Ukmergės turizmo informacijos centru ji sukūrė projektą „Surink Lietuvą“. Dabar kiekvienas rajonas turi Eglės iliustruotus unikalaus dizaino magnetukus, kuriuose atsispindi tai, kuo kraštas labiausiai didžiuojasi.
Tokia idėja skatinamas turizmas po Lietuvą. Atvykus į bet kurią savivaldybę galima įsigyti ją simbolizuojantį magnetuką, o surinktus visus 60 sujungti į Lietuvos žemėlapį.
Vilkaviškio rajono savivaldybės simbolius Eglė pradėjo piešti pačius pirmuosius. Magnetukuose pavaizduoti iš mūsų krašto kilę Lietuvos šviesuoliai Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka bei Paežerių dvaro rūmai.
Nors Eglė įsiliejusi į Kauno gyvenimą, gimtinės nepamiršta. Beveik visi jos savaitgaliai prabėga gimtajame Virbalyje arba Pajevonyje pas močiutę. Tiesa, čia Eglė atvyksta tik pailsėti – grįžti gyventi neketina.
– Liūdna matyti tuštėjančius kaimus, užkaltus namų langus. Kai kalbuosi su mama ir ji man pasakoja, kas naujo įvyko apylinkėse, baisu pasidaro. Vien tik prastos naujienos. Aišku, niekada nesakyk niekada, bet dabar aš džiaugiuosi būdama Kaune, – atvirai kalbėjo laikinojoje sostinėje šaknis leidžianti dizainerė.
Vis dėlto mūsų rajone ji mato nemažai teigiamų pokyčių. Eglei patiko, kad vilkaviškiečiai pasinaudojo Kaune gimusia iniciatyva ir atnaujinamas miesto vietas pažymi specialiai tam sukurtu ženklu. Moteriai smagu, kad miestai semiasi patirties vieni iš kitų. Taip pat puiku, kad pagaliau bus pakeisti seni Vilkaviškio riboženkliai. Tiesa, E. Majauskaitė-Zubkovienė sakė, kad jei riboženklį būtų kūrusi pati, rinktųsi kitą užrašo šriftą.
Kraštiečiams Eglė linkėjo visada ir visose situacijose išlikti žmonėmis. Šie žodžiai jai pačiai ir kolegoms jau tapo savotišku šūkiu, padedančiu kasdieniame darbe.
Publikuota: 2018-08-21 09:16:56
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|