Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

---

Vasara – smėlėtų kojų ir maudymosi kostiumėlių sezonas. Nors ir atėjo paskutinis jo mėnuo, karščiai tik stiprėja, todėl daugelis laiką leidžia bei karštį įveikti bando eidami į paplūdimį.

Tačiau prie vandens gali tykoti - nelaimės, todėl „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ atstovė Brigita Poškuvienė primena, ką kiekvienam reikėtų žinoti nelaimingo atsitikimo atveju.

„Statistika rodo, kad Lietuva – viena iš pirmaujančių Europoje šalių pagal skendimų skaičių, kasmet čia nuskęsta apie du šimtus žmonių. Tačiau tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje tai yra viena dažniausių išorinės bei netyčinės mirties priežasčių, ypatingai dažnai paliečianti vaikus ir paauglius. Todėl kviečiame prie vandens būti atsargiais ir elgtis atsakingai, o įvykus nelaimei – žinoti kaip padėti sau ir kitiems“, – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir rizikos valdymo skyriaus vadovė Brigita Poškuvienė.

5 patarimai, ką daryti nelaimės atveju:

Jei sutraukė koją – lipkite iš vandens

Jei būnant vandenyje koją sutraukia mėšlungis ar prasideda kiti raumenų spazmai, stenkitės kuo greičiau išlipti iš vandens. Išlipę iš vandens skaudančią vietą pratampykite ir pamasažuokite, uždėkite šildantį kompresą. Jei skausmas išlieka ilgiau, jam numalšinti naudokite priešuždegiminius vaistinius preparatus.

Jei skęstate – kuo garsiau kvieskite pagalbą

Jei išlipti iš vandens negalite ir pradėjote skęsti, kelkite kuo daugiau triukšmo tam, kad jus išgirstų aplinkiniai žmonės. Akivaizdžiai parodykite, kad skęstate ir jums yra reikalinga greita kitų žmonių pagalba. Plaukimo baseinuose ar prie vandens telkinių vasarą būna labai daug žmonių, daugybė jų taškosi vandeniu ir pastebėti į nelaimę patekusį žmogų – ypač sudėtinga. Todėl labai svarbu akivaizdžiai parodyti, kad esate bėdoje.

Atsipalaiduokite ir leiskite kūnui plūduriuoti

Kartais nutinka taip, kad pagalbos šalia nėra. Ironiška, tačiau taip nutikus – svarbiausia nusiraminti ir pabandyti atsipalaiduoti. Nors paprasčiau pasakyti, nei tai padaryti situacijoje, kuri kelią grėsmę gyvybei, atpalaiduotas kūnas turi natūralią savybę plūduriuoti vandens paviršiuje. Stenkitės laikyti kūną kuo horizontalesnėje padėtyje, iškelkite galvą virš vandens ir nepamirškite kvėpuoti. Jei įmanoma, rankomis stenkitės švelniai stumtis link kranto.

Kontroliuokite kvėpavimą

Greitai judančiame ar banguojančiame vandenyje (pavyzdžiui, jūroje) labai svarbu nuslopinti paniką ir norą šauktis pagalbos. Skęstant vanduo patenka į kvėpavimo takus bei plaučius, todėl labai svarbu užčiaupti burną ir stengtis nekvėpuoti, kol galva neiškils virš vandens. Išnirę greitai ir giliai įkvėpkite ir vėl sulaikykite kvėpavimą, kol iškilsite į vandens paviršių. Šiuo atveju ypatingai svarbi savikontrolė – jei pavyksta nesupanikuoti ir nekvėpuoti po vandeniu, išgyvenimo tikimybė yra gana didelė.

Pamatę nelaimę kvieskite gelbėtojus

Jei leisdami laiką prie vandens pastebėjote skęstantį žmogų – kvieskite gelbėtojus. Nepulkite į vandenį patys, ypač jei nesate tvirtas plaukikas. Taip galite ir dar labiau pabloginti situaciją, ir apsunkinti darbą gelbėtojams. Svarbiausia, kad ir prie kokio vandens telkinio atostogaujate, elkitės atsargiai ir atsakingai – nekelkite pavojaus nei sau, nei aplinkiniams.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---