„Santaka“ / Psichologijos žinias vilkaviškietė taiko ne tik savo kasdieniame darbe

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-07-26 16:14

Dalinkitės:  


Psichologė Joviltė Beržanskytė veda programos „Laikas kartu“ mokymus.

Nuotr. iš asmeninio albumo


Psichologijos žinias vilkaviškietė taiko ne tik savo kasdieniame darbe

Nors vilkaviškietė Joviltė Beržanskytė psichologijos studijas pasirinko beveik netyčia, šiandien džiaugiasi atradusi savo kelią. Šiuo metu ji dirba su vienu garsiausių Lietuvos vaikų psichiatrų Linu Slušniu ir įvairioms bendruomenėms padeda gilintis į vaikų socialinio bei emocinio ugdymo klausimus.

– Jovilte, kaip priėmei sprendimą į savo gyvenimą įsileisti psichologiją?

– Negalėčiau pasakyti, kad sąmoningai nusprendžiau studijuoti psichologiją. Dvyliktoje klasėje iki paskutinės minutės dvejojau ir pildydama stojimo dokumentus prirašiau visokių dalykų, tokių, kaip turizmo vadyba, socialinis darbas, sociologija. Bet viskas susiklostė taip, kad įstojau į Mykolo Romerio universitetą studijuoti psichologijos. Prireikė gal tik metų, kad suprasčiau, jog sėdžiu savo rogėse. Todėl po bakalauro studijų nedvejodama stojau į Mastrichto universitetą (Olandija) studijuoti toliau, pasirinkau socialinę ir sveikatos psichologiją.

Psichologija mane žavi tuo, kad turimas žinias gali taikyti visada ir visur, nesi įspraustas į rėmus. Atsiranda laisvė ieškoti savo kelio, kuriame galėtum pritaikyti, ką esi sužinojusi. Aš nesu ta psichologė, kuri konsultuoja, bet savo žiniomis naudojuosi dirbdama su prevencinėmis programomis.

– Kas svarbiausia dirbant su vaikais?


– Tiesiogiai su vaikais beveik nedirbu (nebent atsiranda papildomų projektų). Aš vedu seminarus apie vaikų socialinį ir emocinį ugdymą suaugusiesiems, kurie tiesiogiai dirba su jaunimu: mokyklos bendruomenės nariams, socialinės globos įstaigų specialistams, kitiems psichologams. Tikiu, kad visi suaugusieji, kurie „sukasi“ apie vaiką, turi turėti tam tikrų įgūdžių, kompetencijų ir, žinoma, efektyvių įrankių, kurie padeda ugdyti jaunimą.

– Vis labiau populiarėja „Lions Quest“ programa, su kuria esi susijusi. Už kokią veiklą šioje srityje esi atsakinga?


– „Lions Quest“ programa ir yra tas įrankis, apie kurį kalbėjau. Tai socialinio ir emocinio ugdymo programa, padedanti mokyklos bendruomenės nariams ugdyti vaikų socialines ir emocines kompetencijas, kurti saugią mokymosi aplinką ir išmokyti vaikus įgūdžių, padedančių pasiekti sėkmę mokykloje ir gyvenime.

Kai tik pradėjau dirbti viešojoje įstaigoje „Lions Quest Lietuva“, buvau atsakinga už finansavimo paieškas ir programos vertimą bei adaptavimą mūsų švietimo sistemoje, nes programa yra sukurta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau norėjosi daugiau, nes sėdėti prie kompiuterio ir dirbti su tekstais bei maketais yra viena, o apvažiuoti Lietuvos mokyklas ir pamatyti, kaip darbuojasi mokytojai, yra visai kas kita. Todėl esu labai dėkinga dr. Daivai Šukytei, kuri mane ruošė ir sertifikavo „Lions Quest“ programų instruktore.

Šiuo metu vedu programos „Laikas kartu“ mokymus visoje Lietuvoje.

– Kaip atrodo įprasta Tavo darbo diena?


– Oi, visos jos labai skiriasi. Jei turiu seminarą, mano diena prasideda anksti: kraunuosi daiktus ir iškeliauju. Dvi dienas darbuojuosi su mokyklos bendruomenės nariais. Mes kalbame apie tai, kaip galime sukurti tarpusavio santykiais pagrįstą mokyklos bendruomenę, kaip pastebėti kiekvieno vaiko gabumus, diskutuojame, kaip padėti vaikams, kurie susiduria su įvairiais sunkumais, bei nagrinėjame, kaip socialinis ir emocinis ugdymas prisideda prie vaikų gerovės ir jų akademinių pasiekimų.

Po seminaro dažniausiai būnu kaip išgręžta, bet visada pilna idėjų ir minčių, todėl dienos pabaigoje dažniausiai susiskambiname su kolegomis (kitais instruktoriais) ir pasidalijame savo patirtimis. Tokiu būdu tarsi išsikrauname.

Jeigu seminaro nėra, dieną praleidžiu biure prie popierių. Aš taip pat dirbu Socialinio ir emocinio ugdymo institute, tad tenka pasėdėti ir prie mokslinių tyrimų, statistinių duomenų analizių arba metodinių leidinių rašymo.

Iš tiesų labai džiaugiuosi, kad kiekviena mano diena skiriasi nuo prieš tai buvusios – nuobodžiauti nėra kada.

– Su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduria šiandienos vaikai? Kokie sprendimo būdai?


– Sudėtingas klausimas, į kurį atsakymo pati dar nesu suradusi. Bet manau, kad visas problemas galima išspręsti, jeigu tik kiekvienas mylėsime vaikus ir kursime aplinkas atsižvelgami ne tik į savo poreikius ir norus, bet ir į tai, ko reikia vaikams.

– Kaip vertini emocinę atmosferą Lietuvoje?


– Labai sunku vertinti visą bendrą Lietuvos emocinę atmosferą. Vienur ji geresnė, kitur – prastesnė. Žinoma, visada galime norėti, kad būtų geriau, bet aš vis sakau, kad mes negalime tikėtis, jog kažkas tiesiog spragtelės pirštais ir viskas bus tobula. Prie geros Lietuvos emocinės atmosferos prisidedame kiekvienas iš mūsų. Jei pats spinduliuoji gerą emociją, tai ir gyveni apsuptas geros atmosferos.

– Ką veiki laisvalaikiu?


– Kadangi myliu savo darbą, kartais sunku atskirti jį nuo laisvo laiko. Bet kai atsitraukiu nuo visų veiklų, stengiuosi neapleisti draugų, pasivyti ir pažiūrėti visus nematytus filmus.

Šį pavasarį daviau sau pažadą kiekviename miestelyje, kuriame vesiu seminarą, išsiruošti pabėgioti. Ir nors vasarą seminarų nėra, vis tiek stengiuosi bėgiojimui rasti laiko.

– Ar dažnai apsilankai gimtajame Vilkaviškyje?


– Jeigu kas nors to paklaustų mano mamos, ji vienareikšmiškai atsakytų: „Per mažai.“

– Kokį patį geriausią patarimą esi gavusi?


– Dar mokykloje man kažkas yra pasakęs: „Jeigu jautiesi užstrigusi ir nežinai, ką daryti, nusiramink, pamiegok, tada pamatysi situaciją visai kitomis akimis ir greičiau rasi sprendimą.“



Aušrinė VAŠČĖGAITĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas