„Santaka“ / Romas Eidukevičius: „Kariuomenė – mano gyvenimas“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-07-30 16:41

Dalinkitės:  


Kareiviškas gyvenimas pažįstamas visoms trims savanorio Romo Eidukevičiaus dukroms – Romai (iš kairės), Tomai ir Rimai.

Nuotr. iš asmeninio albumo


Romas Eidukevičius: „Kariuomenė – mano gyvenimas“

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškiečiai Romą Eidukevičių puikiai pažįsta kaip fotografą, nuolat įvairiuose renginiuose ar Vilkaviškyje įsikūrusioje studijoje besisukiojantį su aparatu rankose. Ne rečiau šį vyrą galima sutikti vilkintį Lietuvos kariuomenės kario uniformą.



Apie sunkumus negalvoja

Viskas prasidėjo vos tik mūsų valstybė atkūrė nepriklausomybę. 1990 m. kovo 26 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Vilkaviškio skyriaus būstinėje R. Eidukevičius užpildė Lietuvos Respublikos savanorio anketą. Po metų, įkūrus Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Marijampolės rinktinę, jis buvo paskirtas pirmos kuopos trečio būrio vadu.

Nuo tada vyras Lietuvos kariuomenei skiria didelę dalį savo jėgų ir laisvo laiko. Jis prisipažino, kad gyvenimo be kariuomenės jau nelabai galėtų įsivaizduoti. Ir visai nesvarbu, kad smarkiai lyjant, kepinant karštai saule ar spaudžiant dideliam šalčiui per pratybas miške tenka apkasuose gulėti ir atlaikyti fizinius krūvius.

– Apie tai paprasčiausiai negalvoju. Tiesiog pamąstau, kaip tą dieną man reikėtų apsirengti. O minčių, kam man to reikia, niekada nekyla, – kalbėjo R. Eidukevičius.



Sąlygos gerėja

Šiuo metu vilkaviškietis yra Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 106 (Vilkaviškio) lengvųjų pėstininkų kuopos skyriaus vadas.

– Vos atkūrus nepriklausomybę šalies kariuomenė sparčiai vystėsi, tobulėjo. Deja, vienu metu ėjimas į priekį buvo pristabdytas. Tada nemažai karių prarado motyvaciją ir ėmė trauktis. Šiuo metu mes vėl galime pasigirti didžiuliais šuoliais judantys į priekį. Dabartinės ginkluotės ir kitų sąlygų negalime net lyginti su tuo, kas buvo dešimtojo dešimtmečio pradžioje“, – sakė R. Eidukevičius.

Vyras prisiminė linksmą istoriją, kai 1993 m. iš Lietuvos išlydint Sovietų Sąjungos kariuomenę su kolega prie Kazlų Rūdos stebėjo išvykstančius rusų karius. Abiejų lietuvių ginklai buvo skirtingi. Romas buvo apsiginklavęs vokišku automatu, o jo kolega – rusišku. Tai pastebėję rusų karininkai klausė, kodėl taip yra. Neturėję, ką atsakyti, lietuviai tik pajuokavo, kad skirtingus ginklus turi vien dėl to, jog vienas iš kito nevogtų šovinių, kurie tuo metu buvo didelis deficitas.

Kalbėdamas apie dabartinę situaciją vilkaviškietis išsakė pastabą dėl amžiaus ribojimo: Lietuvos kariuomenėje galima tarnauti iki 60 metų.

– Man patinka Šveicarijos pavyzdys. Ten galima tarnauti tiek, kiek leidžia jėgos. Šveicarai vadovaujasi logika, kad jei karys, nesvarbu – senas ar jaunas, suspės į priešą paleisti nors vieną šūvį, tai bus gerai. Tiesiog bėgant metams keičiamos karių pareigos. Būdamas vyresnis gali tapti, pavyzdžiui, ryšininku-žvalgu: sėdi kavinėje ir stebi priešą, – šypsojosi pašnekovas.

Jis tvirtino, kad kol kas Lietuvai reikia ir profesionalios kariuomenės, ir šauktinių. R. Eidukevičius pritaria nuomonei, kad į kariuomenę būtų šaukiamos ir merginos.

Visos trys savanorio dukros iš dalies seka tėčio pėdomis. Jos ne kartą yra šokusios iš lėktuvo su parašiutu, dalyvavusios pėsčiųjų žygiuose. Roma, Toma ir Rima buvo Lietuvos šaulių sąjungos narės, o Toma šiuo metu priklauso Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, neretai kartu su tėčiu dalyvauja įvairiose karinėse pratybose.



JAV Prezidentas įtakos neturėtų

Šalies kariuomenės gyvenimą iš vidaus puikiai matantis R. Eidukevičius teigė, kad kalbos apie grėsmę iš Rytų nėra visiškai iš piršto laužtos. Anot jo, per Antrąjį pasaulinį karą nei lenkai, nei Baltijos valstybės irgi nesitikėjo, kad bus užpultos, – tarp šalių galiojo tam tikri susitarimai, kurie vėliau buvo sulaužyti.

Vilkaviškietis paneigė tarp kai kurių tautiečių sklandančią nuomonę, esą smogus priešui NATO sąjungininkai mūsų negintų. R. Eidukevičiaus teigimu, įtakos neturėtų net kartais neprognozuojami JAV Prezidento Donaldo Trumpo veiksmai. Priimant NATO sprendimus jis jokios galios neturi.

– Jeigu, tarkime, vieną iš NATO šalių užpultų kuri nors kita valstybė, kitos aljanso narės tikrai žinotų, kaip tokiu atveju reikia elgtis. Kiekvienos valstybės centriniuose gynybos štabuose ir laivuose yra seifai, kuriuose sudėti antspauduoti vokai su kiekvienos situacijos pavadinimais. Jeigu kuriai nors NATO valstybei kiltų grėsmė, konkretus vokas būtų atplėšiamas, o jame yra pateikti aiškūs nurodymai. Atskiro kažkieno įsakymo šiam procesui nereikia. Strategijos seniai parašytos, vykdomos automatiškai ir nedelsiant, – sakė R. Eidukevičius.

Jis teigė, kad kiekviename Lietuvos kariuomenės batalione ar rinktinėje yra seifas su vokais, kuriuose guli nurodymai, ką reikėtų daryti kilus stichinei nelaimei ar kariniam konfliktui. Vienas tokių vokų yra skirtas Suvalkijos regionui.



Labdara į Ukrainą

Per pastaruosius kelerius metus R. Eidukevičius su Tarptautinio labdaros ir paramos fondo „Pagalbos sparnas“ savanoriais net keturis sykius pristatė humanitarinę pagalbą Ukrainos kariams bei netoli fronto linijos esančioms ugdymo įstaigoms, vaikų namams.

Paklaustas, ar situacija Ukrainoje vis dar yra komplikuota, vilkaviškietis patvirtino šį faktą. Anot jo, prie karinių veiksmų jau priprato visa šalis: ir kariškiai, ir civiliai gyventojai.

– Fronto linijose apšaudymai prasideda maždaug penktą valandą vakaro ir tęsiasi iki ryto. Nei Ukrainos kariai, nei separatistai jau negali kitaip. Jei kurią nors naktį niekas nesišaudo, laikas būna praėjęs veltui. Kas rytą miestelių komunalinio ūkio darbuotojai užlygina sviedinių išraustas duobes, surenka skeveldras. Kartą vakare mums net neleido įvažiuoti į vieną miestelį dėl pernelyg didelės rizikos. Teko vykti maždaug 200 kilometrų aplinkiniu keliu, kad galėtume pristatyti humanitarinę pagalbą į pafrontės mokyklą, – prisiminė R. Eidukevičius.

Jam pasirodė įdomu, kad fronto linijoje kariai dažniausiai nedėvi nei šalmų, nei apsauginių liemenių. Kai jis pasidomėjo, kodėl taip yra, vietiniai paaiškino, kad šalmas trukdytų išgirsti atskriejantį sviedinį, o maždaug 20 kilogramų sverianti liemenė neleistų greitai pasislėpti.

Vis dėlto savanoris teigė, kad pastaraisiais metais situacija Ukrainos kariuomenėje gerėja. Prie to prisideda ir vietiniai verslininkai savanoriai, dažniausiai patys praeityje kovoję antiteroristinės operacijos rajone, patyrę karo baisumus, buvę sužeisti. Nemažą dalį savo uždirbamo pelno jie skiria būtent kariuomenės reikmėms.

– Per kelis metus trys iš mano pažįstamų ukrainiečių karių, su kuriais ne kartą teko bendrauti fronto linijoje, buvo pakirsti kulkų. Vienas iš jų žuvo per savo gimtadienį. Tokia realybė, – atsiduso pašnekovas.



Pavojus tykojo kalnuose

Didžiausias pavojus vilkaviškiečio tykojo ne fronte, o kalnuose tarp Uzbekijos ir Tadžikijos.

– Su grupe lietuvių ir rusų priėjome kelią, užverstą akmenimis. Jų buvo ir penkių aukštų namo didumo. Tie akmenys tik ir laukė progos ristis žemyn. Mums atsargiai beeinant rieduliai staiga sujudėjo. Baimės buvo nemažai. Kiek vėliau iš tolo teko stebėti, kaip akmenų lavina krinta žemyn – vaizdas išties bauginantis. Net teko patirti, kaip jie krinta mums ant galvų. Tuomet baimės jausmas kažkur buvo dingęs, tik galvojome, kaip kuo arčiau prisispausti prie uolos, kad išvengtume smūgių. Deja, vienam vaikinukui tąkart smūgio išvengti nepavyko, vėliau jam buvo nustatytas smegenų sutrenkimas, – pasakojo pašnekovas.

Įvairūs žygiai R. Eidukevičiui yra įprastas dalykas. Jis turi daugybę apdovanojimų už ištvermės reikalaujančius pasiekimus. Brangiausi – Lietuvos kariuomenės medaliai už 200 kilometrų žygį Radvilų keliais. Vieną sykį vyriškis šią distanciją įveikė per keturias, kitą – per dvi paras.

R. Eidukevičius Vilkaviškyje lanko sporto klubą, o vasaromis su draugais didžiulius nuotolius plaukia Sūduvos regiono ežerais. Ilgiausias jo įveiktas atstumas – 6 kilometrai.

– Sportuoju dėl fizinės ir dvasinės formos palaikymo. Sportuojant gaminasi laimės hormonas, tad sportuojantys žmonės negali būti nelaimingi, – šypsojosi R. Eidukevičius.






Projektą „Valstybė buvo, yra ir bus“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas