„Santaka“ / Daug dirbantiems ir stokojantiems jėgų – išradimas, keičiantis gyvenimo kokybę / Mokslas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 1 €)


Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mokslas

Dalinkitės:  


Daug dirbantiems ir stokojantiems jėgų – išradimas, keičiantis gyvenimo kokybę

Dažnas miestietis skundžiasi nuovargiu, dėmesio stoka, sutrikusiu miegu, apatija ar padidėjusiu jautrumu. Pritrūkstame laiko poilsiui, kokybiškai mitybai, judesiui, dėl ko daugelis iš mūsų junta vitaminų bei įvairių kitų komponentų trūkumą. Norėdami palaikyti gerą tonusą, nuotaiką ir turėti daug energijos turime ieškoti alternatyvų, leidžiančių visapusiškai stiprinti organizmą. Laimei, mokslas šiandien siūlo ne vieną iš jų.

Priežastys, kodėl kai kurių maisto medžiagų pasisavinimas su maistu nėra pakankamai efektyvus, slypi ne tik nesubalansuotoje mityboje. Įtakos turi ir mūsų sveikatos būklė, klimato savybės, galiausiai, bendra gyvenimo kokybė.

Pavyzdžiui, vitamino D, kurio daugiausia gauname iš saulės, gyvendami šiaurinėse platumose įsisaviname nepakankamai. Net iš šiltuoju metų laiku, jeigu naudojame stipresnius apsauginius kremus nuo saulės (15 proc. ir daugiau), šio vitamino įsisavinimas sumažėja net iki 99 proc.

Kai kurių vitaminų, pavyzdžiui, vitamino B12, natūraliai pritrūkstame vyresniame amžiuje, kai susilpnėja mūsų virškinimo sistema. Tam tikrų maisto medžiagų trūkumą pajuntame pasirinkdami tam tikrą gyvenimo bei mitybos filosofiją, pavyzdžiui, atsisakydami gyvulinės kilmės produktų.

Trūkstant tam tikrų vitaminų, organizmui sunkiau įsisavinti ir kitas būtinas medžiagas bei komponentus. Tarkime, esant vitamino D deficitui, sunkiau pasisavinamas vitaminas K, kuris užtikrina, kad mūsų kaulai būtų sveiki ir stiprūs.

Vartojant nepakankamą kiekį riebalų, sunkiau įsisavinami ir kaupiami riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E, K, dalis kurių lemia mūsų odos, plaukų, nagų grožį, o kartu ir atsparumą įvairioms ligoms.

Patogesnis ir efektyvesnis įsisavinimas

Atsižvelgiant į individualų gyvenimo būdą bei mitybos įpročius, organizmą šiandien rekomenduojama stiprinti papildomai. Dėl biochemijos mokslo sukurtos patentuotos efektyvaus pasisavinimo technologijos(EPT) daugelį trūkstamų medžiagų galime pasisavinti žymiai efektyviau.

Šios technologijos pagrindas – mikrokapsulė, į kurios vidų yra patalpinami vitaminai, mineralai bei augaliniai ekstraktai, suskaidyti į labai mažas mikrodaleles ir apgaubti apsauginiu fosfolipidiniu sluoksniu.

„Kapsuliavimo metu gaunamo liposomų dydis – apie 1 µm, todėl jos yra vadinamos mikrokapsulėmis. Jose esančios medžiagos gali būti apsaugotos nuo drėgmės, šilumos, skrandžio sulčių poveikio, todėl padidėja jų stabilumas“, – komentuoja VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Olga Barkovska.

Specialistės teigimu, maisto papildų gamyboje kapsuliavimas liposomose vertinamas ne tik dėl jų efektyvumo, bet ir patrauklesnio vartojimo. Ši technologija suteikia galimybę paslėpti nemalonų kai kurių medžiagų kvapą ar skonį.

„Pavyzdžiui, geležies preparatai pasižymi nemaloniu geležies poskoniu, virškinimo trakto sudirginimu jautresniems vartotojams. Geležis mikrokapsuliuota liposomose sušvelnina nemalonų poskonį bei dirginantį poveikį virškinimo traktui“, – teigia O. Barkovska.

Užtikrinti tinkamą vartojimą

Kadangi mikrokapsulės dydis yra iki 100 kartų mažesnis už žmogaus ląstelę, joms nereikalingas smulkinimas – jose esančios medžiagos jau yra paruoštos tiesioginei sąveikai su ląstelėmis. Toks maistinių medžiagų įkapsuliavimo būdas gali užtikrinti net iki 6 kartų efektyvesnį jų įsisavinimą žmogaus organizme.

Atsižvelgiant į savijautą bei organizmo poreikius, svarbu pasirinkti ne tik trūkstamus maistinius preparatus, bet ir juos vartoti tinkamomis dozėmis.

Pavyzdžiui, jeigu jums yra nustatytas geležies trūkumas, rekomenduojama paros dozė – 30–50 mg geležies papildų. Geležį organizmas geriau pasisavins papildomai vartojant vitaminą.

Ne vienam nustatytas didelis vitamino D deficitas ir negalime šio vitamino pasisavinti natūraliu būdu dėl to, kad didžiąją laiko dalį praleidžiame uždarose patalpose, būdami saulėje naudojame kremus nuo saulės, kūną dengiame drabužiais, daugiau būname pavėsyje, o ne saulėje. Vitaminas D labai svarbus gyvybinėms funkcijoms palaikyti – dalyvauja daugiau nei 250 genų veikloje, todėl resursai turi būti papildomi įvairiomis formomis kiekvieną dieną. Vitamino D šaltiniai – saulė, tam tikras maistas ir maisto papildai. Patartina rinktis skystą vitamino D3 formą apie 25–50 µg lašinant po liežuviu ar į žandą.

Dėl maisto papildų vartojimo bei dozavimo svarbu pasitarti su savo šeimos gydytoju arba vaistininku.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Rinkimų kampaniją pradeda naujokai
* Dėl prasto ryšio kaltina užsienio operatorių
* Jauniems vairuotojams teks įveikti psichologų išbandymus
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rašote sveikinimus ranka?
Tik tokius ir rašau.
Seniai nesu to daręs (-iusi).
Rašau ir ranka, ir telefonu, kompiuteriu.



Kalbos patarimai

Ar taisyklingas pasakymas „pieno statytojai“?
Tai smulkūs ūkininkai, parduodantys pieną per surinkėjus pieninėms, kitaip tariant, statantys pieną. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama veiksmažodžio statyti reikšmė – tiekti, pvz., pieną statyti į pieninę. Taigi pasakymas pieno statytojai yra visiškai taisyklingas.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas